- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-22
- Bylos Nr.
- A-39-651-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- B. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Ablingio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas B. D. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (15/4-l)-3I-2667, kuriuo panaikino Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui B. D., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2006-07-20, ir atsisakė išduoti minėtam asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad 1998 m. birželio 19 d. Lietuvoje įsteigė personalinę įmonę, (duomenys neskelbtini) gimė jo dukra S., 2003 m. balandžio 8 d. jis vedė dukters senelę V. K. Santuoką sudarė dukters interesais, ji nėra fiktyvi, sudaryta laisva valia, dalyvaujant liudininkams. Šiuo metu jis su žmona negyvena, tačiau visus reikalus, susijusius su dukterimi, tvarko kartu. Atsakovas neįrodė, kad jo santuoka su V. K. yra fiktyvi, todėl šiuo pagrindu atsisakyti išduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė skundą atmesti. Vadovavosi 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (Žin., 2004, Nr. 73-2539) (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad jei yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, tai yra pagrindas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui ar jį panaikinti. 2006 m. kovo 22 d. Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui pareiškėjas, ketindamas toliau gyventi Lietuvos Respublikoje pas žmoną - Lietuvos Respublikos pilietę V. K. , pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. IV-329 patvirtintų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 126-4509) (toliau – ir Taisyklės) 32-39 punktais pareiškėjo santuoka sudaryta dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių, o siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio, 30 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 29 punktu, įvertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės apklausos protokolus, pareiškėjo paaiškinimus bei liudytojos V. K. parodymus ir nusprendė, kad jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad pareiškėjo santuoka su V. K. yra fiktyvi, sudaryta dėl akių, turint tikslą gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad pareiškėjui jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, nepaneigia santuokos su V. K. fiktyvumo. Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui B. D. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2003-05-05 sprendimu, vadovaujantis 1998-12-17 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t.y. kaip užsieniečiui, kurio sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nustačius, kad tokia santuoka yra fiktyvi, kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos. Pareiškėjas prašymuose pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje apie vaiko buvimą nenurodė. Į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo vaikas, nesikreipė. Migracijos departamentas šio klausimo nesprendė ir sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu nepriėmė. Todėl aplinkybių, susijusių su tariamu pareiškėjo dukters S. gyvenimu Lietuvos Respublikoje, teismas nenagrinėjo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Įstatymas buvo priimtas 2004m. balandžio 29 d., Migracijos departamente jis su žmona apklaustas 2004 m. birželio 29 d., apklausos metu buvo pastebėta, kad jo atsakymai nesutapo su žmonos atsakymais, tačiau leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2005 m. liepos 19 d. buvo išduotas. Šiuo atveju arba Migracijos departamentas padarė pažeidimą išduodamas leidimą fiktyvios santuokos pagrindu, arba buvo nustatyta, kad santuoka nėra fiktyvi.
2. 2006 m. balandžio 19 d. jis su žmona apklaustas antrą kartą. Šios apklausos metu jis pildė pateiktą blanką rusų kalbą, tačiau jis vėliau dėl neaiškių priežasčių buvo pakeistas. Jam pateiktas blankas lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Jis buvo priverstas jame pasirašyti.
3. Migracijos departamento sprendime yra teiginių, kurių jis niekada nebuvo nurodęs, o būtent, kad jį išlaiko sesuo su broliu, kad jis nedirba. Jis yra sudaręs firminę sutartį su UAB "VP MARKET" Nr. T-05/10/25.
4. Apklausos Migracijos departamente nebuvo kinų ir rusų kalbų vertėjo. Jam kyla abejonių, ar jo pateikti atsakymai buvo išversti teisingai.
5. Jo santuoka su V. K. nėra fiktyvi. Ji sudaryta dėl jo dukters, S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir jo sutuoktinės dukters R. K. duktė. Jis su V. K. kartu negyvena ir tai sąlygojo kai kurių atsakymų į klausimus nesutapimą, tačiau vien ta aplinkybė, kad jie negyvena kartu, nėra pagrindas santuoką pripažinti fiktyvia. Lietuvoje jis gyvena daugiau nei aštuonerius metus, turi savo verslą, ketverių metų dukrą, kurią turi teisę ir pareigą išlaikyti. Mano, kad jis iš Lietuvos išvaromas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmos instancijos teismui, bei teismo sprendimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2005 m. liepos 4 d. sprendimu, vadovaujantis Lietyvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. jei yra šeimos susijungimo atvejis ir jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, kuris turi leidimą nuolat gyventi.
To paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka.
Byloje nustatyta, kad 2003 m. balandžio 8 d. pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V. K. , gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad po santuokos sudarymo pareiškėjas su V. K. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Apklausta liudytoja pirmosios instancijos administraciniame teisme V. K. patvirtino, kad sukurti šeimą su pareiškėju ir vesti su juo bendrą ūkį ketinimų neturėjo. Kad su V. K. kartu negyveno ir negyvena bei nevedė ir neveda bendro ūkio, neneigė ir pareiškėjas. Paties pareiškėjo teigimu, santuoką su V. K. jis sudarė ne turėdamas tikslą sukurti su V. K. šeimą, o dėl to, kad galėtų rūpintis savo dukterimi, kurios senelė esą V. K. Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo sudaryta santuoka su V. K. yra fiktyvi, o atsakovo sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atsisakyti tokį leidimą išduoti yra teisėtas ir pagrįstas.
Kitais pagrindais leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo išduotas ir kitais pagrindais išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas į atsakovą nesikreipė. Todėl pareiškėjo galimybės gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kitais pagrindais teismas pagrįstai nenagrinėjo.
Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai jas ištyrė, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.