- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2-761-485/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Ieškovas
- VĮ Valstybės turto fondo
- Atsakovas
- UAB „Jotvingių Voruta“
- Advokatai
- Džiolana Tarvainytė
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovės VĮ Valstybės turto fondo atstovui Vainiui Šarmavičiui, atsakovės UAB „Jotvingių Voruta“ atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Valstybės turto fondo patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Jotvingių Voruta“ dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir atsakovės UAB „Jotvingių Voruta“ priešieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 91-93) prašė nutraukti 2010 m. lapkričio 25 d. tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „Jotvingių Voruta“ sudarytą privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 96-10; taikyti restituciją: grąžinti valstybės nuosavybėn, VĮ Valstybės turto fondui patikėjimo teise valdyti privatizavimo objektą Nr. 50000037 sudarančius administracinį korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelę bl;b2;b3;b4, estakadą Kl, tvorą tl;t2;t3;t4;t5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o UAB „Jotvingių Voruta“ iš Lietuvos Respublikos (privatizavimo fondo lėšų) priteisti privatizavimo objekto Nr. 50000037 pardavimo kainos ir pradinio įnašo skirtumą- 126 166 Lt.
Ieškovė nurodė, jog Privatizavimo objektas Nr. 50000037, susidedantis iš šių statinių: administracinis korpusas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (kiemo aikštelė bl;b2;b3;b4, estakada Kl, tvora tl;t2;t3;t4;t5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Privatizavimo objektas), nuosavybės teise priklausęs Lietuvos Respublikai, 2001 m. kovo 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 325 (Valstybės Žinios, 2001, Nr. 27-889) buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą. 2010 m. liepos 13 d. Turto fonde vykusį viešą aukcioną laimėjo UAB „Jotvingių Voruta“, pasiūliusi didžiausią kainą už Privatizavimo objektą - 2 533 000 Lt, iš kurios objekto pardavimo kaina - 140 166 Lt, objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina - 2 392 834 Lt. Aukciono laimėtoja UAB „Jotvingių Voruta“ aukciono vykdymo dieną pasirašė Privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą Nr. 96-10. 2010 m. lapkričio 25 d. Turto fondas ir aukciono laimėtoja pasirašė Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 96-10, kuria pardavėjas įsipareigojo perduoti Privatizavimo objektą sudarančius statinius pirkėjos nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo: priimti nuosavybėn Privatizavimo objektą sudarančius statinius; per 5 darbo dienas nuo Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti Privatizavimo objekto pardavimo kainos ir pradinio įnašo skirtumą- 126 166 Lt - į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą ir pateikti pardavėjui apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; pilnai apmokėjusi už Privatizavimo objektą per 30 dienų sumokėti visą žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 Lt - į pardavėjo sąskaitą ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2010 m. lapkričio 30 d. Turto fondas ir UAB „Jotvingių Voruta“ pasirašė Privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo priėmimo aktą, kuriuo kartu patvirtinama, kad pirkėjas sumokėjo 140 166 Lt, t.y. visą Privatizavimo objekto kainą ir įsipareigojo įvykdyti privatizavimo sąlygas, nurodytas Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje. Vadovaujantis Privatizavimo sutarties 7 punktu, pirkėjas, pilnai sumokėjęs už privatizavimo objektą, per 30 dienų (t.y. iki 2010 m. gruodžio 30 d.) į Turto fondo sąskaitą privalėjo sumokėti visą Žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 Lt ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė per Privatizavimo sutartyje nustatyta laiką, t.y. iki 2010 m. gruodžio 30 d., neįvykdė šio sutartinio įsipareigojimo ir, nepaisant VĮ Valstybės turto fondo raštiškų pretenzijų bei raginimų sumokėti, jo nėra įvykdžiusi iki šiol. Privatizavimo sutarties 10.2. punkte yra įtvirtinta pardavėjo, t.y. ieškovės teisė nutraukti Privatizavimo sutartį, jeigu pirkėjas nevykdo Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties 7 punkte nustatytos pareigos pilnai apmokėjus už Privatizavimo objektą per 30 dienų sumokėti visą žemės sklypo pardavimo kainą ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtame Privatizavimo sutarties 10.2. punkte yra numatyta, kad visa, kas buvo pardavėjo perduota pirkėjui pagal Privatizavimo sutartį iki jos nutraukimo, grąžinama pardavėjui su visais pirkėjo padarytais Privatizavimo objekto pagerinimais, kurių negalima atskirti be žalos Privatizavimo objektui. Pirkėjo sumokėtas pradinis įnašas lieka pardavėjui, o likusi pagal Privatizavimo sutartį pirkėjo sumokėta suma grąžinama į pirkėjo sąskaitą. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, iš privatizavimo sandorių gautos lėšos pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą, todėl UAB „Jotvingių Voruta“ pagal Privatizavimo sutartį sumokėta suma turėtų būti priteista minėto fondo lėšų.
Atsakovė UAB „Jotvingių Voruta“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l .100-101) prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė nurodė, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl ne nuo jos priklausančių objektyvių aplinkybių, kadangi iškilo sunkumai dėl finansavimo gavimo. Atsakovė nesiekia išvengti savo prievolės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, priešingai - atsakovė nuolatos veda derybas ir deda kitas pastangas, siekdama gauti tinkamą finansavimą. Faktą, jog atsakovė nesiekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo patvirtina ir tai, jog atsakovė su ieškove pakankamai ilgai derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, bylos šalys buvo parengusios ir tarpusavyje suderinusios taikos sutarties projektą. Atsižvelgdama į taikos sutartyje aptartą skolos grąžinimo grafiką, atsakovė buvo surinkusi pirmąją dalį lėšų reikalingų daliai skolos padengti. Nepaisant to, ieškovė neįspėjusi atsakovės, vienašališkai nutraukė derybas dėl taikos sutarties ir kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu reikalaudama nutraukti sudarytą Privatizavimo sutartį ir taikyti restituciją. Privatizavimo sutarties nutraukimas nebūtų naudingas Lietuvos valstybei, kurios nuosavybę patikėjimo teise valdo ieškovė. Aukciono, kuriame buvo parduodamas Privatizavimo objektas ir jam priskirtas žemės sklypas, vieninteliu dalyviu buvo atsakovė, kuri ir buvo paskelbtas aukciono laimėtoju. Tai, kad daugiau nebuvo kitų trečiųjų asmenų susidomėjusių Privatizavimo objekto ir jam priskirtu žemės sklypu reiškia, jog ieškovės, kuri yra suinteresuota parduoti šiuos nekilnojamojo turto objektus, bendradarbiavimas su atsakove atneštų kur kas didesnę ekonominę naudą ieškovei ir valstybei nei Privatizavimo sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas. Reikalavimo nutraukti Privatizavimo sutartį netenkinimas garantuotų pajamas Lietuvos valstybės biudžetui.
Atsakovė UAB „Jotvingių Voruta“ pateikė priešieškinį (b. l. 119-122), kuriuo prašo pakeisti 2010-11-25 tarp VĮ Valstybės turto fondas ir UAB „Jotvingių Voruta“ pasirašytos Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 96-10 7 p. sąlygą „Pirkėjas įsipareigoja pilnai apmokėjęs už Privatizavimo objektą šios sutarties 5 (penktame) punkte nustatyta tvarka per 30 (trisdešimt) dienų sumokėti visą Žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 (du milijonus tris šimtus devyniasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) litus - į Pardavėjo sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį“ į sąlygą: „Pirkėjas įsipareigoja pilnai apmokėjęs už Privatizavimo objektą šios sutarties 5 (penktame) punkte nustatyta tvarka sumokėti visą Žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 (du milijonus tris šimtus devyniasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) litus tokia tvarka: 2013-01-30 - 200 000 Lt; 2014-01-30 - 200 000 Lt; 2013-04-30 - 200 000 Lt; 2014-04-30 - 200 000 Lt; 2013-07-30 - 200 000 Lt; 2014-07-30 - 200 000 Lt; 2013-10-30 - 200 000 Lt; 2014-10-30 200 000 Lt. Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Žemės sklypo kainą į Pardavėjo sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir pasirašyti Žemės -klypo pirkimo-pardavimo sutartį“.
Atsakovė nurodo, jog iki dalyvavimo Privatizavimo objekto ir jam priskirto Žemės sklypo pirkimo-pardavimo aukcione su kredito įstaiga derėjosi dėl kredito Žemės sklypo įsigijimui suteikimo. Kredito įstaiga sutiko suteikti kreditą, todėl atsakovė priėmė sprendimą dalyvauti ieškovės organizuotame viešame aukcione. Atsakovei laimėjus aukcioną, kredito ištaiga sustabdė derybas dėl kreditavimo politikos griežtinimo nekilnojamojo turto ir statybos veiklos srityse. Šių ekonominių veiklų kreditavimo griežtinimo politiką patvirtina ir aktualiu laikotarpiu atlikti Lietuvos banko tyrimai. Atsakovė nedelsdama informavo ieškovę apie Sutarties vykdymo trūkumus ir prašė palaukti, kol pavyks susiderėti su kredito įstaigomis dėl finansavimo. 2011-03-29 raštu atsakovė dar kartą kreipėsi VĮ Valstybės turto fondą, nurodydama, jog derasi su keliomis kredito įstaigomis, kurios palankiai vertina įmonės investicinį projektą. Sutarties šalis informavo, jog per dvi savaites nuo prašymo parengimo dienos bus išspręstas finansavimo klausimas, todėl prašė ieškovės nesikreipti į teismą ir neapsunkinti susiklosčiusios situacijos. Atsakovė nurodė aplinkybę, jog kredito įstaiga sužinojusi, jog ieškovė nemato galimybės taikiai išspręsti susiklosčiusios situacijos, atsisakys suteikti finansavimą ir tokiu būdu atsakovė neturės realios galimybės įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau ieškovė, pažeisdama CK 6.208 str. numatytą bendradarbiavimo pareigą, kreipėsi į teismą ir tokie veiksmai lėmė atsakovės negalėjimą įvykdyti prievolę sumokėti Žemės sklypo kainą ir pasirašyti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šios aplinkybės atsirado po Sutarties sudarymo ir šių aplinkybių atsakovė negalėjo numatyti (CK 6.204 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Taip pat šių aplinkybių atsakovė negalėjo kontroliuoti, kadangi jos investicinio projekto įgyvendinimas priklausė nuo trečiojo asmens kredito įstaigos veiksmų sprendžiant finansavimo suteikimo klausimą (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.). Atsakovė nebuvo prisiėmusi nurodytų aplinkybių atsiradimo rizikos, kadangi pagrindinis kreditavimo politikos griežtinimo veiksnys nebuvo susijęs su įmonės mokumo perspektyvų neigiamu įvertinimu, bet kredito įstaigos nuomone neapibrėžtomis nekilnojamojo turto ir statybos ekonominių veiklų perspektyvomis (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Atsakovė nesiekia išvengti prievolės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ar sumažinti įsipareigojimų dydį. Atsakovė nuolatos veda derybas ir deda kitas pastangas, siekdama gauti tinkamą finansavimą, tai patvirtina ir įmonės veiksmai pradėjus vykdyti Sutartį. Atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievolę, tačiau per ilgesnį terminą nei numatyta Sutartyje, todėl Sutarties sąlygų pakeitimu bus užtikrinamas tiek ieškovės, kaip pardavėjo, interesas gauti aukciono laimėtojo pasiūlytą kainą už Privatizavimo objektą ir jam priskirtą Žemės sklypą, tiek atsakovės, kaip pirkėjos interesas įsigyti nekilnojamąjį turtą. Sutarties sąlygos pakeitimas būtų naudingas Lietuvos valstybei, kurios nuosavybę patikėjimo teise valdo ieškovė. Aukciono, kuriame buvo parduodamas Privatizavimo objektas ir jam priskirtas Žemės sklypas, vienintele dalyve buvo atsakovė , kuri ir buvo paskelbta aukciono laimėtoja. Tai, kad daugiau nebuvo kitų trečiųjų asmenų susidomėjusių Privatizavimo objektu ir jam priskirtu Žemės sklypu reiškia, jog galimai ieškovė neparduotų nekilnojamojo turto kitiems tretiesiems asmenims. Sutarties sąlygos pakeitimas garantuotų pajamas valstybės biudžetui ir sandorio šalių interesų pusiausvyros užtikrinimą. Atsakovė teigia, jog egzistuoja visos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad iš esmės pasikeitė Sutarties vykdymo aplinkybės ir egzistuoja CK 6.204 str. įtvirtintas pagrindas pakeisti Sutarties 7 p. sąlygą išdėstant Žemės sklypo kainos sumokėjimą. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi už Privatizavimo objektą, už Žemės sklypą VĮ Valstybės turto fondui 2012-06-15 pervedė 392 834 Lt, 2012-07-16 -200 000 Lt, 2012-10-15 - 200 000 Lt.
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 146-150) prašo priešieškinį atmesti.
Nurodo, jog priešieškinio patenkinimas pažeistų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Disponavimo įstatymas) 8¹ straipsnyje. Minimo straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, reiškiantis, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Nei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (toliau - Privatizavimo įstatymas), nei šį įstatymą detalizuojančiuose LR Vyriausybės nutarimuose nėra numatyta galimybė įsigyti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą už jį mokant dalimis. Priešieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 2 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, reiškiantį, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Mokėjimų už Žemės sklypą atidėjimas reikštų, kad valstybė visas už Privatizavimo objektą ir jam priskirtą žemės sklypą planuotas gauti pajamas gautų tik 2014 m. lapkričio 30 d., nors pagal Privatizavimo sutartį atsakovė visiškai atsiskaityti už Privatizavimo objektą ir jam priskirtą žemės sklypą turėjo iki 2010 m. gruodžio 30 d. Taigi visiško atsiskaitymo terminas už Privatizavimo objektą būtų 4 metais ilgesnis nei numato privatizavimo santykius reglamentuojantys teisės aktai bei pati Privatizavimo sutartis. Tais atvejais, kai mokėjimas už privatizavimo objektą atidedamas, vadovaujantis Privatizavimo įstatymo 20 straipsnio (Mokėjimas už privatizavimo objektą) 4 dalimi, potencialus pirkėjas moka palūkanas. Palūkanos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis vidutine komercinių bankų palūkanų norma, nuo likusios už privatizavimo objektą mokėti sumos. Atsakovė priešieškiniu reikalauja atidėti mokėjimus už Žemės sklypą, tačiau nenumato jokio kompensacinio mechanizmo (t.y. palūkanų) valstybei už atidėtus mokėjimus. Dėl minėtų priežasčių priešieškinio patenkinimas iš esmės pažeistų valstybės interesus, Disponavimo įstatyme įtvirtintą efektyvumo principą ir visiškai nepagristai iškreiptų sutarties šalių interesų pusiausvyrą atsakovės naudai. Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos, sudarant privatizavimo sandorį, jos negali būti keičiamos. Ši nuostata reiškia, kad sudarant privatizavimo sandorį negali būti keičiamos objekto privatizavimo sąlygos, kurios buvo nurodytos paskelbtoje privatizavimo programoje. Jei skelbiant Privatizavimo objekto privatizavimo programą būtų paskelbta palankesnė pirkėjui sąlyga, programoje numatant galimybę atsiskaityti už Privatizavimo objektui priskirtą Žemės sklypą mokėjimus atidedant, tikėtina, kad viešame aukcione būtų sudalyvavę daugiau asmenų ir galimai už Privatizavimo objektą būtų pasiūlytą aukštesnė kaina, nei pasiūlė atsakovė. Patenkinus priešieškinio reikalavimą, aukciono laimėtojui būtų sudaryta išimtinė galimybė įsigyti Žemės sklypą palankesnėmis atsiskaitymo sąlygomis nei buvo numatyta paskelbtoje privatizavimo programoje, dėl ko būtų pažeistos ne tik kitų asmenų, kurie būtų dalyvavę viešame aukcione, jei butų žinoję apie palankesnę atsiskaitymo už Žemės sklypą tvarką, teisės, bet ir valstybės turtiniai interesai, kadangi nebūtų pasiektas viešo aukciono tikslas - gauti didžiausias įplaukas (Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš dalyvaudama viešame aukcione, kuriame buvo parduodamas Privatizavimo objektas ir jam priskirtas Žemės sklypas, buvo gavusi kredito įstaigos patvirtinimą dėl finansavimo, o vėliau, atsakovei jau tapus aukciono laimėtoju, kredito įstaiga finansuoti atsakovę atsisakė. Atsakovės su priešieškiniu pateikiama Lietuvos banko apklausos dėl skolinimosi sąlygų apžvalga atspindi bendras tendencijas dėl skolinimo sąlygų, tačiau nepatvirtina jokių aplinkybių, susijusių su atsakovės priešieškinyje nurodoma individualia situacija.
Teismo posėdyje šalys palaikė savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos, nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo išdėstytos šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Priešieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Privatizavimo objektas Nr. 50000037, susidedantis iš šių statinių: administracinis korpusas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (kiemo aikštelė bl;b2;b3;b4, estakada Kl, tvora tl;t2;t3;t4;t5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (toliau - Privatizavimo objektas), nuosavybės teise priklausęs Lietuvos Respublikai, 2001 m. kovo 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 325 (Valstybės Žinios, 2001, Nr. 27-889) buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą. 2010 m. liepos 13 d. VĮ Turto fonde vykusį viešą aukcioną laimėjo UAB „Jotvingių Voruta“, pasiūliusi didžiausią kainą už Privatizavimo objektą - 2 533 000 Lt. Aukciono laimėtoja UAB „Jotvingių Voruta“ aukciono vykdymo dieną pasirašė Privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą Nr. 96-10 (b. l. 12). 2010 m. lapkričio 25 d. VĮ Turto fondas ir aukciono laimėtoja pasirašė Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 96-10 (toliau – Sutartis), kuria pardavėjas įsipareigojo perduoti Privatizavimo objektą sudarančius statinius pirkėjos nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo: priimti nuosavybėn Privatizavimo objektą sudarančius statinius; per 5 darbo dienas nuo Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti Privatizavimo objekto pardavimo kainos ir pradinio įnašo skirtumą- 126 166 Lt - į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą ir pateikti pardavėjui apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; pilnai apmokėjusi už Privatizavimo objektą per 30 dienų sumokėti visą žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 Lt - į pardavėjo sąskaitą ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 13-16). 2010 m. lapkričio 30 d. VĮ Turto fondas ir UAB „Jotvingių Voruta“ pasirašė Privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo priėmimo aktą, kuriuo kartu patvirtinama, kad pirkėjas sumokėjo 140 166 Lt, t.y. visą Privatizavimo objekto kainą ir įsipareigojo įvykdyti privatizavimo sąlygas, nurodytas Sutartyje (b. l. 17-18) Sutarties 7 punktu, pirkėjas, pilnai sumokėjęs už privatizavimo objektą, per 30 dienų (t.y. iki 2010 m. gruodžio 30 d.) į Turto fondo sąskaitą privalėjo sumokėti visą Žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 Lt ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė, vykdydama Sutartį, už aukcione įsigytą turtą ieškovei sumokėjo 792 834 Lt. t.y. 2012-06-15 pervedė 392 834 Lt (b. l. 113), 2012-07-16 pervedė 200 000 Lt (b. l. 114), 2012-10-15 pervedė ieškovei 200 000 Lt (b.l. 141). Atsakovei neįvykdžius Sutartyje numatytos sąlygos dėl apmokėjimo, ieškovė pareiškė ieškinį dėl Sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo, tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Sutarties 7 p. sąlygą, išdėstant mokėjimus už įsigytą turtą laikotarpiui iki 2014-10-30.
Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį teismui dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog 2011-03-04 pateikė ieškovei pasiūlymą dėl Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sąlygos pakeitimo (b. l. 36). Kaip teigia atsakovė, VĮ Valstybės turto fondas nesutiko su UAB „Jotvingių Voruta“ pasiūlymu, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šalys pakankamai ilgai byloje derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, bylos šalys buvo parengusios ir tarpusavyje suderinusios taikos sutarties projektą, tačiau taikos sutartis tarp šalių taip ir nebuvo pasirašyta.
Sprendžiant šalių ginčą svarbu buvo nustatyti, ar iš valstybei priklausančio turto pardavimo kilusiems teisiniams santykiams taikytinos CK nuostatos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šalių pasirašytos Sutarties 15 punktas numatė, jog kiekvienas šios Sutarties pakeitimas galioja, šalims pasirašius susitarimą dėl tokio pakeitimo bei notarui patvirtinus. Taigi, Sutartyje buvo numatyta galimybė pačioms sutarties šalims sudaryti pakeitimus, tačiau nebuvo aptarta pakeitimų sudarymo apimtis, tvarka bei sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad nei Sutartyje, nei jokiame įstatyme nėra numatyta Sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sąlygų keitimo tvarka, bei į tai, jog Sutartis nedraudė šalims daryti jos pakeitimus, darytina išvada, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis. Nors ieškovė savo atsiliepimą į priešieškinį grindžia tuo, jog nei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, nei šį įstatymą detalizuojančiuose LR Vyriausybės nutarimuose nėra numatyta galimybė įsigyti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą už jį mokant dalimis, pažymėtina, jog šiuo atveju Sutartis yra vientisas aktas, kurios 7 punktas numatė apmokėjimą už objektą procedūrą, tuo pačiu Sutarties 15 punkte nustatant, kad yra galimi šios Sutarties pakeitimai, neišskiriant ir Sutarties 7 punkto sąlygos. Todėl teismas negali remtis šiuo ieškovės argumentu ir teigti, jog atsakovė negali prašyti teismo svarstyti dėl minėtos Sutarties punkto pakeitimo.
Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka. CK 6.223 straipsnyje reglamentuojamos sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad įstatymas nenustato baigtinio sutarties pakeitimo atvejų sąrašo. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose. CK 6.204 str., kuris numato teisę šalims koreguoti (keisti) sutartį, kai sutarties vykdymas vienai sutarties šaliai tampa sudėtingas dėl pasikeitusių aplinkybių. CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 1 dalyje kartu su pacta sunt servanda principu įtvirtintas rebus sic stantibus principas, reiškiantis, kad jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Taikant nurodytą principą, pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti. Be to, aplinkybės turi būti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo šalies valios. Šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kuriomis ji galėjo užkirsti kelią. Visuotinai pripažinta, jog nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Taip pat visuotinai žinoma, jog kartu su ekonomine krize, Lietuvoje pasireiškė ir vadinamoji „bankų krizė“, kurios metų ženkliai sumažėjo teikiamų kreditų skaičius, įmonės dėl to susidūrė su neįvykdytais sandoriais ir jų pasekmėmis, išaugo poreikis kreditų grąžinimą užtikrinti papildomomis priemonėms. Pažymėtina, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Mano tikslas“ v. UAB ,,Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010). Byloje atsakovė pateikė Lietuvos banko atliktą analizę dėl bankų vykdomos skolinimo politikos, iš kurios matyti, jog tik apie 2011 m. pabaigą visi Lietuvos komerciniai bankai ėmė švelninti skolinimo sąlygas, kurios buvo sugriežtintos nuo 2006 metų. Tokia pateikta medžiaga nepaneigia atsakovės teiginio, jog ir atsakovė susidūrė su ekonominiais sunkumais, jos galimybės, pasirašius Sutartį, pilnai ir laiku ją įvykdyti tapo ribota. Tačiau, kaip matyti, atsakovė Sutarties neatsisakė, ją vykdė pagal galimybes, t.y. sumokėjo ieškovei dalį Sutarties kainos - 792 834 Lt. t.y. 2012-06-15 pervedė 392 834 Lt (b. l. 113), 2012-07-16 pervedė 200 000 Lt (b. l. 114), 2012-10-15 pervedė ieškovei 200 000 Lt (b.l. 141). Pripažintina, jog atsakovė, pasirašydama Sutartį, negalėjo numatyti tokio masto ekonominės bei bankų krizės. Teismo nuomone, iš valstybei priklausančio turto pardavimo kilę teisiniai santykiai negali būti reguliuojami atsiribojant nuo šalyje bei pasaulyje vykstančių ekonomikos pasikeitimų, juo labiau ekonominės bei bankų krizės, nes konstatuojant priešingai, būtų paneigti protingumo bei teisingumo principai (CK 1.5 str.). Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovė dalį prievolės yra įvykdžiusi, šalys vesdamos šią bylą, ilgą laiką derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, dėl tokios bylos baigties nesipriešino ir ieškovė, tačiau taikiai ginčo išspręsti nepavyko dėl ieškovės vadovaujančių organų pozicijos dėl šio klausimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką civilinėse bylose dėl sutarties aiškinimo taisyklių taikymo ir sutarties pakeitimo teismo sprendimu pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį konstatavo, kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu, tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, jo 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, Civ. byla Nr. 3K-274/2009). Atsižvelgus į atsakovės atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika civilinėse bylose, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė ir kad sutarties sąlygos gali būti pakeistos, nustačius CK 6.223 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.204 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyti CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatyti kriterijai, iš esmės pakeitę sutartinių prievolių pusiausvyrą , t.y. atsakovė negalėjo numatyti, jog Lietuvoje kils ekonomikos bei bankų krizė, apie tai, kad bankai gali ženkliai sustabdyti įmonių kreditavimą, atsakovė sužinojo tik po sutarties sudarymo, atsakovė negalėjo kontroliuoti ekonominio sunkmečio padarinių, t.y. bankų krizės, atsakovė nebuvo prisiėmusi ekonominio sunkmečio padarinių rizikos. Esant tokiems duomenims, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti pagrįstomis priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl Sutarties 7 punkto sąlygos keitimo.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog priešieškinio patenkinimas pažeistų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje. Su tokiais ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Minėtas įstatymo straipsnis nustato, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės prašomas išdėstyti mokėjimas bus atliktas ne ilgiau kaip iki 2014-10-30. Remiantis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad prašomas mokėjimo išdėstymas būtų protingas, adekvatus susiklosčiusiai ekonominei situacijai, t.y. atsižvelgiant į sunkią finansinę padėtį ir sugriežtėjusią bankų politiką, pagrįstas ir nustatytas įvertinant šalių teisėtus lūkesčius bei interesus. Todėl mokėjimo, juo labiau esant visiems CK 6.204 str. pagrindams, neprieštarauja minėto įstatymo 8¹ str. numatytiems principams. Atsižvelgtina ir tai, jog šioje konkrečioje byloje ginčijamas susitarimas buvo sudarytas ekonominės krizės metu, žymiai sumažėjus pajamoms, gaunamoms iš valstybinio turto, bei bankams sugriežtinus kreditavimo politiką. Taigi, šalims neatsižvelgus į susidariusią situaciją objektyviai, taipogi reikštų ir valstybinio turto pardavimo santykių destabilizavimą, nes net jau vykdant aukcioną, jame dalyvavo vien tik atsakovė. Tuo tarpu viešą interesą sudaro ir valstybės turto pardavimo teisinių santykių stabilumas. Nors ieškovė teigia, jog pakeitus Sutarties apmokėjimo sąlygas, aukcione galimai būtų dalyvavę daugiau asmenų, kurie būtų galėję pasiūlyti didesnę kainą už objektą, tačiau šie argumentai nėra patvirtinti jokiais įrodymais, o grindžiami tik prielaidomis. Kaip matyti, aukcione dalyvavo tik viena atsakovė ir ginčo objektas buvo parduotas už atsakovės pasiūlytą kainą. Nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai, jog atsakovė priešieškiniu reikalauja atidėti mokėjimus už Žemės sklypą, tačiau nenumato jokio kompensacinio mechanizmo (t.y. palūkanų) valstybei už atidėtus mokėjimus. Dėl minėtų priežasčių priešieškinio patenkinimas iš esmės pažeistų valstybės interesus. Pastebėtina, jog šalys ilgai besiderėjusios dėl taikos sutarties sudarymo, tokių klausimų byloje nekėlė. Reikalavimo svarstyti tokį klausimą teismui ieškovė taip pat nebuvo pateikusi. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovė kelia klausimą, kuris galimai yra derybų objektas, teismui pakeitus Sutarties 7 punkto sąlygą, bei kuris teismui nebuvo pateiktas svarstyti nei vienos iš šalių.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas ieškovės patikslintą ieškinį atmeta, o priešieškinį tenkina.
Patenkinus priešieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis CPK 259 str., 268 - 270 straipsniais , teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Pakeisti 2010-11-25 tarp VĮ Valstybės turto fondo (į. k. 110073154, reg. Vilniuje, Vilniaus g. 16) ir UAB „Jotvingių Voruta“ (į. k. 301746835, reg. Kaune, N. Grigo g. 49) pasirašytos Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 96-10 7 p. sąlygą „Pirkėjas įsipareigoja pilnai apmokėjęs už Privatizavimo objektą šios sutarties 5 (penktame) punkte nustatyta tvarka per 30 (trisdešimt) dienų sumokėti visą Žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 (du milijonus tris šimtus devyniasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) litus - į Pardavėjo sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį“ į sąlygą: „Pirkėjas įsipareigoja pilnai apmokėjęs už Privatizavimo objektą šios sutarties 5 (penktame) punkte nustatyta tvarka sumokėti visą Žemės sklypo pardavimo kainą - 2 392 834 (du milijonus tris šimtus devyniasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) litus tokia tvarka: 2013-01-30 - 200 000 Lt; 2014-01-30 - 200 000 Lt; 2013-04-30 - 200 000 Lt; 2014-04-30 - 200 000 Lt; 2013-07-30 - 200 000 Lt; 2014-07-30 - 200 000 Lt; 2013-10-30 - 200 000 Lt; 2014-10-30 200 000 Lt. Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Žemės sklypo kainą į Pardavėjo sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir pasirašyti Žemės -klypo pirkimo-pardavimo sutartį“.
Priteisti atsakovei UAB „Jotvingių Voruta“ (į. k. 301746835, reg. Kaune, N. Grigo g. 49) iš ieškovės VĮ Valstybės turto fondo (į. k. 110073154, reg. Vilniuje, Vilniaus g. 16) 500 Lt (penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.