- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e1-571-271/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26859-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- D. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Marinos Jelizarovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-571-271/2020, kurioje
1) 2009-04-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2010-07-14 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono PI įskaitos;
2) 2011-03-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2012-04-10 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono PI įskaitos;
3) 2012-09-13 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.;
4) 2014-02-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 veikos), 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 2015-05-07 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu dalyje išteisintas, galutinė bausmė - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 2015-08-04 nutartimi subendrinus 2014-02-18, 2012-09-13 nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatytas 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas, 2016-09-30 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. 2019-06-19, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18 val., pro balkono duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, T. A. priklausantį 149 eurų vertės televizorių „Hitachi“.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, D. A. 2019-06-25, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 19.15 val., be T. A. leidimo, turėtu raktu atsirakino jos buto duris ir įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, T. A. priklausantį 100 eurų vertės televizorių „Sharp“.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo D. A. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios T. A., liudytojo M. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo protokolais bei kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis D. A. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2019-06-19 apie 16 val. atėjo pas močiutę į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjo pro duris, turėdamas nuo namų raktą. Tikėjosi, kad močiutė bus namie, kadangi labai reikėjo iš močiutės pasiskolinti pinigų, nes buvo įsiskolinęs ir būtinai reikėjo grąžinti. Tačiau močiutės neradęs nusprendė paimti televizorių "Hitachi" ir priduoti į lombardą, kuris yra prie stoties. 2019-06-25 apie 13 val. taip pat užėjo pro duris, turėdamas nuo namų raktą, tikslo pavogti televizoriaus neturėjo, norėjo pasiskolinti iš močiutės pinigų. Kadangi močiutės vėl nebuvo, nusprendė kitą televizorių "Sharp" priduoti į lombardą. Kadangi neturėjo dokumento, pasiskambino M. A. ir paprašė, kad šis paskolintų jam savo asmens tapatybės kortelę. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-06-19, kai pirmą kartą pavogė iš močiutės televizorių "Hitachi", lipo per balkono grotas ir taip pateko pro praviras balkono duris. Televizorių išsinešė pro buto duris. Išėjęs iš buto, paskambino savo broliui M. A. ir paprašė jo, kad atvyktų į Vilniaus autobusų stotį. Brolio paprašė paskolinti jam priklausančią asmens tapatybės kortelę. M. A. sutiko jam paskolinti ir nuėjęs kartu į lombardą, kartu pridavė minėtą televizorių. Lombardo kvitą pasirašė M. A.. Už televizorių gavo 45 eurus. Ar juos išleido kartu su broliu, nežino, tačiau atsimena, kad alų gėrė kartu. 2019-06-25, kai antrą kartą pavogė iš močiutės televizorių "Sharp", įėjo pro buto duris. Turėjo nuo buto raktus, kadangi močiutė jam davė raktą. Į butą atėjęs, viską darė identiškai, pasiėmė kitą televizorių "Sharp" ir išeidamas močiutei paliko raštelį, kuriame parašė, jog "televizorių grąžins". Autobusų stotyje susitiko su broliu, nuėjo jau į kitą lombardą, ir jis savo vardu pridavė televizorių, pasirašydamas ant lombardo kvito. Dėl šios vagystės labai gailisi (b.l. 92-93, 99-100, 107).
Nukentėjusioji T. A.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. A. ir sūnumi A. A.. 2019-06-25 apie 11.00 val. ji su savo vyru išvažiavo prie ežero, o sūnus išėjo į darbą. Tą pačią dieną su vyru grįžo namo apie 19.15 val. ir pamatė, kad iš kambario nuo komodos buvo pavogtas jos plazminis juodos spalvos televizorius "Sharp", modelis "LC-32LE144E", kurio vertė yra 100 eurų. Ant komodos gulėjo raštelis, kuriame buvo parašyta, kad nesikreiptų į policiją ir kad televizorių jai grąžins. Jiems grįžus, balkono durys buvo atidarytos, nors prieš išvažiuodami jas uždarė. Įtaria, kad televizorių galėjo pavogti jos anūkai D. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini)m., kurie jau ne pirmą kartą per balkoną patenka į jos butą, vagia televizorius bei priduoda juos į lombardą. Abu anūkai jos bute negyvena ir užeiti pas ją jiems uždrausta. D. anksčiau gyveno jos namuose ir buvo registruotas, tačiau 2019-06-18 ji kreipėsi į savivaldybę, kad jis būtų iš jos namų išregistruotas. Nei D., nei M. šiuo metu raktų nuo buto neturi, nes neseniai keitė buto durų spynas, kad minėti anūkai negalėtų apvaginėti jos buto. Anūkai jos namuose savo daiktų neturi. Taip pat identiška situacija buvo 2019-06-19, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., tą dieną buvo pavogtas jos plazminis juodos spalvos televizorius "Hitachi 24HE1000". Televizorius buvo pirktas PC "Senukai" 2019-06-15, už jį sumokėjo 149 eurus. 2019-06-26 nuvyko adresu Vilniuje, Algirdo g. 20, į policijos komisariatą, kad dėl šių įvykių surašytų pareiškimą, ir pamatė, kaip į komisariatą atėjo jos anūkas M. A., kuris pasakė, kad televizorių pavogė D. ir su M. dokumentais pridavė į lombardą, esantį kažkur stoties rajone. Dėl įvykio padaryta 249 eurų žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-06-19, kai pirmą kartą iš jos pavogė televizorių "Sharp", D. A. turėjo raktą nuo buto. M. A. niekada neturėjo rakto nuo jos buto, buvo priregistruotas pas mamą. Kai antrą kartą, t.y. 2019-06-25 D. A. iš jos pavogė televizorių "Sharp", taip pat turėjo raktą nuo jos buto, tačiau mano, kad D. A. užlipo per balkoną ir paėmęs televizorių "Hitachi", išėjo pro buto duris bei jų neužrakino. Mano, kad neužrakino dėl to, jog buvo pametęs raktą nuo buto. Jai grįžus namo tą dieną, buvo atidarytos balkono durys ir paliktos neužrakintos buto durys. Po šių vagysčių pakeitė buto durų spyną ir nei D., nei M. rakto neturi (b.l. 12-15, 18-20).
Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio mėnesį sutiko močiutę 2 policijos komisariate, kuri jį ir brolį D. A. apkaltino televizorių vagyste, kadangi iš buto dingo 2 televizoriai, kokie modeliai, nežino. Jis su savimi turėjo du lombardo kvitus, kaip jie pas jį atsirado, neprisimena, greičiausiai juos padavė brolis. Tuos kvitus atidavė močiutei. Jis pas močiutę niekada negyveno, gyveno D., todėl mano, kad šiuos nusikaltimus galėjo įvykdyti jo brolis D. A., kadangi jam yra paskolinęs asmens tapatybės kortelę ir įtaria, kad su jo dokumentu galėjo priduoti televizorius į lombardą. Tuo metu D. savo dokumento neturėjo. Apie tai, kad šis norėjo pavogti močiutės televizorius, jis nežinojo, sužinojo, kai pasakė močiutė. Nuo močiutės buto raktų neturėjo, ar D. galėjo turėti raktus, nežino. Papildomos apklausos metu parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. Jam paskambino brolis D. A., kuris paprašė susitikti su juo Vilniaus autobusų stotyje. Kai atvažiavo, pamatė jį stovintį su televizoriumi. Kadangi šis neturėjo dokumento, paprašė televizorių užstatyti. Televizorių užstatinėjo du kartus ir abu kartus televizoriai buvo užstatyti jo vardu bei ant lombardo kvito pasirašyti jo vardu. Apie tai, kieno tie televizoriai buvo ir iš kur D. A. juos pavogė, jis nežinojo, kol močiutė nepasakė, kad iš jos dingo televizoriai ir kad vagyste įtaria juos. Prieš tai to nepasakė, nes buvo galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir neprisimena, buvo su savo broliu ar ne, tačiau tyrėjai parodžius lombardo kvitus atpažino savo rašyseną ir parašą (b. l. 82-83, 86).
Iš 2019-06-26 savaranoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji tyrimui pateikė abiejų pagrobtų televizorių įsigijimo dokumentus, kaltinamojo nusikaltimo vietoje paliktą raštelį nukentėjusiajai, lombardo įkeitimo kvitus (b.l. 24). Lombardo kvitai pridėti prie bylos.
Iš 2019-08-05 savaranoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priduotų lombardui daiktų apskaitos žurnalą, iš kurio išrašų matyti, kad 2019-06-25 M. A. lombardui pridavė televizorių Sharp (b.l. 47-49). UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad pasibaigus užstato terminui, televizorius buvo parduotas (b.l. 56-57).
Iš 2019-08-05 savaranoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priduotų lombardui daiktų apskaitos žurnalą, iš kurio išrašų matyti, kad 2019-06-19 M. A. lombardui pridavė televizorių Hitachi (b.l. 53-55).
2019-10-31 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas M. A. atžvilgiu pagal požymius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius nutrauktas, nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Konstatuota, jog nepaisant to, kad pagrobti televizoriai į lombardus buvo priduoti M. A. vardu, nesurinkta duomenų, kad pastarasis dalyvavo televizorių vagystėse (b.l. 78-79).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalis (kvalifikuota vagystė) numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. A., įsibrovęs į patalpą - senelės T. A. butą, 2019-06-19 pagrobė svetimą turtą - T. A. priklausantį 149 Eur vertės televizorių „Hitachi“, 2019-06-25 - T. A. priklausantį 100 Eur vertės televizorių „Sharp“. Visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes kaltinamasis pripažino. Nurodė, kad veikdamas vienas du kartus pateko į močiutės butą ir išsinešė televizorius, kuriuos vėliau, pasinaudodamas brolio pagalba, pridavė lombarduose, gautus pinigus išleido. Šias aplinkybes patvirtino kaltinamojo brolis M. A., nurodydamas, kad tiek 2019-06-19, tiek 2019-06-25 brolis D. A. paprašė jo atvažiuoti į autobusų stotį su asmens dokumentu, tuomet kartu su juo eidavo priduoti į lombardus televizorių, kurie buvo priduodami jo (M. A.) vardu, pasirašant kvituose M. A. (patvirtino, kad lombardo kvituose esantis parašas yra jo, o ne D. A.). Tik vėliau, iš pačios senelės sužinojo, kad tie televizoriai buvo pagrobti iš senelės buto. Senelės bute niekada negyveno, kokio modelio televizoriai jame buvo, nežino. Televizorių vagystėse tikrai nedalyvavo, tuo metu dirbo. Šie jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis paneigti nebuvo. Nors kaltinamasis D. A. turėjo senelės buto raktus, kadangi anksčiau buvo gyvenęs pas ją, leidimo patekti į butą jis neturėjo. Pagal nukentėjusiosios T. A. parodymus, iš viso nebuvo jame pageidaujamas, jam net buvo uždrausta ateiti, nukentėjusioji dar iki abiejų vagysčių kreipėsi į savivaldybę siekdama išregistruoti kaltinamąjį iš savo buto. Tai, kad 2019-06-19 jis į butą pateko ne pasinaudodamas tuo metu dar turėtu buto raktu, o įlipdamas per balkoną, rodo, jog kaltinamasis žinojo, kad nėra pageidaujamas ir siekė, kad nebūtų pastebėtas. Tik įsitikinęs, kad bute nieko nėra, su pagrobtu televizoriumi išėjo jau per buto duris, pasinaudodamas raktu. Atitinkamai abiejuose epizoduose kaltinamojo veiksmai vertinami kaip įsibrovimas į butą. Nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad paimamas turtas priklauso jo senelei ir jokios teisės juo disponuoti jis neturi. Nusikalstamos veikos baigtos, abu pagrobtus televizorius kaltinamasis, pasinaudodamas brolio pagalba, tą pačią dieną, kai jie buvo pavogti, pridavė į lombardus, t.y. laisvai disponavo pagrobtu turtu.
Abi kaltinamojo veikos atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai buvo padaryta materialinė žala, tačiau televizorius Hitachi - ikiteisminio tyrimo metu policijos buvo surastas ir grąžintas savininkei, o dėl pagrobto Sharp televizoriaus 100 Eur žala buvo atlyginta (b.l. 23), todėl nėra procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l.126). Nukentėjusioji prokurorės sprendimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat neskundė (b.l. 142).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. A. padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis D. A. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas penktą kartą. Visos ankstesnės bausmės atliktos, tačiau šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo neišnykęs. Naujus tyčinius nusikaltimus padarė tebeturėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnius nusikaltimus. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.). Tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius teisės pažeidimus (b.l. 115-126). Nukentėjusioji atleido kaltininkui, teigia pretenzijų jam nebeturinti. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nukentėjusiosios poziciją, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina su realiu įkalinimu susijusi bausmė – areštas, tačiau nesiekiantis šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kiti procesiniai klausimai.
Nukentėjusioji T. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos už pagrobtą televizorių „Sharp“ atlyginimo. Kadangi žala yra atlyginta, ieškinys atmestinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likę objektai ir lombardo kvitai saugotini byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu. 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019-06-19 veika), ir paskirti jam 30 parų areštą.
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019-06-25 veika), ir paskirti jam 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, D. A. nustatant 45 parų subendrintą parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu D. A. nustatant galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Atmesti nukentėjusiosios T. A. 100 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi minėta žala yra atlyginta.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusius objektus ir lombardo kvitus saugoti byloje.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
3) Nuteisti nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus atlikti arešto bausmės.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.