Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. J. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis pakartotinai vairavo (nenurodyta kada) automobilį „Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas vidutinis (2,28 promilės) girtumas, kai 2006 m. spalio 17 d. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 str. Paskirta 3000 Lt bauda iki šiol nėra sumokėta, o viešieji darbai neatlikti. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

K. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą, t. y. už tai, kad jis pakartotinai neblaivus vairavo automobilį. Tačiau apylinkės teismui pripažinus, kad byloje esančių duomenų nepakanka K. V. kaltei pagrįsti, byla buvo nutraukta. Institucija su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad byla nutraukta nepagrįstai, teismui neteisingai įvertinus byloje esančius duomenis.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei mano Institucija, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados pakankamai argumentuotos. Kitaip vertinti bylos duomenis ir daryti kitokias išvadas nei šiuo atveju skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Institucija apeliaciniame skunde nenurodė bei nepateikė jokių naujų argumentų ar duomenų, kurie būtų apylinkės teismui nežinomi, neištirti bei neįvertinti, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nagrinėjamu atveju K. V. nuo pat pradžių neigė padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, jis atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat ir teisme, tapačiai ir nuosekliai tvirtino, kad automobilio nevairavo, o tuo metu automobilį vairavo ir į J. M. kiemą jį atvežė jo sugyventinė J. A., su kuria jis susipyko dėl jo noro dar išgerti, todėl J. A., tame kieme palikusi jį ir automobilį, parėjo į namus, esančius netoliese. Mano, kad atvykę policijos pareigūnai, radę jį neblaivų ir nustatę jo girtumą, visiškai nepagrįstai jį apkaltino vairavus automobilį, nors jis jiems tvirtino, kad automobilį vairavo ne jis, o J. A.. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, paneigiančių šią K. V. versiją, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. A. iš karto po nagrinėjamo įvykio, siekiant paneigti ar patikrinti K. V. versiją dėl įvykio aplinkybių, užkirsti galimybę jai su K. V. susitarti dėl parodymų davimo, apklausta nebuvo, o pirmą kartą apklausta teisme ji patvirtino būtent pati vairavusi savo automobilį ir juo atvežusi K. V. į J. M. kiemą, taip pat parodė, kad susipyko su K. V. dėl jo noro dar išgerti, dėl ko jį ir automobilį palikusi tame kieme, pėsčia parėjo į namus, nes gyvena visiškai netoliese. Taigi J. A. parodymai šiuo atveju visiškai sutampa su K. V. parodymais. Nesivadovauti minėtos liudytojos parodymais, remiantis vien ta aplinkybe, kad ji yra K. V. sugyventinė, apygardos teismas neturi jokio pagrindo, kadangi minėtos liudytojos parodymai atitinka ir kitus bylos įrodymus. Iš policijos pareigūno O. Z. tarnybinio pranešimo ir jo teisme duotų parodymų matyti, kad jis su pareigūnu A. R. į J. M. kiemą atvyko gavę iškvietimą apie automobiliu važinėjusį girtą asmenį. Atvykę ten rado K. V., kuriam nustatė girtumą, ir kieme paliktą automobilį. Nors K. V. tvirtino, jog automobilio pats nevairavo, o jį ten atvežė žmona (J. A.), tačiau remdamasis liudytojų J. C. ir J. M. parodymais, surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už automobilio vairavimą neblaiviam (atsakomybė už tai numatyta ATPK 126 str. 4 d.), o vėliau, traktuodamas, jog neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, K. V. surašė kitą administracinio teisės pažeidimo protokolą už pakartotinį automobilio vairavimą esant neblaiviam (atsakomybė už tai numatyta ATPK 130² str.). Tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, vien policijos pareigūno O. Z. parodymų šiuo atveju neužtenka, siekiant apkaltinti K. V. pažeidimo padarymu. Pažymėtina, kad liudytojas O. Z. tiesiogiai nematė K. V. vairuojančio automobilį. Vertinant liudytojų J. C. ir J. M. pirminius parodymus, kuriais, pasak O. Z., jis remdamasis surašė K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už automobilio vairavimą neblaiviam ir kurie, anot Institucijos, šiuo atveju patvirtina K. V. kaltę dėl pakartotinio automobilio vairavimo esant neblaiviam, matyti, kad minėti liudytojai savo pirminiuose parodymuose iš esmės akcentavo tai, jog tą dieną pas juos į namus atvažiavo neblaivus K. V., kurio jie nelaukė ir kurio be policijos pareigūnų pagalbos negalėjo išprašyti iš savo namų, tačiau nė vienas iš jų konkrečiai neparodė, kad tuo metu tiesiogiai matė K. V. vairuojantį automobilį. Tokių aplinkybių, kad būtent K. V. vairavo automobilį, minėti liudytojai nepatvirtino ir teisme, kuriame papildomai parodė, jog jie tik pamanė, kad tuo metu automobilį vairavo K. V., tačiau tiesiogiai to nematė ir negalėjo matyti, kadangi sėdėjo verandoje. Vėliau sužinojo, kad K. V. sugyventinė J. A. parėjo namo, o neblaivus K. V. užėjo pas juos siūlydamas dar išgerti. Taigi, priešingai nei skunde teigia Institucija, nei liudytojų J. C. ir J. M., nei policijos pareigūno O. Z. parodymai šiuo atveju nepaneigia K. V. versijos ir nepatvirtina, kad tuo metu būtent jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jokių kitų asmenų, tuo metu tiesiogiai mačiusių K. V. vairuojantį automobilį, byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir kitų objektyvių duomenų (vaizdo, garso įrašų, pokalbio išklotinės ar kt.), kurie patvirtintų, kad būtent K. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Be to, aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad liudytojų J. C. ir J. M. pirminiai paaiškinimai, kuriais, anot Institucijos, turėtų būti grindžiama K. V. kaltė, nėra išsamūs, juose neužfiksuotos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o būtent tai, ar tuo metu J. A. buvo atvykusi kartu su K. V. į jų kiemą ar nebuvo, nors nuo pat pradžių K. V. atvykusiems policijos pareigūnams tvirtino, kad ne jis, o J. A. atvairavo automobilį į J. M. kiemą ir ten jį paliko. Aukštesniojo teismo nuomone, tai, kad minėtų liudytojų pirminiuose parodymuose nebuvo užfiksuotos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir iš karto po aptariamo įvykio nebuvo apklausta J. A. galimai sudarė prielaidas vėliau šiems asmenims parodymus suderinti ir juos suvienodinti. Jokie kiti papildomi veiksmai šiuo atveju esamos situacijos pakeisti negali.

Taigi apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka K. V. kaltei dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam pagrįsti, todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai vadovavosi principu, kad visos nepašalintos abejonės byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir bylą nutraukė, neįrodžius K. V. kaltės. Apeliacinio skundo motyvai šios išvados nepaneigia ir nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-10 nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.