Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas, D. K. teikimą dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnį, BK 271 straipsnio 3 dalį, BK 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 12 punktą, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos (įsiteisėjo 2000 m. gruodžio 21 d.);

1.2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi perkvalifikuoti nusikaltimai ir paskirtos bausmės dėl 1999 m. sausio 27 d., 1999 m. vasario 19 d., 1999 m. vasario 22 d. vagysčių iš BK 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 metai laisvės atėmimo bausmė. Kiti nusikaltimai neperkvalifikuoti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia 1999 m. vasario 24 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis V. M. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2019 m. birželio 27 d. iš Vilniaus kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. V. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino, pripažįsta ir šiuo metu, nuoširdžiai gailisi.

2.2. Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, 2020-2021 m. - dailidės specialybę. Šiuo metu mokosi siuvėjo profesijos. Oficialios darbo patirties laisvėje nuteistasis neturi. Atlikęs pirmąją bausmę neoficialiai įsidarbino statybų sektoriuje, tačiau jo teigimu, darbai buvo sezoniniai, todėl atėjus žiemai darbą prarado, dėl ko asmuo nusprendė pajamų įgyti nusikalstamu būdu. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2006 m. buvo įdarbintas siuvykloje, vėliau dirbo staliumi, po to darbininku skalbykloje. Nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki dabar asmuo užsiima darbine veikla medienos ir baldų gamybos ceche. Nuteistojo darbinė motyvacija aukšta, jis vertina darbinę veiklą ne tik kaip pajamų šaltinį, tačiau ir kaip prasmingą veiklą.

2.3. Nuteistojo teigimu, atsiradę ryšiai su nusikalstamu elgesiu pasižyminčiais draugais ir noras pritapti prie jų paskatino vykdyti vagystes. Dar būdamas nepilnametis buvo nuteistas už atvirą vagystę. Atlikęs bausmę sustiprinto rėžimo pataisos darbų kolonijoje asmuo įsidarbino ir kurį laiką išgyveno iš gaunamo atlyginimo, tačiau pasibaigus darbų sezonui vėl susidūrė su finansiniais sunkumais. V. M. atvirai pripažįsta, kad plėšimą planavo iš anksto, nes matė tai, kaip priimtiną būdą gauti pinigų. Šiuo metu V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos už tai, kad žiauriai nužudė tris asmenis, siekdamas juos apiplėšti ir paslėpti savo nusikaltimus. Teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo priteisti civiliniai ieškiniai, kurie buvo padengti atliekant laisvės atėmimo bausmę tuometiniame Lukiškių TI-K. R. 2025 m. sausio 22 d. pažyma nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis užsiima darbine veikla, gauna nuolatines pajamas, stengiasi jas paskirstyti tinkamai, turi santaupų.

2.4. V. M. nusikaltimai yra betarpiškai siejami su tuo metu buvusia prasta nuteistojo finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu, bet kokiais būdais užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį. Šiuo metu nuteistasis aiškiai suvokia, kad tuometines jo vertybės buvo nepriimtinos, bausmės metu buvo motyvuotas atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą, ugdyti savo lėšų paskirstymo įgūdžius, susikurti finansinį saugumą.

2.5. Nuteistojo tėvai mirę, turi brolį bei seserį, gyvenančius užsienyje, todėl su jais artimų santykių nepalaiko. Su tolimesniais giminaičiais nuteistasis artimų ryšių būdamas laisvėje nepalaikė, tačiau bausmės metu kreipėsi į socialinius darbuotojus ir su jų pagalba surado savo tolimą giminaitę (mamos pusseserę) su kuria palaiko ryšius iki šiol. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo vedęs nuteistąją, atliekančią bausmę Panevėžio kalėjime, tačiau santuoka nutrūko. Nuteistasis nurodė, jog kartais išgyvena vienatvę, tačiau su esama padėtimi yra susitaikęs ir vis dar turi planų ateityje sukurti šeimą.

2.6. Nuteistasis būdamas 16 metų amžiaus pirmą kartą pateko į įkalinimo įstaigą, atlikęs pirmąją bausmę, laisvėje išbuvo neilgai, nepraėjusius nei metams įvykdė naujus nusikaltimus, už kuriuos ir buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Nuteistasis pripažįsta, kad tuo metu nežinojo kaip kitaip spręsti finansines problemas, negebėjo suvokti savo elgesio pasekmių, siekė tiesioginio atlygio, o vėliau darydamas naujus ir dar sunkesnius nusikaltimus bandė paslėpti ankstesniuosius. Šiuo metu nuteistasis supranta, kad jo lengvabūdiškas gyvenimo stilius ir pasidavimas neigiamai įtakai buvo reikšmingi veiksniai skatinę nusikalstamą elgesį.

2.7. Bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis ne visada gebėjo elgtis pozityviai - iki 2012 m. buvo fiksuota 12 pažeidimų, tarp kurių buvo ir draudžiamų daiktų laikymas bei alkoholio vartojimas. Nuo 2012 m. stebimas teigiamas nuteistojo elgesio pokytis. Daugiau pažeidimų nuteistasis nepadarė, 22 kartus paskatintas, bausmės metu įgijo išsilavinimą ir specialybę, geba išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, įsitraukia į resocializacijos procesą, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, psichologų ir socialinių darbuotojų vedamose programose. Nuteistasis atpažįsta rizikingas situacijas ir neigiamą įtaką galinčius daryti asmenis, geba atsiriboti nuo netinkamų socialinių ryšių, vengia destruktyvių grupių.

2.8. Nusikaltimai nėra susiję su piktnaudžiavimo narkotikais problemomis, jokių oficialių duomenų apie vartojimą negauta. Nuteistasis nurodęs, jog narkotinių medžiagų yra bandęs vieną kartą - atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mėgino opiumą. Asmuo nurodė, jog poveikis nepatiko ir daugiau niekada jokių psichotropinių medžiagų nebandė. Išsako neigiamas nuostatas narkotinių medžiagų vartojimą atžvilgiu. Dabartinės bausmės atlikimo metu vartojimas fiksuotas nebuvo. V. M. nurodo, jog būdamas laisvėje dažnai alkoholinių gėrimų nevartodavo. Tai dažniau būdavo pavieniai atvejai, tačiau dabartinis nuteistojo smurtinis nusikaltimas, dėl kurio yra nuteistas iki gyvos galvos, buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo metu buvo išgėręs apie 100 g. vyno, todėl nemano, kad alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui. Alkoholio vartojimo faktas buvo fiksuotas ir įkalinimo įstaigoje - 2011 m. Šį pažeidimą asmuo vertina kritiškai ir alkoholio daromą žalą supranta. Dabar nuteistasis daugiau nei 12 metų alkoholio nevartoja.

2.9. Nuteistajam nėra būdinga perdėtai aukšta ar nepagrįsta savivertė. Asmens istorijoje yra fiksuotas bandymas nusižudyti – 2000 metais susipjaustė kaklą ir rankas. Asmuo savo poelgį vertina kritiškai, džiaugiasi, kad yra gyvas ir geros sveikatos. Suicidinių minčių ar auto agresyvių ketinimų neturi.

2.10. Šiuo metu nuteistasis geba įvardinti veiksnius paskatinusius jį nusikalsti, dėl savo poelgių gailisi, yra motyvuotas siekti pokyčių. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo korekcinėse programose ir individualiose konsultacijose. Dalyvavo programoje „Atleisk“, po kurios lankymo, kaip teigia pats nuteistasis, sugebėjo integruoti išstumiamus kaltės ir gėdos jausmus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, suprasti kokią žalą padarė ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. Mąstymo pokytis paskatino pripažinti ir spręsti turimas problemas, siekti pokyčių. Nuo 2023 metų intensyviai dalyvavo individualiuose pokalbiuose su psichologu, 2024 m. gruodžio 20 d. sėkmingai baigė 12 užsiėmimų Dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“ Remiantis specialistų išvadomis, nuteistasis suvokia savo nusikaltimo mastą ir padarytą žalą, neigiamai vertina savo kriminalinį elgesį. Asmuo aktyviai ugdė savo pozityvius pokyčius, siekė stiprinti savo asmeninius gebėjimus lanksčiai pasirinkti tinkamus problemų sprendimo būdus, aktyviai plėtė asmeninį atvirumą naujoms idėjoms, gebėjo savarankiškai reflektuoti savo mintis, jausmus bei užsiėmimų metu mokėsi realistiškai įvertinti savo elgesio poveikį sau ir kitiems. Dailės terapijos metu buvo ugdomi nuteistojo mąstymo ir elgesio bei emocinės ir socialinės gerovės įgūdžiai siekiant stiprinti asmens emocinės kontrolės gebėjimus ir mokyti konstruktyvios elgsenos pyktį keliančiose situacijose. Jau ilgą laiką stebima, jog bausmės metu asmuo geba išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, analizuoja savo elgesio priežastis, aktyviais veiksmais sprendžia problemines sritis ir turi gyvenimo tikslų, kurių siekti stengiasi socialiai priimtinais būdais.

2.11. Dabartinis kaltės pripažinimas bei išsakytos nuteistojo mintys rodo, kad paskirtą bausmę V. M. laiko pelnytu atsaku į jo veiksmus. Toks nuteistojo psichologinis santykis su padarytomis nusikalstamomis veikomis skatino jį bausmės metu siekti teigiamų pokyčių, koreguoti savo mąstymą, elgesį, nuostatas ir vertybinę sistemą. Manoma, kad šiuo metu asmuo nepasižymi kriminalinėmis nuostatomis, nori būti visuomenės dalimi ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais.

2.12. Nuteistajam V. M. 2023 m. rugsėjo 26 d. Pravieniškių 2-ame kalėjime buvo sudarytas individualus resocializacijos planas ir numatytos šios priemonės:

1) Kreiptis į socialinį darbuotoją dėl pagalbos siekiant rasti gyvenamąją vietą. Nuteistasis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus miesto savivaldybėje. Įkalinimo įstaigoje yra gautas E.S. 2023 m. birželio 14 d. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog E. S. sutinka, jog V. M. grįžęs iš įkalinimo įstaigos turės galimybę apsigyventi jai priklausančiame būste.

2) Kreiptis į psichologą siekiant dalyvauti individualiuose pokalbiuose orientuotuose į emocinę paramą. Nuteistasis 2024 metų laikotarpiu dalyvavo 9-uose individualiuose pokalbiuose su psichologu. Konsultacijų metu gerino psicho emocinę gerovę ir siekė ieškoti adaptyvesnių įveikos strategijų įvairiems sunkumams spręsti.

3) Prevencinis pokalbis apie tinkamus ir netinkamus socialinius ryšius. Nuteistasis dalyvavo pokalbyje su Resocializacijos specialistu, yra linkęs bendrauti, jo teigimu, ryšius palaiko tik su tinkamais žmonėmis.

4) Mažiausiai kartą per mėnesį dalyvauti įstaigos darbuotojų organizuojamose paskaitose, renginiuose, užsiėmimuose, būreliuose, grupėse, programose. Pozityvaus užimtumo priemonėse nuteistasis dalyvauja reguliariai. Nuo 2024 m. sausio iki gruodžio dalyvavo 21 veikloje.

2.13. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai: 2020 m. spalio 21 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. kovo 29 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. rugsėjo 22 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2025 m. kovo 21 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

2.14. Stebima teigiama nuteistojo dinamika šiose srityse: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistasis pasižymi aukšta darbine motyvacija, siekia įgyti daugiau darbo kompetencijų - šiuo metu mokosi siuvėjo profesijos. „Ryšiai“, kadangi bausmės metu kreipėsi į socialinius darbuotojus ir su jų pagalba surado savo tolimą giminaitę, su kuria palaiko šiltus ryšius iki šiol. „Gyvenimo stilius ir draugai“, kadangi asmuo išlaiko teigiamą elgesio dinamiką, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, psichologų ir socialinių darbuotojų vedamose programose. Nuteistasis atpažįsta rizikingas situacijas ir neigiamą įtaką galinčius daryti asmenis, geba atsiriboti nuo netinkamų socialinių ryšių, vengia destruktyvių grupių. „Emocinė gerovė“, kadangi nuteistasis 2024 metų laikotarpiu dalyvavo 9-uose individualiuose pokalbiuose su psichologu. Konsultacijų metu gerino psicho emocinę gerovę ir siekė ieškoti adaptyvesnių įveikos strategijų įvairiems sunkumams spręsti. „Mąstymas ir elgesys“, kadangi nuteistasis analizuoja savo elgesio priežastis ir aktyviais veiksmais sprendžia problemines sritis, suvokia pasekmes, impulsyvaus elgesio apraiškų nestebima.

2.15. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygis, lyginant su ankstesniu vertinimu, išliko nepakitęs (vidutinis), tačiau yra stebimos ilgalaikės ir nuoseklios nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų ir valdyti dinaminius veiksnius skatinusius nusikalstamo elgesio raišką. V. M. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, užsiima darbine veikla, iš gaunamo užmokesčio yra atlyginęs nukentėjusiems padarytą žalą ir aktualių vykdomųjų dokumentų neturi.

2.16. Įvertinus nuteistojo kriminalinę istoriją, elgesį bausmės atlikimo metu bei specialistų išvadas buvo nustatytas vidutinės didelės žalos rizikos lygis visuomenėje ir žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje. Po atlikto vertinimo, nustatyti kriminogeniniai statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo elgesio modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą darbo patirtį, apsunkinti santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys. Apsauginiai veiksniai: įgyta profesinė kvalifikacija, aukšta darbinė motyvacija, atkurti palaikančio pobūdžio ryšiai su artimaisiais.

3. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimą palaikė. Prokurorė prašė teikimo netenkinti ir nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nekeisti į terminuotą laisvės atėmimą.

Teikimas netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

6. Nuteistasis V. M. atitinka įstatymo numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – V. M. šiuo metu bausmę atlieka laisvės atėmimo lengvosios grupės sąlygomis, buvo 22 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artima giminaite, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, paskaitose, dirba, padengė visą priteistą civilinį ieškinį, neturi diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytos žalos mąstą aukoms, jų artimiesiems ir visuomenei. Šie faktai rodo V. M. elgesio pokyčius, kurie keičiasi teigiama linkme, tačiau sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys Institucijos teikimo nagrinėjimo metu.

8. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo V. M. mąstymas yra pasikeitęs teigiama linkme, tačiau įvertinus visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai jau yra pakankami jo teisinės padėties švelninimui. Pažymima, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo intelektas žemesnis nei vidutinio lygio, jo charakteryje pastebimi individualistiniai – egoistiniai polinkiai, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas. Asmeninės finansinės naudos nuteistasis siekė nepaisydamas ne tik teisės aktų, tačiau ir svarbiausių moralinių vertybių bei kitų žmonių gyvybių. Itin žiaurius nusikaltimus įvykdė jau atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad anksčiau taikytos priemonės savo tikslų nepasiekė, teigiamo poveikio nuteistajam neturėjo ir jo elgesio modelio nepakeitė. Taip pat pažymima, jog praeityje nuteistasis negebėdavo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, dėl ko jis ne tik įvykdė nusikalstamas veikas, tačiau ir jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje priešinosi nustatytai tvarkai ją pažeisdamas.

11. Sprendžiant dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika V. M. buvo nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu. Pakartotinių įvertinimų metu jam taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. lyginant su ankstesniu vertinimu, nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi.

12. Naujausios socialinio tyrimo išvados duomenimis V. M. nustatyta net penki statiniai kriminogeniniai veiksniai ir šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) neturi arba turi mažą darbo patirtį, 2) apsunkinti santykiai su artimaisiais, 3) buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, 4) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, 5) ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, 6) būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys. Nors egzistuoja ir nuteistojo V. M. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių (nustatyti 3 apsauginiai veiksniai), pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas kriminogeninių dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Taigi, atsižvelgus į dinaminių veiksnių kiekį ir pobūdį, negalima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne.

13. Teikimo nagrinėjimo metu V. M. nuobaudų neturi, tačiau nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir esant apribotoms galimybėms daryti nusikalstamas veikas, didelę reikšmę turi nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką 12 kartų nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos taisyklių, iš jų 10 kartų baustas drausmine tvarka. Nors paskutinė nuobauda gauta 2012 metais, tačiau matyti, kad jis buvo padaręs ir grubių pažeidimų - 2 kartus pas nuteistąjį kratos metu buvo rasta uždraustų daiktų (savadarbių peilių, ylų), vieną kartą nuteistasis buvo neblaivus (nustatytas 0,24 promilės girtumas). Taip pat nuteistasis buvo nubaustas už tai, kad elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo prižiūrėtoją, agresyviai mojavo rankomis. Nors šiuo metu nuteistasis V. M. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo.

14. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 22 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad V. M. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Tai atskleidžia nuteistojo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

15. Įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, atsižvelgiama ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. bausmę atlieka už tris tyčinius labai sunkius nusikaltimus – trijų asmenų kvalifikuotą nužudymą. Šie nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (siekiant pasipelnyti) ir itin žiauriai. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus ne tik atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, bet neabejotinai rodo ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.

16. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka 26 metus, tačiau atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš J. K., pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis bei sunkumas, taip pat atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, esant nuteistajam V. M. nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, esant gana daug kriminogeninių dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, kuriuos nuteistasis savo elgesio pokyčiu gali mažinti, negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus teikimo dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.