Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M. ir Ž. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. M., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 40), byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, esant prašymui bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjų tėvas A G. M.. Po tėvo mirties pareiškėjai priėmė tėvo palikimą. Priėmus palikimą paaiškėjo, kad A. G. M. gyveno ir valdė butą Kauno m.,(duomenys neskelbtini). Butas registruotas A. G. M. mamos Z. M. vardu. Po Z. M. mirties, (duomenys neskelbtini)., paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes A. G. M. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po savo motinos mirties faktiškai valdė visą jos turtą - butą, namų apyvokos daiktus, ir valdė iki savo mirties. A. G. M. buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis, daugiau vaikų Z. M. neturėjo, testamento nepaliko.

Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo Ž. M. įstatyminės atstovės R. M. paaiškinimai, liudytojo A. V. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga: pareiškėjų gimimo liudijimai (b.l. 7, 8), 2019 m. birželio 4 d. liudijimai, kad M. M. ir Ž. M. priėmė palikimą po tėvo A G. M. mirties (b.l. 9, 10), A G. M. gimimo liudijimas (b.l. 11), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad butas, adresu Kaunas(duomenys neskelbtini), registruotas Z. M. vardu (b.l. 12), Z. M. mirties liudijimas (b.l. 14), Kauno m. 28-ojo notaro biuro informacija, kad po Z. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 13), butų savininkų bendrijos „Šešupė“ pažyma, kurioje nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, po Z. M. mirties gyveno A G. M., įsiskolinimų nėra (b.l. 24).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Nagrinėjamu atveju, po Z. M. mirties A G. M., kaip pirmos eilės įpėdinis, įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo; byloje nėra duomenų, kad po Z. M. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo Ž. M. įstatyminės atstovės R. M. paaiškinimus posėdžio metu bei liudytojo parodymus, darytina išvada, jog A G. M. liko jo motinos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas Kauno m., (duomenys neskelbtini), bei visi mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą A. G. M. išreiškė aktyviais veiksmais, nes jis turtą valdė savo nuožiūra, kaip vienintelis savininkas naudojosi butu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad į palikėjos Z. M. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.

Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A G. M. po savo motinos Z. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjams paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjų, kaip A G. M. įstatyminių įpėdinių, turtinių teisių atsiradimas – jie galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl nustatytinas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., po Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., buvo priėmęs jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas palikėjo A G. M. įstatyminiams įpėdiniams M. M. ir Ž. M., paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.