- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-289-278/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00586-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-289-278/2012
Teisėjas Č. Kulikauskas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00586-2011-4
2012 m. gegužės 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-830/2012 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-21 sprendimą jo tėvas V. J., miręs 2010-08-11, už 2008-04-10 - 2009-09-01 laikotarpį buvo skolingas 8 350 Lt priteisto išlaikymo. Nurodo, kad 2010-12-07, gavus VĮ Registrų centras informaciją, tapo žinoma, kad 2008-10-22 žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniai, esančiais (duomenys neskelbtini) V. J. pardavė atsakovei J. B.. Prašė teismą Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-10-22 V. J. ir atsakovės J. B. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniai, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, grąžinant turtą V. J. vardu.
Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas D. J. su ieškiniu į teismą kreipėsi daugiau nei po dviejų metų, nors apie sandorį, pažeidžiantį jo kaip kreditoriaus teises, sužinojo 2009-05-07, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-179-54/2009 dėl išlaikymo išieškojimo. Teismas darė išvadą, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio actio Pauliana padavimo senaties terminas, kurį prašo taikyti atsakovė. Be to, nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas bei aplinkybė, jog V. J., sudaręs sandorį, tapo nemokus, neįrodytos. Pažymėjo, kad ieškovas pareiškė reikalavimą 93 956,00 Lt sumai, nors turi reikalavimo teisę tik į nepadengtą skolą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-21 sprendimą. Nurodė, kad actio Pauliana yra tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą, o ne įgyvendinti turto paveldėjimo procedūras.
Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, nes sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, netinkamai įvertinti įrodymai, o dėl atskirų įrodymų sprendime nėra pasisakyta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes atsakovė nei atsiliepime, nei parengiamųjų posėdžių ir bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo taikyti ieškinio senatį. Toks prašymas išreikštas tik baigiamosiose kalbose. Nurodo, jog pagal CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas proceso dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Teigia, kad teismas nepagrįstai užėjo už šalių pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų ribų ir savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Nurodo, kad ieškinyje nurodoma, jog yra nepraleidęs ieškinio senaties termino, todėl atnaujinti termino nėra jokio būtinumo. Be to, nesutinka su teismo motyvu, jog neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė ilgą laiką gyveno su V. J., žinojo apie ieškovą, jam teikiamą išlaikymą bei pareikštą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Mano, jog CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nurodyta prezumpcija turėtų būti taikoma atsakovei, gyvenant su V. J. ilgą laiką, ji gali būti prilyginama artimu asmeniu, iš esmės kaip sutuoktiniu. Teigia, kad atsakovė neįrodė, jog V. J. būtų gavęs iš jos pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį, be to, jos nurodytos metinės pajamos sudarė tik nedidelę dalį sumos, kurią turėjo sumokėti pagal sandorį. Nurodo, kad ieškiniu siekė susigrąžinti skolą, o ne paveldėti turtą, kuris, patenkinus ieškinį, galimai pereitų jam kaip įpėdiniui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė J. B. apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teigia, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato iki kada atsakovas gali prašyti taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad D. J. ieškinio senaties klausimą iškėlė ir jį aptarė ieškinyje, ši aplinkybė buvo žinoma iki atsakovės prašymo, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė ieškinio senatį. Be to, teigia, kad ieškinio senaties klausimas neturėjo lemiamos įtakos, nes teismas konstatavo, jog nėra visų būtinų actio Pauliana ieškiniui reikalingų sąlygų. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog CK 6.67 str. 1 d. numatyta prezumpcija atsakovei netaikoma. Pažymi, kad tas faktas, jog atsakovei 2008-07-04 buvo įteiktas ieškinys V. J. dėl išlaikymo priteisimo, neduoda pagrindo manyti, jog atsakovė buvo nesąžininga ginčo sandorio sudarymo metu. Nurodo, jog V. J. pareiga teikti išlaikymą apeliantui atsirado vėliau, t. y. tik 2009-05-21 teismui priėmus sprendimą, nei buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Be to, V. J. nesąžiningumas nebuvo nei patvirtintas, nei paneigtas, o dėl ginčijamo sandorio sudarymo V. J. nemokumo neatsirado. Tai, kad V. J. gautus pinigus išleido ir apeliantui skolos negrąžino, ginčijamo sandorio nedaro neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančios antstolės I. Bakšienės pažymos matyti, kad ieškovo D. J. tėvas V. J. mirties dieną (2010-08-11) ieškovui buvo skolingas 8 350 Lt išlaikymo įsiskolinimą (b.l.18, civilinė byla Nr. 2-179-54/2009, b. l. 89-91). Nustatyta, kad 2008-10-22 pirkimo–pardavimo sutartimi už 20 000 Lt V. J. pardavė atsakovei J. B. žemės sklypą su jam priklausančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14, 46-48). Ieškovas nurodė, kad minėtu sandoriu yra pažeisti jo, kaip V. J. kreditoriaus interesai ir V. J., sudarydamas sandorį apie tai žinojo (CK 6.66 str. 1 d.). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus interesų gynimo taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, CK 6.66 straipsnio pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu bei taikyti jo teisinius padarinius, galima tik esant minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Viena iš įstatymo nustatytų sąlygų yra ta, kad reikalavimą kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. D. J. ieškinyje nurodė, kad jis senaties termino nėra praleidęs ir šio termino atnaujinti teismo neprašė. Nustatyta, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. B., jos atstovas neprašė teismo taikyti ieškinio senatį, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nepareiškė prašymų bei papildymų, o reikalavimą taikyti ieškinio senatį išreiškė tik baigiamosiose kalbose (b. l. 42-45, 91). Kadangi ieškinio senaties klausimas buvo iškeltas baigiamųjų kalbų metu, todėl, įvertinus, jog ši aplinkybė turi reikšmės bylos išsprendimui, teismas privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir suteikti teisę ieškovui duoti paaiškinimus minėtu klausimu (CPK 256 str.). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieškinio senatimi, todėl, vadovaujantis CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatomis baigiamųjų kalbų dalyviai neturėjo teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Pripažinęs, jog yra ginčo šalies reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo, laikantis šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad byloje būtina suteikti galimybę ieškovui išdėstyti savo atsikirtimus dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senaties institutą. Aplinkybės nustatymas kada ieškovo reikalavimui prasidėjo ieškinio senaties terminas šioje byloje yra svarbus. Kadangi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, konstatuotina, jog atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė rungimosi, betarpiškumo, lygiateisiškumo principus, neįgyvendino civilinio proceso tikslų, o apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 2 str., 12 str., 14 str., 17 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Konstatavus procesinių teisės normų pažeidimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.