Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Forest park group“ atstovui advokato padėjėjui A. T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Forest park group“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Forest park group“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – Kompensavimo komisija) 2014-12-19 sprendimo Nr. 17R-4146 (toliau – Sprendimas Nr. 17R-4146) dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas kompensuoti išlaidas, ir įpareigoti Kompensavimo komisiją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl išlaidų kompensavimo, t. y. tenkinti pareiškėjos 2013-08-14 prašymą Nr. 15R-533 ir kompensuoti visas jos patirtas išlaidas.

Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-6130 pareiškėjai buvo išduotas 2012-12-27. Pagal šį leidimą pareiškėja buvo sudariusi sutartis ir pradėjusi saulės jėgainės projektavimo bei kitus susijusius darbus. Tačiau, 2013-02-01 įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams ir pasikeitus reguliavimui dėl tarifų už pagamintą elektros energiją, tęsti projektą pareiškėjai tapo nuostolinga, todėl ji turėjo nutraukti projekto vykdymą bei su juo susijusias sutartis.

Pareiškėja 2013-08-14 Kompensavimo komisijai pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjos prašyme nurodytų sumų dydžiai neviršijo maksimalių išlaidų dydžių, nurodytų Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintame Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Šio prašymo nagrinėjimo Kompensavimo komisijoje metu, pareiškėja negavo jokių prašymų papildyti pateiktą medžiagą. Tačiau Kompensavimo komisija Sprendimu Nr. 17R-4146 kompensavo tik dalį pareiškėjos patirtų išlaidų. Remiantis Aprašo 4, 5, 6 ir 10 punktų nuostatomis, nustatyta tvarka Kompensavimo komisijai pateikus dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, neviršijančias maksimalių kompensuotinų išlaidų dydžių, teisę netenkinti prašymo Kompensavimo komisija turi tik esant pagrįstų abejonių dėl dokumentų tikrumo ar panašių kilusių klausimų, o teisė vertinti patirtų išlaidų dydį Kompensavimo komisijai suteikta tik tuomet, kai išlaidų dydis viršija Aprašo 2 priede nustatytus maksimalius dydžius. Kompensavimo komisija nemotyvuotai atmetė pateiktus dokumentus ir neteisėtai tenkino tik dalį pareiškėjos prašymo. Sprendime Nr. 17R-4146 nepateikta objektyvių pagrindų ir motyvų, kuriais remiantis padaryta išvada, kad „įrodymai ar dokumentai suteikia tik prielaidas, bet nepagrindžia ir neįrodo pareiškėjo patirtų išlaidų“.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Kompensavimo komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja, vadovaudamasi Apraše nustatyta tvarka. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių atliktus darbus bei pagrindžiančių išlaidas. Kompensavimo komisija Sprendimą Nr. 17R-4146 priėmė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos, šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdyje Inspekcijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-3510-171/2014 (proceso Nr. 3-61-3-06310-2013-9) medžiaga, nustatyta:

Pareiškėja 2013-08-14 Kompensavimo komisijai pateikė prašymą (reg. Nr. 15R-533) dėl šių išlaidų kompensavimo: išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (1 793 Lt); elektrinės – nesudėtingo statinio – supaprastinto projekto parengimo išlaidų – 2 562 Lt; elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidų – 3 780 Lt; sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės plėtojimo – 1 865 Lt. Kompensavimo komisija 2013-10-08 priėmė sprendimą Nr. 17R-463, kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-07-09 sprendime administracinėje byloje Nr. I-3510-171/2014 konstatavo, kad Kompensavimo komisijos 2013-10-08 sprendime Nr. 17R-463 nėra faktinio pagrindimo, neišdėstyti jokie argumentai, nėra detalizuotos kompensuotinos išlaidų kategorijos, neaišku, kokių išlaidų ir dėl kokių priežasčių Kompensavimo komisija nusprendė nekompensuoti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdama tokį sprendimą, todėl Kompensavimo komisijos 2013-10-08 sprendimą Nr. 17R-463 panaikino ir įpareigojo Kompensavimo komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-14 prašymą Nr. 15R-533.

Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-09 sprendimą, Inspekcija 2014-09-23 raštu Nr. 2R-2639 kreipėsi į pareiškėją, prašė pateikti visus turimus dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius: 1 793 Lt išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; 2 562 Lt išlaidas, susijusias su elektrinės – nesudėtingo statinio – supaprastinto projekto parengimu; 3 780 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas; taip pat koks sprendimas ir kodėl buvo priimtas dėl prašomų kompensuoti 1 865 Lt išlaidų grąžinimo ar negrąžinimo. Pareiškėja Inspekcijai pateikė 2014-10-03 pranešimą, kuriame nurodė, kad: už 1 793 Lt pagal rangos sutartį buvo sukomplektuota medžiaga bei parengtas prašymas su priedais gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje; už 2 562 Lt ir 3 780 Lt pagal rangos sutartį parengti prašymai-paraiškos AB LESTO išduoti technines sąlygas, prašymas išduoti statinio projektavimo sąlygas-reikalavimus, parengtos susisiekimo komunikacijų sąlygos, parengtos priešprojektinės medžiagos schemos, į šią sumą taip pat įėjo pareiškėjos atstovavimas; pagal rangos sutartį taip pat buvo sumokėtas 1 865 Lt dydžio avansas, tačiau pareiškėjai negalint toliau vykdyti sutarties, buvo kreiptasi į rangovą dėl sutarties nutraukimo.

Kompensavimo komisija 2014-12-19 priėmė sprendimą Nr. 17R-4146, kuriuo nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas – 1 865 Lt dydžio sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus. Dėl kitų pareiškėjos prašytų kompensuoti išlaidų nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių išlaidas ir įrodančių atliktus darbus; pareiškėja pateikė tik tokius įrodymus ar dokumentus, kurie sudaro prielaidas, bet nepagrindžia ir neįrodo jos patirtų išlaidų.

2. Byloje ginčijamas Sprendimo Nr. 17R-4146, kuriuo Kompensavimo komisija nusprendė nekompensuoti pareiškėjos patirtų prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, elektrinės supaprastinto projekto parengimo bei elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžtina, jog sprendžiant ginčą dėl teisės tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-01-05 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/14).

Taigi, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar Kompensavimo komisija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu Nr. 17R-4146 pareiškėjai nekompensavo ginčo išlaidų.

3. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Atitinkamai, Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Kompensavimo komisijos kompetenciją.

Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Kompensavimo komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo.

Apraše įtvirtinta, kad dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų (3 punktas). Kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais (4 punktas). Pareiškėjai per Inspekciją teikia Komisijai prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (9 punktas). Pareiškėjai kartu su prašymu turi pateikti su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus (banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ar kita); sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (jeigu tokia sudaryta) (10.1 ir 10.3 punktai). Kompensavimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (20.1-20.3 punktai). Kompensavimo komisija motyvuotą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo priima per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos (21 punktas).

4. Skunde pareiškėja motyvuoja, kad Sprendime Nr. 17R-4146 vertindama pareiškėjos patirtų išlaidų dydį Kompensavimo komisija viršijo teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus.

Aiškindamas Aprašo nuostatas bei Kompensavimo komisijos kompetenciją, LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad Kompensavimo komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Kompensavimo komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose. Aiškinimas, jog Kompensavimo komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad ji yra įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Kompensavimo komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties (LVAT 2015-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1453-525/2015).

Atsižvelgiant į šiuos LVAT išaiškinimus bei Aprašo nuostatas, pareiškėjos argumentai dėl Kompensavimo komisijos kompetencijos viršijimo atmestini kaip nepagrįsti.

5. Pareiškėja nesutinka su Kompensavimo komisijos išvada, kad prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, elektrinės supaprastinto projekto parengimo bei elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos (viso – 8 135 Lt) yra nepagrįstos dokumentais.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja ir UAB „Terra silvestris“ 2012-10-01 sudarė Rangos sutartį Nr. 1, pagal kurią: rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą užduotį atlikti Rangos sutarties Priede Nr. 1 nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatus (Rangos sutarties 1.2 punktas); atsiskaitymai už atliktus darbus ir pristatytas prekes vykdomi kaip nurodyta Priede Nr. 1 (Rangos sutarties 2.3 punktas); atliktų darbų priėmimas-perdavimas įforminamas sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodomi rangovo faktiškai atlikti darbai, sumontuota įranga (Rangos sutarties 4.1 punktas). Atitinkamai Rangos sutarties Priede Nr. 1 nustatyta, kad užsakovas: sumoka rangovui ne mažiau kaip 2 proc. dydžio nuo visos jėgainės kainos avansą ne vėliau kaip per 30 dienų po dokumentų Energetikos ministerijai dėl jėgainės leidimo išdavimo pateikimo (4.1 punktas); Energetikos ministerijai išdavus leidimą statyti 30 kW galingumo saulės jėgainę, ne vėliau kaip per 30 dienų sumoka rangovui 10 proc. dydžio nuo visos jėgainės kainos avansą (4.2 punktas); trečiąjį avansinį mokėjimą – likusią jėgainės pastatymo kainą (88 proc.), sumoka ne vėliau kaip per 30 dienų po visų projekto suderinimo su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis darbų atlikimo (4.3 punktas). Priede Nr. 1 Rangos sutarties šalys susitarė, kad bendra vienos jėgainės kaina – 160 000 Lt (be PVM), į šią kainą, be kita ko, įeina dokumentų, reikalingų jėgainės leidimui plėtoti elektros energijos pajėgumus, parengimas (3 000 Lt be PVM) bei jėgainės projektavimo, derinimo su atitinkamomis institucijomis ir pastatyto objekto pridavimo darbai (10 000 Lt be PVM).

Tačiau pareiškėjos kartu su prašymu Inspekcijai pateiktuose dokumentuose apie mokėjimus pagal 2013-01-22 (3 200 Lt) ir 2013-01-28 (6 800 Lt) kasos pajamų orderius nenurodyta, kad yra apmokami konkretūs dokumentų rengimo ar tam tikri Rangos sutartyje nustatyti projektavimo darbai. Tokių duomenų nėra ir UAB „Terra silvestris“ 2013-01-22 ir 2013-01-28 pareiškėjai išrašytose sąskaitose-faktūrose Nr. 1/1/13 ir Nr. 1/2/13, kuriose minėtos pareiškėjos apmokėtos sumos apskritai yra įvardintos kaip avansiniai mokėjimai pagal Rangos sutartį, atskirai nedetalizuojant, kokie darbai pagal juos buvo (ar yra planuojami) atlikti. Tuo tarpu prašyme Inspekcijai pareiškėja nurodė konkrečias atskirų kategorijų išlaidų sumas už suteiktas paslaugas/darbus, kurias grindė aukščiau minėtomis 2013-01-22 ir 2013-01-28 sąskaitomis-faktūromis Nr. 1/1/13 ir Nr. 1/2/13 bei pajamų orderio kvitais, nors juose, kaip minėta, nurodyti mokėjimai apima bendrą visų pareiškėjos prašyme nurodytų išlaidų sumą, t. y. 10 000 Lt, atskirai neaptariant, už kokius konkrečius Rangos sutartyje nustatytus darbus yra apmokama. Jokių kitų pareiškėjos prašyme nurodytas konkrečias išlaidų sumas patvirtinančių dokumentų pareiškėja nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad Rangos sutartyje nurodyti darbai buvo realiai atlikti, t. y. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nors tokie aktai turėjo būti sudaryti pagal Rangos sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė pakankamai detalios informacijos apie patirtas konkrečias atskirų kategorijų išlaidas, t. y. nepateikė įrodymų, kad konkrečios paslaugos/darbai buvo suteikti (atlikti), nepagrindė konkrečių prašyme nurodomų išlaidų (žr., pvz., LVAT 2015-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-881-525/2015). Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė net ir po to, kai Inspekcija 2014-09-23 raštu Nr. 2R-2639 papildomai kreipėsi dėl išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Taip pat nenurodė objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jai tai padaryti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad atsakydama į Inspekcijos 2014-09-23 paklausimą, pareiškėja papildomai pateikė UAB „Terra silvestris“ pažymą Nr. 14/9-1 „Dėl darbų sąmatos duomenų“, kurioje nurodyta dalis Rangos sutarties darbų, susijusių su 30 kW galios saulės jėgainės projektavimu, bei jų kainos, kurios nesutampa su kainomis, nurodytomis Rangos sutarties Priede Nr. 1. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių kokius nors Rangos sutarties (įskaitant joje nustatytas kainas) pakeitimus, pareiškėja nėra pateikusi. Todėl pareiškėjos Inspekcijai pateikti duomenys apie su saulės jėgainės projekto plėtojimu susijusias išlaidas laikytini prieštaringais.

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus aukščiau pateikto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių Rangos sutarties įvykdymą, nėra pateikti atliktų darbų įforminimo dokumentai. Nesant šių duomenų negalima tinkamai įvertinti prašomų atlyginti išlaidų pagrįstumo. Savo ruožtu, šių nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjos nurodytos ginčo išlaidos (8 135 Lt) yra nepagrįstos Aprašo 4 punkto prasme. Be to, kaip minėta, pareiškėjos 2013-01-22 ir 2013-01-28 atlikti mokėjimai (viso 10 000 Lt) Rangos sutartyje (ir savo turiniu) yra įtvirtinti kaip avansiniai, todėl apskritai patenka ne į Aprašo 5.1 punkte, kaip nurodyta pareiškėjos prašyme Inspekcijai, o Aprašo 5.4.3 punkte įtvirtintų išlaidų kategoriją.

6. Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Kompensavimo komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kompensavimo komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdama administracinę procedūrą ir priimdama Sprendimą Nr. 17R-4146, gero administravimo principo imperatyvų nepažeidė, t. y. laikėsi teisės aktų nuostatų, nebuvo šališka ar neobjektyvi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie vykdomą administracinę procedūrą pareiškėja buvo nuolat informuojama, jai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, papildomus įrodymus, o priimtas ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad Sprendimas Nr. 17R-4146 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Kompensavimo komisija 2014-12-19 Sprendimu Nr. 17R-4146 pagrįstai nusprendė, jog prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, elektrinės supaprastinto projekto parengimo bei elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos yra nepagrįstos, todėl nekompensuotinos. Naikinti šią Kompensavimo komisijos Sprendimo Nr. 17R-4146 dalį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Forest park group“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.