Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-174-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
1A-91-174-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Zigmas Pocius, Dalius Jocys
Nuteistasis
R. P., E. G., ir Ž
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Valdas Alška Baudž. byla Nr. 1A-91-174/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n utartis

Lietuvos respublikos vardu

2011 m. sausio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Zigmo Pociaus, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistiesiems R. P. ir E. G.,nuteistųjų R. P. ir E. G. gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir E. G. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendžio, kuriuo:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas R. P. kardomajame kalinime būtas laikas nuo 2008-08-12 iki 2008-10-12.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta pakeisti į suėmimą.

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu BK 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas E. G. kardomajame kalinime būtas laikas nuo 2008-08-13 iki 2008-09-13.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta pakeisti į suėmimą ir E. G. suimti teismo salėje, posėdžiui pasibaigus.

Daiktus: 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 016369, nuspręsta konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį; peilį, kirvį ir automobilio buksyravimo virvę nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir Ž. R., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. ir E. G. nuteisti už tai, kad, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, tai yra padarė savavaldžiavimą, pavartodami fizinę prievartą nukentėjusiajam, būtent: 2008-08-10, laikotarpiu tarp 14 val. ir 18 val., R. P., E. G. ir Ž. R., veikdami bendrai, Kretingos rajone, Mažučių kaimo ribose, pavartodami smurtą, tai yra R. P. ir Ž. R. sudavę nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai J. K., R. P., Ž. R. ir E. G. sudavę nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam P. P., savavališkai reikalavo grąžinti tariamą skolą bei iš nukentėjusiosios J. K. kelnių kišenės pagrobė 280 Lt, iš nukentėjusiojo P. P. pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla“, 5 Lt vertės SIM kortelę ir 50 Lt vertės juodos spalvos odinę piniginę su joje buvusiais asmens dokumentais ir suplėšė nukentėjusiojo P. P. 10 Lt vertės marškinėlius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog jis šioje byloje taip pat yra nukentėjęs, kad jis neorganizavo nusikaltimo ir niekieno neprašė padėti jam susigrąžinti pinigus, tik R. G. paprašė nuvežti jį į Grūšlaukės kaimą, esantį Kretingos rajone. Apklausiama teisme nukentėjusioji J. K. nebetvirtino, kad jos pinigai buvo pavogti. Tačiau teismas vadovavosi pirminiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Be to, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog yra atlyginta žala nukentėjusiajam P. P.. Ikiteisminio tyrimo metu jis prašė akistatos su S. B., tačiau buvo atsisakyta, nurodant, jog pastarasis dalyvaus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau S. B. į teismo posėdį neatvyko, teisme buvo tik perskaityti jo parodymai, nors jis prašė pastarąjį apklausti teisme kaip liudytoją. Apklausiamas teisme nukentėjusysis P. P. teigė prisimenantis pavardes, tačiau paprašytas nurodyti asmenį, kurio pavardę minėjo, nurodė visai kitą asmenį. Dėl paminėtų aplinkybių nuteistasis R. P. prašo dar kartą peržiūrėti bylą ir paskirti švelnesnę bausmę. Be to, prašo bausmės laiką skaičiuoti ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuo 2009-04-06.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendį dėl per griežtos bausmės paskyrimo ir skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, jog jo vaidmuo buvo antraeilis, tai yra R. P. ir Ž. R. paprašė nuvežti juos, tačiau pastarieji nepasakė apie savo nusikalstamus ketinimus. Apeliantas E. G. nurodo, jog buvo nuteistas už tai, kad pistoleto rankena 2 kartus sudavė nukentėjusiajam P. P. į kelius, tačiau tai jis padarė ne norėdamas sužinoti, kur slepiami pinigai, o dėl to, kad visą dieną reikėjo važinėti po miškus ir ieškoti paslėptų vogtų pinigų.

Apeliantas E. G. teigia, jog apylinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog jis yra vedęs (neaišku, kodėl byloje parašyta, jog jis nevedęs), turi du nepilnamečius vaikus ir privalo jus išlaikyti bei padėti žmonai, kuriai vienai sunku prižiūrėti dvynukes dukras, kurios dažnai serga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuteistasis E. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistieji R. P. ir E. G. bei jų gynėja prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. P. ir E. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų R. P. ir E. G. kaltės. Nuteistųjų R. P. ir E. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nors nuteistieji R. P. ir E. G. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas neatsižvelgė į jų vaidmenį nusikaltimo padaryme ir kitas jų apeliaciniuose skunduose minimas aplinkybes, tačiau nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti nuosprendį tik dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl R. P. ir E. G. paskirtos bausmės.

Nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų R. P. ir E. G. apeliacinių skundų dėl jiems paskirtos bausmės švelninimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistiesiems R. P. ir E. G. paskyrė teisingą bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistiesiems R. P. ir E. G. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytas jų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantai R. P. ir E. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Apeliantai R. P. ir E. G. anksčiau devynis kartus buvo teisti, naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ši aplinkybė rodo nuteistųjų nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jų antivisuomenines nuostatas. Nustatyta apeliantų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę R. P. teismas atsižvelgė į tai, jog jis buvo BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo organizatorius ir pagrindinis vykdytojas, o E. G. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantams bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek R. P., tiek E. G. anksčiau devynis kartus buvo teisti, naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, R. P. ir E. G. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinko BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jiems nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam R. P. už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgdamas į tai, jog pastarasis buvo nusikaltimo organizatorius ir pagrindinis vykdytojas, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui, o E. G. už šį nusikaltimą, atsižvelgdamas į tai, kad jos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, paskyrė bausmę, mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, priešingai nei tvirtinama nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde, teismas įvertino aplinkybę, jog jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, bei atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Tuo tarpu nusikaltimo bendrininkui R. P., kaip minėta, paskirta griežtesnė bausmė, nes bylos duomenimis įrodyta, kad jis buvo nusikaltimo organizatorius ir pagrindinis vykdytojas, nes kiti nusikaltimo bendrininkai – Ž. R. ir E. G. – nieko nežinojo apie J. K., R. P. teigimu, padarytą nusikalstamą veiką, ir įkalbėti R. P. dalyvavo BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme. Aplinkybė, jog R. P. buvo nusikaltimo organizatorius ir pagrindinis vykdytojas, rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, ir tai turėjo įtakos sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, dėl to R. P. pagrįstai paskirta didesnė nei kitiems nusikaltimo bendrininkams, kurių vaidmuo buvo antraeilis nusikaltimo padaryme, bausmė.

R. P. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas vadovavosi tik pirminiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, be to, teisme nebuvo apklaustas kaip liudytojas S. B., nors ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl akistatos su pastaruoju organizavimo, nurodant, jog S. B. dalyvaus bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliantas E. G. teigia, jog jo vaidmuo buvo antraeilis, ir jis buvo nuteistas už tai, kad pistoleto rankena 2 kartus sudavė nukentėjusiajam P. P. į kelius, tačiau tai jis padarė ne norėdamas sužinoti, kur slepiami pinigai, o dėl to, kad visą dieną reikėjo važinėti po miškus ir ieškoti paslėptų vogtų pinigų. Tačiau, kaip minėta, tiek R. P., tiek E. G. apeliaciniuose skunduose neneigia padarę nusikaltimą, nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija. Kaip liudytojo S. B. teisme apklausti nepavyko, nors teismas ėmėsi priemonių dėl jo atvesdinimo, todėl teisme buvo perskaityt pastarojo parodymai. Priešingai nuteistojo R. P. apeliacinio skundo teiginiams, jo, kartu ir kitų nusikaltimo bendrininkų, kaltę dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodo ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme duoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat pačių nuteistųjų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai apie tai, jog visi nusikaltimo bendrininkai darė nusikalstamą veiką. Kiekvieno jų vaidmuo nusikaltimo padaryme teismo buvo įvertintas ir į tai atsižvelgta skiriant bausmę. Kaip minėta, teismas nurodė, jog E. G. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis ir į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas jam bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei kitiems nusikaltimo bendrininkams. Be to, nuteistųjų kaltę, be jų pačių prisipažinimo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, taip pat įrodo ir įvykio vietos apžiūros, parodymų patvirkinimo vietoje, daiktų apžiūros ir jų atpažinimo protokolai, specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusiesiems J. K. ir R. P. padaryti sužalojimai, akistatų tarp kaltinamųjų bei tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų protokolai. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais ir išvadomis dėl R. P. ir E. G. kaltės ir jų nekartoja, juolab, jog nuteistieji R. P. ir E. G. apeliaciniuose skunduose prašo tik sušvelninti jiems paskirtas bausmes.

Apeliantas R. P. teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad R. P. žala buvo atlyginta, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, jog žala R. P. nebuvo padaryta, nes daiktai jam buvo grąžinti, tai patvirtino pats nukentėjusysis R. P. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 3, b. l. 61). Priešingai nei teigiama R. P. apeliaciniame skunde, nukentėjusioji J. K. apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio dieną turėjo su savimi kelnių kišenėje 260 Lt ar 280 Lt, kurių po įvykio neberado (t. 3, b. l. 62). J. K. civilinio ieškinio byloje taip pat nepareiškė.

Nors apeliantas E. G. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus ir privalo juos išlaikyti bei padėti žmonai jais rūpintis, tačiau ši aplinkybė nepateisina jo nusikalstamo elgesio, nes, kaip minėta, jis, būdamas jauno amžiaus, anksčiau net devynis kartus buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti šeima, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantams R. P. ir E. G. yra aiškiai per griežta. Atitinkamai apeliantams paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.

Nors nuteistasis R. P. prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-04-06, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento šiam savo prašymui pagrįsti. Iš byloje esančios pažymos apie R. P. teistumą matyti, jog 2009-04-06 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (ne dėl šios bylos tyrimo), 2009-04-21 jis atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, o 2009-07-23 – į Marijampolės pataisos namus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė dėl šio apelianto R. P. prašymo nurodė, jog jis buvo nuteistas 2009-06-09 nuosprendžiu, ir dėl to jis buvo suimtas 2009-04-06, tačiau pagal 2009-06-09 nuosprendį jis bausmę yra atlikęs. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu R. P. atlikinėjo bausmę pagal 2009-06-09 nuosprendį, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia nustatyta teisingai.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistiesiems R. P. ir E. G., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų R. P. ir E. G. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. P. ir E. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Zigmas PociusDalius Jocys