- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1-245-245/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- L.
- Kaltinamasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, įtrauktas į asmenų neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., teistas: 1) 1999-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 42 str. 1 d. 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 2) 2003-11-07 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d. 63 str. 4 d. 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2005-05-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str.1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis pagal 2003-11-03 nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2005-10-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto, galutinė subendrinta bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2006-11-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 45 parų arešto; 6) 2007-08-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo; 7) 2008-12-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 30 parų arešto; 8) 2009-02-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 30 parų arešto, paskirta bausmė subendrinta su 2008-12-22 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 45 paros arešto; 9) 2009-04-02 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. 9 d., bausmė subendrinta su 2009-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 8 mėn. laisvės atėmimo. Teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. D. 2010-03-20 apie 19.30 val. (duomeys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenustatytu rankoje turėtu smailiu duriančiai pjaunančio tipo daiktu tyčia sudavė vieną smūgį L. K. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę - pjautinę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio sužalojimu ir oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tai yra, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą nukentėjusiojo L. K. gyvybei.
Kaltinamojo D. D. padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-03-20 vakarą buvo neblaivus, todėl negalintis patvirtinti, kad jis sužalojo nukentėjusįjį. Tą dieną jis gėrė degtinę, vyną. Jis pats išgėrė apie 700 gramų degtinės ir butelį vyno, buvo apsvaigęs. Kai kurias minėtos dienos vakaro aplinkybes atsimena. Prisimenantis, kad kartu su savo motina nuėjo prie parduotuvės. Stovėdamas prie parduotuvės, pamatė einančius nukentėjusįjį L. K. ir R. S.. Jis užkalbinęs L. K. ir dėl kažko tarp jo bei L. K. kilo ginčas. Jie apsižodžiavę. Atsimenantis, kad vėliau tą vakarą jį išsivežė policijos pareigūnai. Dėl girtumo įvykio metu jis negali paaiškinti pokalbio tarp jo ir nukentėjusiojo turinio bei nurodyti savo ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų veiksmų. Todėl negalintis nurodyti ir konflikto priežasties bei kas pirmas pradėjo smurto veiksmus. Neneigia, kad jis su nukentėjusiuoju galėjo susistumdyti. Jis neneigia, kad nukentėjusįjį L. K. galėjo sužaloti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau to netvirtina, kadangi neatsimena. Jis su nukentėjusiuoju L. K. ir anksčiau nesutardavo, todėl vienas kito nemėgo. Jis nesutardavo su L. K. dėl R. S., kadangi pastaroji vienu tarpu buvo palikusi L. K. ir draugavo su juo, tai yra, nuviliojo nukentėjusiojo sugyventinę. Todėl L. K. reikšdavo jam nepasitenkinimą, su draugais buvo jį sumušęs. 2010-03-20 vakarą jis peilio su savimi nesinešiojo. Daug laiko praleido pataisos namuose, todėl pakriko jo nervai. Todėl jis galėjo sužaloti nukentėjusįjį kokiu nors aštriu daiktu. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad 2010-03-20 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) jis sutiko L. K. ir R. S.. Jis norėjo pakalbėti su R. S., todėl tarp jų kilo ginčas ir jiedu su L. K. susistumdė. Besistumdant L. K. staiga atsitraukė ir nubėgo. Jis L. K. nesužalojo, jokio aštraus daikto rankoje neturėjo ir jokių smūgių nesudavė (T. 1 b.l. 103-104).
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2010-03-20 apie 19.30 val. jam ir sugyventinei R. S. einant į parduotuvę Vilniaus gatvėje, prie parduotuvės pamatė kaltinamąjį D. D.. Vengdamas konflikto su kaltinamuoju, nėjo į parduotuvę, o nuėjo toliau gatve apie 50 metrų. Su kaltinamuoju kalbėjosi R. S.. Nueinant kaltinamasis jo atžvilgiu pasakė „ožys praėjo“, „dar atsiimsi“. Jis į tai nekreipė dėmesio ir nuėjo toliau. Maždaug, už penkių minučių, išgirdo atbėgančio nuo parduotuvės žingsnius ir pajuto smūgį į krūtinę. Iš karto skausmo nepajuto. Santykių aiškinimosi tuo metu nebuvo, jis užpuolusįjį pastūmė besigindamas. Buvo sugriebtas rankomis ir jis, kiek susistumdė. Išgirdo kažką nukrintant ant žemės. Nors įvykio vieta buvo neapšviesta (degė šviesa prie minėtos ir sekančios gatvėje parduotuvės), tačiau suprato, kad sužalojo jį kaltinamasis, nes įvykio vietoje be kaltinamojo ir R. S. daugiau žmonių nebuvo. Jis puolė bėgti, bet pasidarė silpna, iš burnos bėgo kraujas. Nepastebėjo, kad po sužalojimo būtų vijęsis kaltinamasis. Pastarasis buvo girtas, galėjo pargriūti ir likti įvykio vietoje. Atbėgo į V. Ž. namus. Ten jis jautėsi vis blogiau, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir išvežtas į ligoninę. Dėl padaryto sužalojimo jis patyrė sukrėtimą, kentė skausmus, gydėsi, sveikata pablogėjo, negalėjo dirbti, todėl prašė priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Jis su kaltinamuoju nesutarė dėl R. S., todėl kaltinamasis yra jį sumušęs. Jam anksčiau teko matyti, kaip ir kaltinamąjį sumušė jo draugai, tačiau pastarųjų to daryti jis neprašęs. Jis visada vengė konflikto su kaltinamuoju.
Nukentėjusysis L. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė nusikaltimo padarymo vietą, paaiškino nusikaltimo aplinkybes (T. 1 b.l. 19-22).
Liudytoja R. S. parodė, kad prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) ji su L. K. sutiko D. D., kuris buvo girtas. D. D. pakvietus, ji priėjo prie jo, o L. K. ėjo toliau pro parduotuvę. Kaltinamasis pakvietė ją kartu išgerti vyno, tačiau ji atsisakė. Tada D. D. L. K. pavadino „ožiu“ ir pagrasino, kad atsiims. L. K. kažką atsakė ir nuėjo tolyn nuo parduotuvės. Po kaltinamojo išsakytų žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu, D. D. nusivijo L. K.. Ji taip pat nubėgo iš paskos kaltinamajam. Pasivijusi pamatė, kad kaltinamasis D. D. dešine ranka, kažką traukia iš savo rūbų, iš priekio, nuo juosmens. Pamanė, kad jis išsitraukia peilį, kadangi kaltinamasis nuolat nešiodavosi peilius. Jis nešiodavosi ne vieną peilį, miegodavo taip pat su peiliu. Manydama, kad kaltinamasis išsitraukė peilį, ji griebė D. D. už rankų, bandė užsukti rankas. Tuo metu kaltinamajam kažkas iškrito ant žemės, girdėjosi barkštelėjimas ir kaltinamasis bei nukentėjusysis dingo tamsoje, o ji pasuko į namus. Ji nematė nukentėjusiojo ir kaltinamojo besistumdančių, buvo tamsu. Einant link namų V. Ž. atvežė sužalotą L. K. ir pasakė, kad L. K. yra įdurta. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Kalbantis su nukentėjusiuoju, pastarasis aiškino, kad nepastebėjo kaip jam įdūrė. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje nesutarė todėl, kad ji anksčiau buvo D. D. sugyventinė, o vėliau, tai yra, iki nukentėjusiojo sužalojimo ir šiuo metu yra L. K. sugyventinė.
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. įvykio vietoje paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (T. 1 b.l. 30-33).
Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2010-03-20 apie 19.30 val. pas jį į namus, atėjo sužalotas nukentėjusysis L. K.. Jis buvo keistos būsenos, t.y. veidas išbalęs, sunkiai kvėpavo bei girdėjosi gurgždesys nukentėjusiojo batuose, daugiau iš dešinės kūno pusės bėgo kraujas. Jis pasakė, kad gavo smūgį nuo „kalinio“. Kaliniu miestelyje yra vadinamas kaltinamasis D. D..
Liudytojas V. Z. parodė, kad D. D. gyvena jo namuose. 2010-03-20 D. D. buvo neblaivus. Vakare kažkur išėjo, o sugrįžo, kai buvo tamsu. Apie 24 val. jį išsivežė policijos pareigūnai. D. D. turėjo mažą atsilenkiamą peilį. Po D. D. sulaikymo šio peilio nebematė.
Iš specialisto išvados Nr.G 333/10(09) matyti, kad L. K. konstatuota durtinė -pjautinė krūtinės dešinės pusės žaizda su dešinio plaučio sužalojimu ir oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje (klinikiniais duomenimis) buvo padaryta kietu smailiu aštriu duriančiai pjaunančio tipo daiktu, kad ir peiliu. Sužalojimas yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei. L. K. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2010-03-20 vienu poveikiu, jam esant bet kokioje padėtyje, paveikiant jo kūną iš priekio ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Durtinė žaizda yra 0,7x0,9 cm. dydžio. L. K. kūne sužalojimų būdingų kovai ir savigynai nekonstatuota. Galima teigti, jog L. K. po sužalojimo padarymo buvo sąmoningas ir galėjo atlikti bet kokius savarankiškus veiksmus (T. 1 b.l. 63).
Alkotesterio duomenimis 2010-03-20 23:16:46 kaltinamajam D. D. nustatytas 2,69 promilių alkoholio kiekis (T. 1 b.l. 99).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė porą puskojinių, sportinius batelius, sportines kelnes, sportinius marškinėlius, džemperį, striukę ir kepurę (T. 1 b.l. 66).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pateikti rūbai. Striukėje pažeidimų nerasta. Džemperyje, nuo kairės šoninės siūlės 23 cm link dešinės šoninės siūlės rasta 1 cm skylė, taip pat marškinėlių priekyje, kairėje pusėje, audinyje rasti audinio pažeidimai, t.y. 1 cm skylė ir matomos tamsios dėmės, galimai sudžiūvusio kraujo. Ant kelnių rastos dėmės galimai sudžiūvusio kraujo (b.l. 67-70).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. pateikė peilį (T. 1 b.l. 72).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, užfiksuoti jo bendrieji ir specialieji požymiai (T. b.l. 73-74).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. pateikė džinsines kelnes (T. 1 b.l. 81).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos džinsinės kelnės, užfiksuoti jų bendrieji ir specialieji požymiai (T. 1 b.l. 82-84).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenustatytu rankoje turėtu smailiu duriančiai pjaunančio tipo daiktu tyčia sudavė vieną smūgį L. K. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę - pjautinę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio sužalojimu ir oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tai yra, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą nukentėjusiojo L. K. gyvybei.
Iš anksčiau paminėtos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus kūno sužalojimas yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei.
Kaltinamasis D. D. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, kad durdamas aštriu duriančiai pjaunančiu daiktu padarys kūno sužalojimą nukentėjusiajam ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nukentėjusiajam smogtas tik vienas smūgis. Tai rodo, kad kaltinamąjį tenkino bet koks nukentėjusiojo kūno sužalojimas. Todėl jis privalo atsakyti už atsiradusias pasekmes.
Nors nukentėjusysis L. K. buvo sužalotas viešoje vietoje, tačiau teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis D. D. sužalojo nukentėjusįjį ne dėl chuliganiškų paskatų, o tai padarė dėl asmeninių paskatų. Iš kaltinamojo D. D., nukentėjusiojo L. K., liudytojos R. S. parodymų matyti, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis D. D. seniai konfliktuoja tarpusavyje dėl R. S., tai yra, pastaroji anksčiau buvo kaltinamojo sugyventinė, o vėliau nukentėjusiojo L. K.. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl sugyventinės R. S. kilusio konflikto iki nusikaltimo padarymo kaltinamojo buvo sumuštas L. K., o pastarojo draugai sumušė kaltinamąjį. Tai patvirtina byloje esantis Vilkaviškio rajono prokuratūros 2009-06-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl padaryto L. K. nesunkaus kūno sužalojimo pasiūlant pastarajam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš nutarimo matyti, kad L. K. nurodė D. D. ir R. S. kaip asmenis, padariusius jam sužalojimą (T. 1 b.l. 151). To neginčijo kaltinamasis ir nukentėjusysis. Tai rodo, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai buvo priešiški ir dėl to jie konfliktuodavo. Tai patvirtina nukentėjusiojo L. K. elgesys prieš pat nusikaltimo padarymą, tai yra, pastarasis pamatęs kaltinamąjį, nėjo į parduotuvę, o nuėjo tolyn. Tai rodo, kad nukentėjusysis, pamatęs kaltinamąjį, iš karto numanė, jog gali kaltinamasis kibti prie jo. Nustatytos objektyviosios nusikaltimo pusės aplinkybės kaip tik tai patvirtina, tai yra, kad kaltinamasis pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį tik pastarąjį pamatęs. Jis nukentėjusiojo sugyventinę kvietė eiti kartu su juo gerti vyną. Negavęs teigiamo atsakymo į pasiūlymą, jis nusivijo nukentėjusįjį ir tuoj pat padarė kūno sužalojimą. Nusikaltimo padarymo motyvas – kerštas. Kaltinamasis atkeršyti nukentėjusiajam viešos vietos specialiai nepasirinko, o veikė spontaniškai tik pamatęs nukentėjusįjį ir pastarojo sugyventinę, kuriai jis nebuvo abejingas. Todėl paskatos yra asmeninės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-06-18 nutarimo Dėl teismų praktiko nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose Nr. 46 19 p. pasakyta, kad nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 1 d., jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamų požymių. Jei nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. ir 284 straipsnį. Šios nuostatos analogija taikytina ir nagrinėjamoje byloje, kadangi lyginamos nusikalstamos veikos – jų dispozicijos, išdėstytos BK, skiriasi tik pasekmėmis. Nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas viešoje vietoje, tačiau nedalyvaujant pašaliniams asmenims, tamsoje, nesutrikdant gyventojų rimties. R. S. buvo įvykio liudytoja, tačiau ji yra nukentėjusiojo L. K. sugyventinė. Anksčiau pastaroji buvo ir kaltinamojo D. D. sugyventinė, todėl šie asmenys nėra pašaliniai. Jie tarpusavio santykius aiškinosi ne pirmą kartą. Todėl kvalifikuojantis požymis dėl chuliganiškų paskatų pašalintas iš kaltinimo ir kaltinamojo veika perkvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.
Nustatyta, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu. Byloje yra pateiktas peilis. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų negalima padaryti išvados, kad, būtent, pateiktu peiliu buvo sužalotas L. K.. Teismas negali vadovautis prielaidomis, todėl byloje pateiktas peilis nelaikytinas daiktiniu įrodymu. Teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusiajam L. K. padarytas kūno sužalojimas nenustatytu aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu.
Kaltinamojo D. D. parodymai, kad jis kaltu neprisipažįsta, nes dėl girtumo neatsimena įvykio aplinkybių, jis įvykio metu turėjo šunį ir nukentėjusįjį galėjo sužaloti šuns grandine, netyčia besistumdydamas su nukentėjusiuoju, atmestini kaip nepagrįsti. Kaltinamasis parodė, kad prisimena įvykio pradžią, tačiau neprisimena sužalojimo aplinkybių, nors tai įvyko tuo pačiu metu. Toks kaltinamojo paaiškinimas prieštarautų elementariai logikai. Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės nustatytos aukščiau aptartais nukentėjusiojo L. K., liudytojos R. S. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, specialisto išvada. Kaltinamasis neneigia, jog jis galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti faktui, jog kaltinamasis D. D. sužalojo nukentėjusįjį L. K. nustatomojoje nuosprendžio dalyje įvardytomis aplinkybėmis.
Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo parodymai, tai yra, iš esmės neneigimas kaltės negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pilnu prisipažinimu, nes kaltinamojo parodymai prieštaringi jo paties parodymams, liudytojos R. S. parodymams, specialisto išvadai, tai yra, jis nepaaiškino esminių nusikaltimo aplinkybių, kokiu įrankiu sužalojo nukentėjusįjį, sužalojimo būdo. Be to, jo teigimas, kad galėjo sužaloti nukentėjusįjį šuns grandine, paneigti R. S. parodymais, nes pastaroji parodė, kad nukentėjusįjį nusivijo kaltinamasis be šuns, todėl kaltinamojo parodymai yra švelninantys jo atsakomybės padėtį. Nors nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau aplinkybes dėl nusikaltimo įrankio kaltinamasis turėjo žinoti, nes jis prisimena nusikaltimo padarymo pradžią, o tai reiškia, kad ir aplinkybes iki nusikaltimo padarymo, tai yra, jis galėjo nurodyti, kokį įrankį nešiojosi. Liudytoja R. S. gerai pažinodama kaltinamąjį ir pastarojo įpročius turėti prie savęs peilius, šias aplinkybes ji patvirtino teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis tokiems liudytojos parodymams neprieštaravo.
Kaltinamojo D. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
Neišnykę teistumai už praeityje sistemingai darytas vagystes, kitus nusikaltimus kaltinamąjį D. D. charakterizuoja neigiamai (T. 1 b.l. 128-132). Marijampolės pataisos namų administracija kaltinamąjį charakterizuoja patenkinamai (T. 1 b.l. 157).
Skiriant kaltinamajam D. D. bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą. Savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pasekmes, dėl kurių pastarasis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, prarado darbingumą, patyrė pajamų praradimą. Kaltinamasis prikibo prie nukentėjusiojo, sukėlė konfliktą. Nusikaltimas padarytas viešoje vietoje – gatvėje dėl asmeninių paskatų. Tuo padarė žalą visuomenei. Neigiamą kaltinamojo asmenybę. Nusistatęs daryti nusikaltimus. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos. Nusikaltimas padarytas naudojant įrankį, kuriuo galima padaryti labai sunkius kūno sužalojimus, kas ir buvo padaryta. Nukentėjusysis vengė konflikto, tačiau buvo užpultas kaltinamojo. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia iš keršto. Nusikaltimas baigtas.
Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, neišnykęs teistumas. Kaltinamasis yra neigiama asmenybė, linkęs sistemingai daryti nusižengimus ir nusikaltimus. Nusikalto neužilgo po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina virš sankcijos vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).
Nukentėjusiojo L. K. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizines kančias ir išgyvenimus, sukrėtimą, prarado darbingumą. To pasekmes nukentėjusysis jaučia ir šiuo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Kaltinamasis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. CK 6.282 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tai taikytina ir šiuo atveju. Nusistovėjusia teismų praktika, toks neturtinės žalos dydis dėl sunkaus kūno sužalojimo tyčia nėra didelis.
Valstybinė ligonių kas prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 1832,79 Lt turtinės žalos atlyginimo už L. K. suteiktas gydymo paslaugas. Civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais, tenkintinas pilnai - materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo D. D. veiksmais (LR BPK 115str.1d.).
Kaltinamasis D. D. neturi turto, kuriam būtų gali taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Rezoliucinė dalis
nusprend ė:
Pripažinti D. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 7 (septyniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam D. D. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010-03-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1832,79 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt du) litų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už L. K. gydymą dėl 2010-03-20 sužalojimo,
L. K. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: striukę, sportinį džemperį, sportinius marškinėlius, sportines kelnes, kepurę, kojines, sportinius batelius saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio policijos komisariate (T. b.l. 71, 86), peilį, sportinį džemperį ir džinsines kelnes saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio policijos komisariate (T. b.l. 86), sunaikinti kaip beverčius daiktus.
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.