Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010-09-24 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2010 m. rugsėjo 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. R. 2010 m. rugsėjo 17 d. 10.30 val. Klaipėdoje, Šilutės pl. 33, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelis kartus keitė važiavimo juostas, jam neprireikus pasukti, apsisukti ar sustoti, kai eismas buvo labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 115 punkto reikalavimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – Institucijos) 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimu R. R. pripažintas kaltu, padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta 600 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažįsta padaręs pažeidimą, nes keitė eismo juostas ir nerodė posūkių, prašo sušvelninti administracinę nuobaudą, jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Ričardas Patlaba prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, administracinė nuobauda paskirta remiantis administracinės bylos medžiagoje pateiktais įrodymais. Atstovas pažymėjo, jog R. R. paeiliui padarė kelis pažeidimus - persirikiavo iš vienos juostos į kitą nerodydamas posūkių, o po to vėl persirikiavo iš vienos juostos į kitą, paskui dar kartą persirikiavo. Analogiška pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis ATPK 297 straipsniu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

R. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 12) bei skundžiamu nutarimu (b.l. 11) paskirta administracinė nuobauda už pavojingą vairavimą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, kelis kartus keitė eismo juostas, jam neprireikus apsisukti, pasukti ar sustoti, kai visos eismo juostos užimtos. Tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 115 punkto reikalavimus.

KET 115 punktas nustato, jog keisti eismo juostą, kai eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

R. R. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta padaręs pažeidimą, kelis kartus keitęs eismo juostas, nerodęs posūkio signalo ir prašo pakeisti skundžiamą nutarimą. R. R. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009 ir kt.).

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija vairuotojams: bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucija, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį – 600 litų baudą ir 5 mėnesiams atėmė teisę vairuoti transporto priemones.

Įstatymas nenumato administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisės skiriant nuobaudą neatsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aiškiai įvardintą ATPK 31 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, kai pažeidimą padaręs asmuo nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, nepripažinti to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima tik tuo atveju, jei administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (pareigūnui), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kyla abejonių dėl paties ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės egzistavimo fakto, t.y. pažeidimą padariusio asmens nuoširdumo. Tokį savo sprendimą administracinę nuobaudą skirianti institucija (pareigūnas) turi tinkamai motyvuoti (ATPK 286 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 13-14) nurodyta, jog pažeidėjas su pažeidimu sutiko. Įrašu administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Nagrinėjant bylą teisme, R. R. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Toks jos elgesys pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prašymas dėl paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo panaikinimo argumentuojamas tuo, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijų atlikimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog turi įregistravęs individualią įmonę, tačiau nepateikė jokių duomenų dėl jo darbinės veiklos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, sąlygojančia teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, nes įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninių reikmių tenkinimui, kaip aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Todėl aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijų atlikimui, negali sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą. Aplinkybės, kad pažeidėjas skubėjo pas gydytoją (b.l. 20-21) nepripažįstamos išskirtinėmis, įtakojančiomis ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Skunde nurodyti motyvai nesuteikia jokio pagrindo skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pažymėtina, kad teismo nutartimi skiriama administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LVAT 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. N62-2636/2009).

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas keistinas, paskiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą, t.y. 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, kuriuo R. R. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, pakeisti. R. R. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirti 400 (keturių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.