Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės D. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21147-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista: 2017-09-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 12 MGL (451,92 Eur) bauda, bauda antstolės išieškota 2019 m. liepos 17 d., teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2022 m. birželio 11 d., apie 12 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį A. L., tai yra tyčia stikliniu puodeliu sudavė du smūgius jam į galvą, padarė muštines žaizdas viršugalvio ir pakaušio srityse, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą.

Kaltinamoji V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivi, tas turėjo įtakos jos veiksmams. 2022 m. birželio 11 d. ji buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš vakaro į svečius buvo atvažiavę jos suaugę vaikai, turėjo nusipirkę alaus, kartu gėrė alų. 2022 m. birželio 11 d., nuo ryto ji vėl gėrė alų, kartu gėrė ir jos vyras A. L., abu buvo neblaivūs. Ji pati gyvena ūkiškai, laiko paukščius, su kuriais yra daug darbo, juos praktiškai prižiūri viena, vyras mažai padeda. Apie pietus, gali būti, kad 12 val., tiksliai laiko neatsimena, iš kiemo atėjo į gyvenamo namo virtuvę, paprašė vyro, kad jis jai padėtų perkelti žąsų aptvarą į kitą vietą. Tuo metu jos vyras virtuvėje sėdėjo prie stalo, skaitė knygą ir gėrė kavą, jos sūnus ir dukra buvo kieme, jų kambaryje nebuvo. Vyras atsisakė jai padėti, pasakė, kad yra vaikai, tegul ir padeda. A. jos vaikus pavadino „benkartais“, nes jie yra ne jo, o iš pirmos santuokos. Ji supyko už jo žodžius, be to buvo girta, todėl nesusivaldžiusi trenkė jam delnu viena kartą per galvą, smūgis nebuvo stiprus, tiesiog pliaukštelėjo per pakaušį. Tada vyras šliūkštelėjo į ją kavą, kurią gėrė, stiklinį puodelį padėjo ant stalo. Kava nebuvo karšta, jos nenudegino ir skausmo nesukėlė, bet dar labiau užsiutino, ji čiupo tą tuščią, stiklinį puodelį ir trenkė porą kartų už stalo sėdinčiam A. į galvą, pataikė kažkur į galvos plaukuotąją dalį - viršugalvį, pakaušį. Nuo jos smūgių į galvą puodelis sudužo, šukės pabiro ant stalo, grindų. Kadangi A. buvo neblaivus, tai jam stipriai pradėjo bėgti kraujas, matė, kad buvo kraujo prilašėję ant virtuvinio stalo, grindų. Ji iškarto A. atsiprašė už tai, kad pasikarščiavo ir sudavė smūgius, jie susitaikė ir abu nuėjo miegoti. Jos vyras jai jokių pretenzijų neturėjo, tačiau jos sūnus S. M. iškvietė policiją ir ji buvo sulaikyta dėl smurto prieš vyrą. Ji labai gailisi, kad būdama neblaivi nesusivaldė ir pakėlė prieš savo vyrą ranką. Ji atlygino Ligonių kasai savo vyro gydymo išlaidas (b. l. 120-122, 128-132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. L. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad su savo žmona V. L. gyvena ir bendrą ūkį veda apie 20 metų, bendrų vaikų neturi. Savo žmoną finansiškai išlaiko jis, ji niekur nedirba. 2022 m. birželio 11 d. nuo ryto darbavosi sode, pjovė žolę, tarpuose tarp darbų, apie 10 val. kartu su žmona pradėjo vartoti alkoholį, tai yra alų. Kiek pamena, po kurio laiko grįžo užbaigti pjauti žolę. Apie 12 val. vėl parėjo į namus ir virtuvėje norėjo pasidaryti kavos. Ten sėdėjo jo žmona, viena vartojo alkoholį, jis jai papriekaištavo, dėl to, kad ši nepalesino ančiukų, o ji supykusi, rankoje laikydama stiklinį puodelį, sudavė du smūgius į jo pakaušį. Jo žmona karšto būdo, tačiau yra labai darbšti, rūpinasi juo, dėl to jau iš karto po įvykio susitaikė. Policijai skambinti net neketino, kiek žino apie šį įvykį pranešė į svečius atvažiavęs jos sūnus S.. Įvykio aplinkybes pamena miglotai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat pamena, kad jam bėgo kraujas iš galvos, atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį išsivežė į priėmimo skyrių, kur susiuvę tris kirstines žaidas jo pakaušyje išleido į namus. Skausmas buvo trumpalaikis, dabar jam nieko neskauda, pas teismo medicinos ekspertus nevažiuos, jokio gydymo ar vaistų jam nereikia. Atleidžia savo žmonai, nenori, kad jai būtų skirti kokie apribojimai, tik nori, kad šis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka (b. l. 65-68).

Liudytojas S. M. parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. buvo (duomenys neskelbtini), pas savo mamą V. L. svečiuose, ji ten gyvena su jo patėviu A. L.. Tą dieną įvyko konfliktas tarp jo mamos ir patėvio, jis to konflikto nematė, jis tik paskambino pagalbos telefonu 112. Daugiau jis jokių parodymų neduos, nes jo mamai V. L. yra pareikšti įtarimai dėl smurto artimoje aplinkoje, jis pasinaudos teise atsisakyti duoti parodymus artimo giminaičio atžvilgiu (b. l. 81-83).

Iš 2022 m. birželio 11 d. gauto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog nustatyti smurtą patyrusio A. L. sužalojimai – kraujuojančios žaizdos galvoje. Prie tarnybinio parnešimo pridėti neblaivumo nustatymai, 2022 m. birželio 11 d., 13.54 val. V. L. nustatytas 2,41 promilės neblaivumas (b. l. 10-16).

Iš 2022 m. birželio 11 d. apžiūrėtos įvykio vietos (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad virtuvėje ant stalo ir grindų yra stiklo šukių bei raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (b. l. 17-23).

Iš 2022 m. birželio 11 d. atliktos A. L. kūno apžiūros nustatyta, kad galvos plaukuotoje dalyje matyti trys kraujuojantys odos prakirtimai – viršugalvyje ir pakaušyje, kitų kūno sužalojimų nenustatyta (b. l. 24-26).

2022 m. liepos 7 d. apžiūrėtas 2022 m. birželio 11 d., 13.24 val. gauto pranešimo įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo trukmė yra 03.47 min., skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudojamo S. M.). Įraše girdisi sujungimo signalas, prasideda operatorės ir pranešėjo pokalbis - Operatorė: „Vienas vienas du“. Pranešėjas: „Labą dieną“. Operatorė: „Laba diena“. Pranešėjas: „Jau penktą kartą reikia pranešti...“ (Iš balso galima spręsti, kad pranešėjas yra neblaivus – kalba sulėtintai, nerišliai). Operatorė: „Dėl ko, kas nutiko?“ Pranešėjas: „Nu jau keturis kartus skambinau, aš nežinau ar čia kita operatorė ar kas čia, aš nesuprantu“. Operatorė: „Nu čia mūsų daug dirba, sakykit kas nutiko ir koks adresas?“ Pranešėjas: „Reikia, reikia skambinti penktą kartą, kad atvažiuotų ekipažas? Nu čia baisu“. Operatorė: „Kur atvažiuotų ir kas atsitiko, Jūs sakykit? Iš visos Lietuvos mums skambina žmonės, aš tikrai nežinau kur Jūs esat ir kas atsitiko“. Pranešėjas: „Aš suprantu, aš suprantu, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Kokia gatvė?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „O čia koks miestas, kaimas?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Pats (duomenys neskelbtini) bus?“ Pranešėjas: „Pasvalio rajonas, šeip“. Operatorė: „O seniūnija?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Koks kaimas?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėjas: „Realiai aš jau...“. Operatorė: „Ir kas ten nutiko pas Jus?“ Pranešėjas: „Realiai aš dabar sakau gal penktą kartą, tai čia penkios dispečerės pas Jum ar kas, aš nesuprantu?“ Operatorė: „Daugiau negu penki, kas atsitiko Jūs pasakykit, kad aš surasčiau pranešimą“. Pranešėjas: „Kas atsitiko, smurtas aplinkoje, realiai aš jau laukiu apie 40 minučių, aš nesuprantu, blet, čia jau žmogus galėtų numirti per tiek laiko“. Operatorė: „Nu Jūs jau dabar dvi minutes kalbat ir man nepasakot kas nutiko“. Pranešėjas: „Ne, aš suprantu, bet Jūs juokaujat, aš skambinau gal jau penktą kartą, Jums skambinu, ir visą laiką atsiliepia kita ir „Kas nutiko, kas nutiko?““. Operatorė: „Nu tai paaiškinkit, aš nesuprantu kas nutiko. Jūsų numeris bekortelinis, Jūsų pranešimo...“. Pranešėjas: „Taip, nekortelinis, aš Jums galiu net duoti savo numerį“. Operatorė: „Padiktuokit kontaktinį, nes dabar nerandu...“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas: „Skambinu va dabar iš šito numerio, kaip Jūs sakot, bekontaktinio“. Operatorė: „Palaukit, dabar pagal numerį aš ieškosiu Jūsų pranešimo, nepadėkit, prašau, ragelio“. Pranešėjas: „Jūs juokaujat?“ Operatorė: „Nejuokauju, aš rimtai šneku“. Pranešėjas: „Jau penktą kartą skambinu, eik tu nachui“. Operatorė: „Nu nesiuntinėkit manęs, gerai?“ Pranešėjas: „Ne, ne Jus, ne Jus siunčiau, o tetei pasakiau, nes pasakiau nu eik tu nachui, nes nu, blemba“, rimtai, jau penktą kartą skambinu ir visą laiką klausiat kas nutiko“. Operatorė: „Ir kas dabar pas Jus nutiko?“ Pranešėjas: „Kas nutiko, smurtas, blemba, atvažiuos ekipažas...“ Operatorė: „Kas ir kur smurtauja?“ Pranešėjas: „Atvažiuos ekipažas – pamatys“. Operatorė: „Ne, tai Jūs turite suteikti visą informaciją, ekipažas kitaip nevažiuos. Kas, mušasi kažkas, kas ten vyksta pas Jus?“ Pranešėjas: „Tai palaukit dabar, galiu paklausti, man penktą kartą reikia kartoti?“ Operatorė: „Nu tai reikia, nes aš nerandu...“ Pranešėjas: „Tai kur prieš tai buvo keturi ekipažai, nes keturis kartus prieš tai skambinau“. Operatorė: „Kai atvažiuos ekipažas galėsite jų pasiklausti, aš ne policijoj dirbu, aš negaliu pasakyti“. Pranešėjas: „Tai laukiu ekipažo, kai atvažiuos, tada paaiškinsiu“. Operatorė: „Ne, ekipažas nevažiuoja kol nežino kas nutiko. Tai gal Jūs ir prieš tai nepaaiškinot kas nutiko, už tai nevažiavo“. Pranešėjas: „Nu tai kas nutiko, žmogui parkirsta galva“. Operatorė: „Tai medikų reikia?“ Pranešėjas: „Ne, nereikia“. Operatorė: „Jeigu prakirsta galva...“ Pranešėjas: „Reikia tiesiog ekipažo ir viskas“. Operatorė: „Žėkit, mes dabar tris minutes šnekam ir Jūs nepaaiškinat kas atsitiko“. Pranešėjas: „Aš jau realiai pusę valandos šneku su Jūsų keturiom kolegėm...“. Operatorė: „Tai Jūs galite vienu sakiniu pasakyti kas atsitiko?“ Pranešėjas: „Smurtas artimoje aplinkoje“. Operatorė: „Kas prieš ką smurtauja?“ Pranešėjas: „Tiesiog aš daugiau neaiškinsiu, smurtas artimoje aplinkoje“. Operatorė: „Jūsų vardas, pavardė?“ Pranešėjas: „S. M.“. Operatorė: „Čia prieš Jus smurtauja?“ Pranešėjas: „Ne prieš mane, aš tiesiog tik iškviečiau“. Operatorė: „Tai kas nukentėjęs yra? Kas prieš ką smurtauja, pas ką važiuot?“ Pranešėjas: „Atvažiuos ekipažas ir pamatys“. Operatorė: „Jūs atsisakot suteikti informaciją man?“ Pranešėjas: „Tai aišku, realiai...“ Operatorė: „Supratau. Viso gero“ (b. l. 33-36).

2022 m. liepos 25 d. apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai, daryti 2022 m. birželio 11 d., nuo 14.40 val. iki 15.30 val. Apžiūros metu nustatyta, kad „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini) yra pritvirtinta prie Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybinės uniformos, „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini) pritvirtinta prie Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo K. V. uniformos. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka pranešėjas S. M., kuris yra akivaizdžiai neblaivus. S. M. pakviečia užeiti į gyvenamo namo vidų, rodo virtuvę, kurioje ant grindų, tarp virtuvinio stalo ir šaldytuvo mėtosi indai, yra dėmių, panašių į kraują. Virtuvinis stalas uždengtas staltiese, ant kurios taip pat yra dėmės, panašios į kraują. Ant stalo yra skaidraus stiklo šukių, stovi alaus butelis, tuščia stiklinė. Prie stalo guli apversta taburetė. E. S. klausia kas nutiko, S. M. atsako, kad mama susimušė su patėviu, jam parkirsta galva, jie abu dabar miega. K. V. sako, kad reikia paklausti jų pačių kas atsitiko, S. M. atsako, kad jie jau susikalbėjo, patėvis pretenzijų neturi. S. M. veda pareigūnus į kitą kambarį, kuriame ant lovos miega A. L. ir V. L.. S. M. sako, kad patėviui galva parkirsta puodeliu, jis žadina motiną, ji pasimuisčiusi klausia ko jis nori. S. M. atsako, kad jis žadėjo iškviesti policiją, taip ir padarė. V. L. atsisuka į A. L., plekšnoja jam per veidą ir šaukia, kad jis atsikeltų, nes jo „bobą policija išveš“. V. L. akivaizdžiai neblaivi, ji sako, kad nieko nebuvo, po to pradeda šaukti, kad „gavo į snukį ir vsio!“ Pareigūnai sako V. L., kad reikės pasitikrinti blaivumą, E. S. nueina atsinešti alkotesterio, V. L. K. V. pasakoja, kad jos vyras liepė jai vienai eiti dirbti, todėl ir gavo „į snukį“, o jis ją apipylė kava. E. S. iš tarnybinio automobilio pasiima alkotesterį ir grįžta į namo vidų, praeidamas kieme esančio S. M. klausia ar jis matė įvykį. S. M. atsako, kad nematė, patėvis tiesiog išbėgo į kiemą. Pareigūnai pirmiausiai patikrina A. L. blaivumą, jam nustatytas 2,35 promilės, o V. L. – 2,41 promilės neblaivumas. Pareigūnas K. V. klausia A. L. kaip jis jaučiasi, kas jam sužalojo galvą. A. L. atsako, kad jam viskas tvarkoje. Pareigūnas klausia ar nereikia gydytojo, A. L. nieko neatsako, atsikelia iš lovos ir eina į kitą kambarį, atsineša kelnes, atsisėdęs ant lovos jas maunasi. Pagalvė, ant kurios gulėjo A. L., yra su dėmėmis, panašiomis į kraują. Pareigūnai apžiūri A. L. galvą, sako, kad matosi žaizdelė ir guzas. V. L. pakomentuoja, kad „gavo iš stiklinės ir vsio“. Pareigūnai fotografuoja A. L. sužalojimus, liepia V. L. rengtis, ruoštis važiuoti kartu, E. S. skambina ir kviečia greitąją medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų A. L. sužalotą galvą. K. V. liepia V. L. apsimauti batus, apsirengti, pastaroji šaukia, kad niekur nevažiuos, po to pradeda verkti, atėjusi į virtuvę prisidega cigaretę, rūko. E. S. klausia kodėl susipyko su vyru, ji atsako, kad jis liepė jai eiti dirbti, todėl trenkė jam puodeliu per galvą, po to sako: „žinai alkoholis, kraujas bėga juodai“. V. L. iš virtuvės nueina į gyvenamo namo verandą, kurioje stovi A. L., jo klausia ar jam tikrai reikia greitosios. A. L. atsako, kad nereikia, kitą savaitę vistiek važiuos pas daktarą, sako, kad jam nieko čia nėra, skausmo nejaučia. V. L. prieina prie vyro, jie apsikabina, pasibučiuoja. V. L. sako, kad visos problemos per sūnų, jis čia policiją iškvietė, nors ji su vyru gražiai gyvena 20 metų, „biškį“ pasipyksta, nesimuša. A. L. sako pareigūnams, jeigu išveš žmoną, nebus kas ančiukų prižiūri. E. S. sako, kad vistiek reikės važiuoti, nesvarbu, kad niekas pretenzijų neturi, dabar tokie įstatymai. V. L. verkia, apsikabina A. L., tas sako, kad nereikia jos vežti. Po to V. L. ruošiasi važiuoti, atvyksta greitoji medicinos pagalba, apžiūri A. L., sako, kad yra pora žaizdelių, apibintuoja galvą, sako, kad reikia vežti į ligoninę, reikia siūti, reikalingos pora siūlių. Greitoji išveža A. L., policijos pareigūnai išveža V. L. (b. l. 40-42).

Iš 2022 m. liepos 12 d. gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad: 1. A. L. nustatytos muštinės žaizdos viršugalvio srityje, pakaušio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant puodeliu ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. 2. Trauminių poveikių skaičius nurodytas 1-me išvados punkte. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms nėra. 3. Dėl nustatytų sužalojimų A. L. sveikata sutrikdyta nežymiai“ (b. l. 50).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. L. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamoji V. L. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinį – ir smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios veika – nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamoji V. L. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys atlygintas (b. l. 56-57, 132). Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamosios V. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji V. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji praeityje teista, administracine tvarka bausta, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje registruota. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

V. L. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sutuoktinį, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirti – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, kad V. L. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. L. galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, kad V. L. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. L. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 11 d. 14.30 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 10.06 val. – 2 paras, prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 4 laisvės apribojimo dienas V. L. yra atlikusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.