- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-109-315/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07912-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo pagal nuteistojo J. M. gynėjo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas J. M. naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų 10 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta iš nuteistojo J. M. išieškoti automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7000 (septynis tūkstančius) Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 15 d. apie 16.52 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,81 promilės etilo alkoholio). Tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės dydžio, paskiriant nuteistajam 50 MGL dydžio baudą. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl paskirtos sankcijos - baudos dydžio, kategoriškai nesutinka, kadangi, spręsdamas baudos dydžio klausimą, teismas neatsižvelgė į esminės reikšmės baudos dydžiui turinčias aplinkybes, paskirtos bausmės neindividualizavo. Paskirta piniginė sankcija iš esmės pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. Baudos dydis neadekvatus nuteistojo asmenybei ir turtinei padėčiai, paskirtas neatsižvelgiant į išieškotiną pinigų sumą atitinkančią konfiskuotino turto vertę.
3. Teismų praktikoje nustatyta, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-119-976/2018). Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-119- 976/2018).
4. Apelianto teigimu, paskiriant 90 MGL dydžio baudą visiškai nebuvo atsižvelgta, į automobilio, kurio vertę atitinkanti pinigų suma išieškotina, vertę. Nuteistasis įpareigotas sumokėti 7 000 Eur konfiskuotino turto - automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokia suma, pagal teismų praktikoje skiriamų sankcijų dydį iš esmės prilygsta bausmei - baudai. Nepaisant to, kartu su konfiskuotino turto verte, buvo paskirta kur kas didesnė nei minimali (nei 50 MGL) bauda. Teismas visiškai neatsižvengė į tai, kad automobilio vertė yra gana didelė.
5. Nuteistasis neturi būti baudžiamas griežčiau vien dėl to, kad padarydamas nusikalstamą veiką vairavo didesnės vertės automobilį. Tai nėra niekaip susiję nei su nusikalstamos veikos pavojingumu, nei su kitaip atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Pagrįstai manytina, kad teismas turėjo atsižvelgti į konfiskuotino turto didelę vertę ir ryšium su tuo paskirti mažesnę baudą, t. y. ne didesnę nei minimali - 50 MGL.
6. Vertinant pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį matyti, kad teismas bausmės tinkamai neindividualizavo - nebuvo vertinta nuteistojo asmenybė ir finansinės galimybės įvykdyti paskirtą bausmę. Teismas parinkdamas baudos dydį turėjo atsižvelgti, kad jis praeityje neteistas, neturi galiojančių nuobaudų. Savo poelgį vertina labai blogai, supranta galėjusias kilti pasekmes ir vien jau baudžiamojo proceso vykdymas nuteistojo atžvilgiu turėjo jam didelį auklėjamąjį poveikį. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta, dėl padarytos veikos nekilo žala, nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių. Šios aplinkybės turėjo lemti įstatyme (BK 47 str. 3 d. 2 p.) numatytos minimalios baudos paskyrimą.
7. Nurodo, kad nuteistasis neturi jokių finansinių galimybių sumokėti tokio dydžio paskirtą piniginę sankciją. Yra dirbantis, tačiau jo mėnesinės pajamos nesiekia netgi minimalios mėnesinės algos. Neturi jokio turto, piniginių santaupų, gyvena vieno kambario bute, kuris kartu priklauso ir jo buvusiai žmonai. Jo finansinė padėtis yra iš tiesų sunki, dažnai lėšų nepakanka netgi būtiniausių poreikių tenkinimui. Paskirta 90 MGL dydžio bauda kartu su 7 000 Eur baudžiamojo poveikio priemone jam yra objektyviai neįmanoma sumokėti, tokių pinigų neturi netgi galimybės sutaupyti. Akivaizdu, kad paskirta bauda yra kur kas per didelio dydžio. Kliūčių paskirti BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytą minimalią baudą - 50 MGL, už nesunkaus nusikaltimo padarymą, šiuo atveju nebuvo.
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.
10. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad vairuotojui nustatytas sunkus girtumas, nors J. M. neteistas, tačiau praeityje yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Nepaisant minėtų J. M. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nuteistajam skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą įstatyme numatyta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL, todėl nuteistajam J. M. paskirta 90 MGL dydžio bauda nelaikytina aiškiai per griežta.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas bausmės tinkamai neindividualizavo - nebuvo vertinta nuteistojo asmenybė ir finansinės galimybės įvykdyti paskirtą bausmę, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų tokią sunkią J. M., kaip jis pats teigia, turtinę padėtį, kad paskirtojo dydžio bauda būtų neadekvati padarytai nusikalstamai veikai. Be to, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą dėl baudos bausmės įvykdymo termino, jo sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
12. Apelianto teigimu, paskiriant 90 MGL dydžio baudą nebuvo atsižvelgta į automobilio, kurio vertę atitinkanti pinigų suma išieškotina (7 000 Eur), vertę. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog paskirta bauda, atsižvelgiant į konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią sumą, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis transporto priemonę vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepaisant to, J. M. paskirta bausmė - bauda, artima minimaliai, be to nustatytas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
13. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama nuteistojo turtinė padėtis – mėnesinės pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos, neturi jokio turto, piniginių santaupų, gyvena vieno kambario bute, kuris kartu priklauso ir buvusiai žmonai. Tačiau, nuteistasis neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, visgi, nepaisydamas gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių pasiryžo būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio vairuoti transporto priemonę. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet nuteistasis neturi pakankamai pajamų bausmei įvykdyti, tačiau tai nelemia šių pasekmių netaikymo. Nuteistasis turės pats išspręsti savo finansinius sunkumus, kurie ir susidarė dėl jo paties elgesio.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo J. M. gynėjo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą atmesti.