Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-21 · Byla Nr. N-143-2020-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-21
Bylos Nr.
N-143-2020-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Administracinė byla Nr. N11 – 2020/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio pareigūnas 2006 m. kovo 27 d. D. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2006 m. kovo 24 d. 18.20 val. Kauno rajone, Vilkijoje, Čekiškės g. 106, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“ (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neapšviestoje gatvėje nepastebėjo kliūties, atsitrenkė į stovintį automobilį, apgadino abu automobilius, kurie liko įvykio vietoje, o vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 62, 172 punktų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnyje.

Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) 2006 m. balandžio 20 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 130, 30² straipsniais, D. A. paskirta administracinė nuobauda – 3 500 Lt bauda.

Šalies argumentai

D. A. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. balandžio 20 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą vadovaujantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už pažeidimą, kurį jis padarė.

D. A. nurodė, kad atsitrenkęs į kitą automobilį susižalojo, todėl paprašė V. R., kad ši iškviestų policijos pareigūnus ir nuvežtų jį pas šeimos gydytoją. Pas šeimos gydytoją nuvežė brolis. Suteikus medicinos pagalbą, grįžo į eismo įvykio vietą, bet nieko neberado. Teigė, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė ne todėl, kad išvengtų atsakomybės, o dėl to, kad laiku būtų suteikta medicinos pagalba. Policijos pareigūnai pasitraukimą iš eismo įvykio vietos nepagrįstai laikė administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 130 straipsnyje. D. A. nuomone, jis padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį ir turi būti nubaustas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Institucijos 2006 m. balandžio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo nepatenkino.

Teismas nurodė, kad įvykus eismo įvykiui su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas pranešti apie jį policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus (KET 269.1, 269.4 p.). Teismas pažymėjo, jog D. A. teigė, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė, kadangi V. R. jį išvežė, kad būtų suteikta medicinos pagalba. Tačiau, kaip matyti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktų duomenų, nukentėjusiojo G. Z., liudytojų J. Z., V. O., V. R., L. A., V. A., Z. L. parodymų, D. A. dėl savo sveikatos būklės turėjo galimybę pranešti policijai apie eismo įvykį, suteikus medicinos pagalbą, nieko neradęs eismo įvykio vietoje, galėjo atvykti į policiją ar informuoti apie savo buvimo vietą. Nors po eismo įvykio liudytoja V. R. skambino bendruoju pagalbos telefonu, tačiau pranešimas policijoje nebuvo užregistruotas, todėl šios aplinkybės nepakanka pripažinti, jog D. A. pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepažeisdamas KET. Teismas padarė išvadą, kad D. A. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeisdamas KET, todėl padarė nusižengimą, numatytą ATPK 130 straipsnyje. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31, 32 str.), paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę (ATPK 30 str. 2 d., 30² str.), nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista. Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.

II.

D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 6 d.).

2. Surinkti įrodymai patvirtina, kad jam tikrai buvo reikalinga medicinos pagalba, ir ji buvo suteikta.

3. Liudytoja V. R. jo prašymu ėmėsi priemonių pranešti apie eismo įvykį. Tai, kad Šakių rajono policijos komisariatas neužregistravo pranešimo, nepaneigia šios aplinkybės. Be to, V. R. apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnui Gediminui Mockevičiui.

4. Nepadarė pažeidimo, už kurį yra nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas byloje esančių įrodymų įvertinimo jų pakankamumo ir patikimumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą, kolegija konstatuoja, kad įrodymų įvertinimo taisyklės yra nustatytos ATPK 257 straipsnyje, pagal kurį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šios įrodymų įvertinimo taisyklės taikytinos ir nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą teismui.

Kolegija pažymi, kad D. A. pasišalinimo iš eismo įvykio faktas ir aplinkybės nurodytos teismo apklaustų liudytojų bei nukentėjusiojo G. Z. parodymuose, užfiksuotuose teismo 2006 m. birželio 5 d. ir 16 d. bei 2006 m. rugpjūčio 2 d. posėdžių protokoluose (b. l. 25-31, 46-47, 58-60). Iš šių parodymų negalima daryti išvados, kad minėto eismo įvykio metu D. A. patirti sužalojimai reikalavo neatidėliotinos pirmosios medicinos pagalbos suteikimo. Priešingai, iš liudytojų J. Z., Z. L. (gydytojos, kurį suteikė D. A. medicinos pagalbą praėjus apie dviems su puse valandoms po eismo įvykio), V. O. (paties eismo įvykio liudytojo) parodymų galima daryti išvadą, kad tokios pagalbos D. A. nereikėjo. Pažymėtina, kad pats D. A., kuris yra policijos pareigūnas, pranešė apie minėtą eismo įvykį savo vadovybei tik po kelių dienų; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo pranešęs apie šį įvykį policijai iškart po įvykio; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad tai padaryti jam kliudė jo sveikatos būklė. Taip pat pažymėtina, kad pradžioje būtinumą suteikti medicinos pagalbą jis aiškino ne nurodytu eismo įvykiu, o kita priežastimi – buitine trauma. Tai matyti iš jo parodymų teismui bei liudytojos Z. L. parodymų.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos manymu, byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai, teismo padarytos išvados yra pagrįstos. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius