Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 1 d. apie 5.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, viešoje vietoje – miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. B. ir V. Ž., mušdami ir kitaip smurtaudami be jokios priežasties prikibo prie P. D., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2019 m. liepos 1 d. apie 5.30 val. S. B. prikibo prie P. D. ir sudavė rankomis ne mažiau 5 smūgius P. D. į galvos sritį, po ko, P. D. nugriuvus ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė rankomis smūgius P. D. į galvos sritį. Vykdomos nusikalstamos veikos metu prie nusikalstamos veikos prisijungė V. Ž. ir L. S., t. y. sudavė rankomis ir kojomis P. D. bendrai ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno dalis, t. y. tyčia, nugriuvusiam P. D. ant žemės, L. S. kartu su S. B. ir V. Ž. sudavė rankomis ir kojomis kiekvienas nemažiau kaip po penkis smūgius nukentėjusiajam P. D. į galvos ir kitas kūno sritis, t. y.: vykdomos nusikalstamos veikos metu (S. B. suduodamų smūgių P. D. metu), pribėgo V. Ž., t. y. V. Ž. prisijungė prie vykdomos nusikalstamos veikos ir taip pat sudavė ranka ne mažiau 1 smūgį gulinčiam ant žemės P. D. į galvos sritį. Vykdomos nusikalstamos veikos metu (S. B. ir V. Ž. suduodamų smūgių P. D. metu) pribėgo L. S., t. y. L. S. prisijungė prie vykdomos nusikalstamos veikos ir įsibėgėjęs sudavė (spyrė) koja ne mažiau 1 smūgį gulinčiam ant žemės P. D. į galvos sritį. Tęsdami nusikalstamą veiką, t. y. L. S., veikdamas kartu su S. B. ir V. Ž., sudavė kojomis smūgius gulinčiam ant žemės P. D. į galvos ir kitas kūno sritis (dalis) (krūtinės sritį, pašones ir kt.). Bendrai panaudoto smurto pasėkoje nukentėjusiajam P. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus – kūno sumušimus, galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas lūpose, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. nežymiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį P. D.. Šiais veiksmais L. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. S. 2019 m. liepos 1 d. apie 5.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, viešoje vietoje – miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. B. ir V. Ž., tyčia, įžūliu elgesiu – be jokios priežasties prikibdami prie P. D., sukeldami jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalodami, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: S. B. prikibdamas ir suduodamas rankomis ne mažiau 5 smūgius P. D. į galvos sritį, po ko, P. D. nugriuvus ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, suduodamas dar rankomis smūgius P. D. į galvos sritį, po to, vykdomos nusikalstamos veikos metu prie nusikalstamos veikos prisijungdamas V. Ž. ir L. S., t. y. suduodami rankomis ir kojomis P. D. bendrai ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno dalis, t. y. suduodami rankomis ir kojomis kiekvienas nemažiau kaip po penkis smūgius nukentėjusiajam P. D. į galvos ir kitas kūno sritis, o būtent: pribėgdamas V. Ž., t. y. V. Ž. prisijungdamas prie vykdomos nusikalstamos veikos ir suduodamas ranka ne mažiau 1 smūgį gulinčiam ant žemės P. D. į galvos sritį, po to, vykdomos nusikalstamos veikos metu (S. B. ir V. Ž. suduodamų smūgių P. D. metu) pribėgdamas L. S., t. y. L. S. prisijungdamas prie vykdomos nusikalstamos veikos ir įsibėgėjęs suduodamas (spirdamas) koja ne mažiau 1 smūgį gulinčiam ant žemės P. D. į galvos sritį, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, t. y. L. S., veikdamas kartu su S. B. ir V. Ž., suduodami kojomis smūgius gulinčiam ant žemės P. D. į galvos ir kitas kūno sritis (dalis) (krūtinės sritį, pašones ir kt.), tuo bendrai panaudoto smurto pasėkoje nukentėjusiajam P. D. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami kūno sužalojimus – kūno sumušimus, galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas lūpose, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. nežymiai sužalodami žmogų – nukentėjusįjį P. D., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais L. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamajam L. S. 2019 m. gruodžio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimi paskirtas suėmimas, įpareigojant L. S. per 48 val. nuo sulaikymo momento pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus spręsti klausimą dėl suėmimo pagrįstumo ir suėmimo termino nustatymo. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartimi L. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo įtariamojo suėmimo dienos 2021 m. liepos 28 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuria kaltinamajam L. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.

3. Kaltinamasis L. S. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę arba iš vis jos neskirti.

3.1. Skunde nurodoma, kad nėra pagrindo jo laikyti suimto, nes jis yra nekaltas. Pažymima, kad pats nukentėjusysis P. D. įvykio dieną įvažiavo į griovį, nes buvo neblaivus. Taip pat V. Ž. nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius. Suskaičiavus visus S. B. ir V. Ž. nukentėjusiajam suduotus smūgius jų būtų ne mažiau kaip 15, todėl jis pats nukentėjusiojo nemušė. Liudytojo M. B. ir G. A. parodymais, jis taip pat nieko nedarė ir nukentėjusiojo nemušė.

3.2. Liudytoja S. B. yra nukentėjusiojo žmona, todėl ji tikslingai liudija nukentėjusiojo naudai. Be to, ši liudytoja įvykio metu buvo išgėrusi, o jų (S. B. ir nukentėjusiojo) parodymai buvo paimti vėliau, kai jie turėjo daug laiko susitarti ką sakys policijos įstaigoje.

3.3. Jis buvo sulaikytas Olandijoje, kur nesinaudojo jokiais socialiniais tinklais, todėl apie ikiteisminį tyrimą nieko nežinojo. Jis išvyko į užsienį, nes nebuvo gavęs jokio šaukimo atvykti į policijos įstaigą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Šiuo metu siaučia Covid-19 pandemija, be to, jo pasas yra pasibaigęs.

3.4. Jis nėra baustas administracine tvarka. Kalėjime kaltinamasi nepagrįstai atsėdėjo virš 4 metų ir tai jam nusibodo. Kaltinamasis nori aplankyti savo draugę, tęsti mokslus bei dirbti.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. S. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kaltinamojo skundo argumentais dėl suėmimo termino pratęsimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pratęsti L. S. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą neišnyko ir nepasikeitė.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokie duomenys yra nukentėjusiojo P. D. ir liudytojų S. B., M. B., G. A., G. S. apklausos protokolai, įtariamųjų S. B. ir V. Ž. apklausos protokolai, akistatos protokolai, specialisto išvada, garso įrašas ir kiti byloje surinkti duomenys. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

7. Skiriant suėmimą ar tęsiant šios kardomosios priemonės taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

8. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. S. nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, išlaikytinių neturi, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą nėra pateikta. Visos šios aplinkybės nurodo, kad L. S. nesieja tamprūs socialiniai ryšiai nei su darbu, nei su gyvenamąja vieta Lietuvoje. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tyrėjos 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu buvo paskelbta įtariamojo paieška. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra 2020 m. vasario 20 d. išdavė Europos arešto orderį. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad L. S. yra kaltinamas 2 nusikalstamų veikų padarymu, t. y. kaltinamas padaręs 2 nesunkius nusikaltimus, už kuriuos gresia laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Šios nusikalstamos veikos galimai padarytos bendrininkų grupėje bei apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis anksčiau teistas net 9 kartus už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, naujų nuskalstamų veikų padarymu įtariamas praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, o būdamas užsienio valstybėje taip pat padarė nusikalstamą veiką, už kurią jam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamasis teigia, kad jis buvo išvykęs į užsienį, nes apie ikiteisminį tyrimą nieko nežinojo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės kaltinamajam šiuo atveju bėgti, slėptis nuo teismo.

9. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas, suprasdamas savo akivaizdžiai pavojingų veiksmų esmę ir jų pavojingumą. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog būdamas laisvėje kaltinamasis L. S. gali bandyti išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Naujų duomenų, kurie rodytų šiuo aspektu pasikeitusią kaltinamojo asmenybę, byloje nėra.

10. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo.

11. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nustačius kaltinamajam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, spręstina, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nebus efektyvus ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo skundas atmetamas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 122 straipsnio 2 dalimi, 122 straipsnio 7 dalimi, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.