Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-972/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
1-79-972/2015
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01105-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
T. L.
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-79-972/2015Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01105-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.1.7.2.7.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-05-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (22 100 litų) dydžio bauda, į bausmę įskaitytas T. L. suėmimas nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. vasario 20 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (260 litų) dydžio baudai; 2) 2011-10-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams ir 170 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. L., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2013-04-01 apie 12 val. Šilutės pl. 26, Klaipėda, apgaule užvaldė V. L. priklausantį 13 000 litų (tai atitinka 3765 Eur) vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. turėdamas išankstinę tyčią nesumokėti už perkamą automobilį, neturėdamas piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, telefonu susitarė su nukentėjusiuoju dėl jo pardavimo išsimokėtinai ir pagal išankstinį susitarimą, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, suklaidindamas nukentėjusįjį, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, kaip automobilio pirkėjui, atvykus su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ir pagal išankstinį susitarimą pasirašius automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, šį automobilį pasisavino.

Be to, kaltinamasis T. L., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2013-04-01 apie 19 val. Vaidaugų g. 3, Klaipėda, apgaule užvaldė A. Š. priklausantį 6000 litų (tai atitinka 1737,72 Eur) vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. turėdamas išankstinę tyčią nesumokėti už perkamą automobilį, neturėdamas piniginių lėšų bei realios galimybės atsiskaityti už perkamą automobilį, telefonu susitarė su nukentėjusiuoju dėl jo pardavimo išsimokėtinai ir pagal išankstinį susitarimą, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, suklaidindamas nukentėjusįjį, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, kaip automobilio pirkėjui, atvykus su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ir pagal išankstinį susitarimą pasirašius automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, šį automobilį pasisavino.

Kaltinamasis T. L. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad praėjus nemažai laiko, tikslių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių neatsimena. Parodė, kad dėl turimų skolų pasiūlė broliui K. L. apgaulės būdu įgyti V. L. ir A. Š. priklausančius automobilius. Internete surado šių asmenų skelbimus apie jų parduodamus automobilius ir nurodė juos broliui, padiktuodamas nukentėjusiųjų telefonų numerius. Su nukentėjusiaisiais bendravo visi trys: jis skambino nukentėjusiesiems, susitarė dėl automobilių pardavimo, o brolis su žmona Oksana vyko pas nukentėjusiuosius pasirašyti sutarčių. Pinigų, gautų už apgaulės būdu įgytus ir vėliau parduotus automobilius, jis negavo, kadangi brolis K. L. ir jo žmona O. L. jais padengė turėtas skolas. Pareikštą civilinį ieškinį 13 000 litų (tai atitinka 3765 Eur) sumai turtinei žalai atlyginti pripažįsta visiškai, dalį žalos, t. y. 1000 litų V. L. jau yra atlyginęs. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo A. Š. parodymų matyti, kad jis 2013 metų pradžioje, sugalvojęs parduoti savo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), internetinėse svetainėse www.autogidas.lt, www.alio.lt įdėjo skelbimus. Skelbime buvo įdėta automobilio nuotrauka, jo aprašymas, 1700 eurų kaina (6000 litų) bei jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-03-31 po pietų jam telefonu paskambino nepažįstamas vaikinas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar parduotų automobilį išsimokėtinai. 2013-04-01 jam į telefoną vėl kelis kartus skambino iš to paties telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tas pats vaikinas, norėdamas susitarti dėl automobilio apžiūrėjimo. 2013-04-01 18.48 val. jis į savo telefoną (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ) gavo SMS žinutę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu: „čia dėl mašinos, laba diena, būsiu už 10 minučių prie „Pienės“. Kad automobilis buvo laikomas būtent šioje vietoje, jis pats buvo sakęs skambinusiam vaikinui. Gavęs žinutę, jis atėjo prie parduotuvės „Pienė“, prie jo priėjo vaikinas ir mergina. Mano, kad tai buvo ne tas pats vaikinas, kuris jam skambino, nes jų balsai skyrėsi. Nuėjus prie parduodamo automobilio, vaikinas ir mergina žvilgtelėjo į automobilį, jis pats atidarė variklio dangtį, parodė variklį, paaiškino, kokie gedimai, tačiau jie didelio susidomėjimo nerodė. Vaikinas pasakė, kad jo senelis auksinių rankų meistras ir viską sutvarkys. Jo pasiūlymu, vaikinas sėdo už vairo, apvažiavo kelis ratus, grįžus prie parduotuvės „Pienė“, vaikinui kažkas paskambino, atsiliepęs atsakė, kad viskas tvarkoje. Mergina pradėjo sakyti, kad pavargo, šalta, nori namo, yra septintą mėnesį nėščia (nors jokio pilvo nesimatė), visą dieną važinėjosi ieškodami pirkimui tinkamos mašinos, todėl paragino pradėti forminti automobilio pardavimą. Ji savo ranka surašė automobilio pirkimo raštelį, kurį perskaitęs sužinojo, kad ji O. S., o vaikinas – K. U.. Vaikinas ir mergina abu pasirašė raštelyje prie savo duomenų. Ar tai buvo tikri jų duomenys, nežino, nes jų dokumentų netikrino. Pirkimo raštelyje O. S. nurodė, kad sutartą sumą, tai yra 6000 litų, dėl kurios nesiderėjo, sumokės iki 2013-06-01. Kokiu būdu atsiskaitys pirkėjai, nežinojo. Manė turintis O. S. telefoną, tai susitars vėliau. Be to, ji jam pažadėjo didesnę dalį pinigų sumokėti 2013-04-05. O. S. sakė, kad automobilis jiems reikalingas darbui, jie trise dirba Palangoje statybose, pati nevairuoja, tačiau jį registruos savo vardu. Paėmęs pirkimo raštelį, automobilio dokumentus perdavė vaikinui. Automobilyje vaikinas tylėjo, daugiausiai kalbėjo O. S., tikindama jį, kad sumokės, viskas bus gerai. Sutarė, kad automobilį perregistruos, kai sumokės visą sutartą sumą. Neprisimena, kada tiksliai, bet po kiek laiko paskambino O. S. ir paklausė jos, kaip parvažiavo. Ji paaiškino, kad ją užpuolė, pradūrė mašinos padangas. Po to atsiuntė jam žinutę su tekstu, kad gerai padarė, jog automobilio neišregistravo, nes išdaužė ir jo priekinį stiklą. Ji nurodė, kad automobilis stovi Taikos pr. 8 namo kieme. Nuvažiavęs pasižiūrėti, matė automobilį pradurtomis padangomis ir išdaužtu stiklu. Jo nepasiėmė, nes tikėjo, kad O. S. jam sumokės, kaip ir buvo sutarta. Nesumokėjus 2013-04-05 sutartos sumos už automobilį, 2013-04-06 paskambino O. S., kuri paaiškino, kad eina į ligoninę, ramino jį, tikino, kad tikrai sumokės. Vėliau jam nebepavyko susisiekti su O. S. iki tol, kol 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje skambinant jai, pastaroji, norėdama atmesti jo skambutį, įjungė mikrofoną, ir jis išgirdo jos pokalbį su kažkokiais vaikinais, moterimi, į kurią O. S. kreipėsi „mama“. Buvo kalbama apie pinigus, išmokas, alibi. 2013-07-01 jis sužinojo, kad jo automobilį nori užregistruoti nusipirkęs jį asmuo. Jam automobilis grąžintas, žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia (1 tomas, b. 1. 18-21, 24, 26).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo S. P. parodymų matyti, kad jam 2013 metų gegužės mėn. pradžioje pažįstamas A. G. pasiūlė pirkti automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iš A. G. šį automobilį nupirko už 4500 litų. A. G. jam paaiškino, kad automobilio savininkas A. Š. gyvena užsienyje, todėl, kai grįš į Lietuvą, tada galės automobilį užregistruoti savo vardu. Jis pasitikėjo A. G., todėl nekilus jokiems įtarimams, automobilį nupirko. Jam šio automobilio nereikėjo, suremontavęs jį, nutarė parduoti. Įdėjo skelbimą internetinėje svetainėje ir 2014-07-01 automobilį pardavė A. K., kuriam pažadėjo pasirūpinti, kad automobilis būtų išregistruotas. Kadangi iš turėto automobilio registracijos liudijimo žinojo A. Š. gyvenamosios vietos adresą, paskambinęs informacijos telefonu 118, sužinojo A. Š. žmonos vardu registruotą namų telefono numerį ir taip susisiekė su A. Š.. Susitarė su juo susitikti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, kad išregistruotų jo automobilį ir automobilį galėtų savo vardu užregistruoti A. K.. Atvykus į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, jį sulaikė policijos pareigūnai (1 tomas, b. l. 34-35).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad jam S. P. pasakė, jog automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš A. G.. S. P., suremontavęs minėtą automobilį, pardavė 2013-07-03. Parduodant automobilį, S. P. pakvietė jį važiuoti kartu į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, nes norėjo išregistruoti šį automobilį. Atvykus į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, juos sulaikė policijos pareigūnai (1 tomas, b. l. 37).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. G. parodymų matyti, kad 2013 metų balandžio pabaigoje jis iš asmens, kurį pažįsta kaip A. P., už 4000 litų nusipirko automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už 4500 litų pardavė kaimynui S. P. (1 tomas, b. l. 38).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. K. parodymų matyti, kad 2013 m. birželio pabaigoje jis rado skelbimą apie parduodamą automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nurodytu telefonu, susitiko su pardavėju ir automobilį nupirko už 5700 litų. Surašius automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pastebėjo, jog sutartyje įrašytas automobilio savininkas A. Š.. Paklausus apie tai, vaikinas jam paaiškino, kad jis pats automobilį pirko iš savininko, šis išregistruos automobilį, kai jam nuveš pirkimo-pardavimo sutartį. Pažadėjo, kad vieną egzempliorių veš į VĮ „Regitra“, kur pasirašys pats savininkas, o jam atidavė automobilio dokumentus, raktą (1 tomas, b. l. 39).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. K. parodymų matyti, kad jis 2013 m. balandžio 2 ar 3 dieną susitikęs su savo draugu V. K. gavo iš jo pasiūlymą pirkti automobilį AUDI A4, kurį paaiškino, kad gavo už skolą. Apžiūrint automobilį, kuris buvo pastatytas Taikos pr. 4, Klaipėda, pastebėjo, jog šio automobilio visos keturios padangos buvo pradurtos ir išdaužtas priekinis stiklas. Automobilis neužsivedė. V. K. turėjo automobilio raktą, visus dokumentus. Sutiko nupirkti automobilį už 3000 litų. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. V. K. jam pasakė, kad automobilį savininkas išregistruos ir jokių problemų dėl jo naudojimo nekils. 2013-04-04 apie 22 val. automobilį išsivežė. Atlikdamas tam tikrą remontą, aptiko variklio siurblio gedimą, todėl nutarė automobilį parduoti. 2013 m. gegužės viduryje jis automobilį pardavė iš matymo pažįstamam Albinui, kuris turi automobilių pirkimo-pardavimo aikštelę, esančią Kretingos r., Rūdaičių km. Albinui paaiškino, kad automobilis nėra paieškomas, jis nepažįsta savininko, šis neišregistruoja automobilio dėl jam nežinomų priežasčių, taip pat pasakė, kad savininkas išvykęs. Matė, kad savininkas A. Š. yra klaipėdietis, tai manė, kad esant būtinumui, jį būtų galima surasti. Kad mašina nepaieškoma, nustatė tikrindamas VĮ „Regitra“ ir e-policija.lt puslapiuose (1 tomas, b. l. 48-49).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. K. parodymų matyti, kad jis T. L. pažįsta maždaug nuo 2007 metų. Jį tik pažinojo, jų niekas nesiejo, tačiau 2011 m. T. L. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paprašė jo paskolinti 2500 litų. Žinojo, kad T. L. turi nuosavybės teise jam priklausantį butą Kretingos g. Kadangi jis žadėjo, pardavęs šį butą, atiduoti 500 litų daugiau nei paskolins, sutiko jam paskolinti prašomą sumą. Jie su T. L. nesudarė jokios sutarties, nepasirašė jokio paskolos raštelio. T. L. skolos, kaip žadėjo atiduoti per keletą mėnesių, negrąžino, jis jo niekaip nerado, nežinojo, kur jis yra. Buvo girdėjęs kalbas, kad gali būti išvykęs į užsienį, ir tik 2013 metų pradžioje sužinojo, kad jis sėdi kalėjime. Sužinojo telefono numerį, kuriuo T. L. kartais naudodavosi, ir parašė į šį numerį žinutę. Netrukus jam T. L. paskambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). T. L. pripažino, kad jis jam skolingas 3000 litų ir pažadėjo pagalvoti, kaip jam tą skolą grąžinti. Po kiek laiko jis su juo susisiekė ir pranešė, kad jo brolis K. L. perduos jam automobilį Audi A4 už 3000 litų skolą. Jis sakė, kad su tuo automobiliu viskas gerai, tik nepavyks jo perrašyti. Po kiek laiko jam paskambino O., kurios jis tuo metu nepažinojo, ir pasakė, kad jam atveš žadėtą automobilį, tačiau jų susitarimas nebuvo įvykdytas. Skambino turėtu O. numeriu, ji vis žadėjo, kad rytoj perduos automobilį, todėl nutarė palaukti K. L. prie T. L. mamos namų, adresu (duomenys neskelbtini). T. L. brolį K. šiek tiek žinojo iš matymo. Atvažiavęs prie to namo, laukė savo automobilyje. Pamatė, kad į kiemą įvažiavo automobilis AUDI A4 tamsiai mėlynos spalvos. Už vairo sėdėjo K. L. ir šalia buvo mergina, kaip dabar žino – O. S.. K. L., pamatęs jį, staiga sustojo ir skubiai atbuline eiga išvažiavo iš kiemo, įsuko į kitą kiemą ir iššokęs iš automobilio pabėgo. O. S. paprašė kažkokio vyriškio pastatyti automobilį, nes K. L. paliko automobilį viduryje kiemo, ir užrakinus automobilį nuėjo. Jis, supratęs, kad K. L. nebeateis, peiliu pradūrė to automobilio padangas, kad tuo automobiliu niekas nebeišvažiuotų. Jam tą patį vakarą paskambino O. S. (kalbėjo tiek ji, tiek ir K. L.) ir pasakė, kad jam atiduos tą automobilį. Jis buvo susitaręs su G. K., kad šis už 3000 litų nupirks T. L. žadėtą automobilį, tad tą patį vakarą atvyko su juo ir iš kiemo pasiėmė automobilį AUDI A4 (valstybinio numerio neprisimena). O. S. jam išnešė ir pati padavė šio automobilio dokumentus ir raktelį. Jis buvo įsitikinęs, kad T. L. jam perdavė teisėtai įgytą automobilį, manė, kad tik jo brolis K. L. nenori jo perduoti (1 tomas, b. l. 79-80). Akistatos metu su T. L. V. K. patvirtino savo parodymus, kad automobilį iš K. L. paėmė už T. L. skolą (2 tomas, b. l. 66).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo V. L. parodymų matyti, kad 2012 metų vasarą jis pirko automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko už savo lėšas, tik dėl asmeninių priežasčių automobilis buvo užregistruotas jo tėvo P. L. vardu. 2013-02-17 išvyko dirbti į užsienį ir nutarė automobilį parduoti. Visuose automobilių pardavimo portaluose įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį, kuriame nurodė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) . Šio telefono SIM kortelę paliko savo broliui G. L., todėl visi besidomintys automobiliu skambindavo jam. 2013 m. kovo pabaigoje jam būnant užsienyje paskambino brolis G. L. ir pasakė, kad yra asmuo, kuris nori jo automobilį nusipirkti išsimokėtinai, todėl davė telefono numerį, kad galėtų su juo susisiekti asmeniškai. Tą pačią dieną, vakare gavo SMS žinutę iš numerio (duomenys neskelbtini) su tekstu „Ar galite parduoti automobilį išsimokėtinai?“. Atsakydamas į SMS žinutę parašė, kad galima. Tada SMS žinute gavo atsakymą, jog jam gali sumokėti 3000 litų įmoką, dirba statybose ir automobilio reikia skubiai. Sutikus su tokiomis sąlygomis, jis paskambino broliui G. L. ir pasakė, kad parduotų automobilį išsimokėtinai, perduotų pirkėjui automobilio dokumentus ir raktą. Jis broliui liepė pirkėjui nurodyti savo, tai yra G. L. sąskaitos numerį. Kitą dieną paskambinęs broliui, sužinojo, kad automobilį pasiėmė vaikinas su mergina O. S., kuri savo vardu pildė pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojo per du mėnesius sumokėti į brolio G. L. sąskaitą pinigus. Brolį įspėjo, kad į jo sąskaitą turi būti pervesti 3000 litų. Pinigai nebuvo pervesti, todėl jam brolis atsiuntė O. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus brolio nurodytu numeriu, atsiliepė moteris, kaip mano, O. S.. Ji pažadėjo, kad pinigai bus pervesti, liepė nesijaudinti, pasakė, kad neapgaus. Kai po kelių dienų nebuvo pervesti pinigai, jis vėl skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėjo su moterimi, kaip mano, su O. S., kuri sakė, kad yra ligoninėje su vaiku, negali kalbėti, atėjusi gydytoja. Po to, kai jis skambindavo, ji numesdavo ragelį ir jam parašydavo, kad negali kalbėti, siūlydavo paskambinti vėliau ar kitą dieną. Ji iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė kažkokį telefono numerį, kurio numerio negali pateikti. Paskambinus O. S. nurodytu numeriu, atsiliepė vyriškis, jo paklausus dėl automobilio, jis pasakė, kad pas jį tik paliktas to asmens, kuris gali kažką paaiškinti dėl automobilio, telefonas, ir jis perduos, kad skambino. Kai jis skambino kitą dieną, tas pats vyriškis paaiškino analogiškas aplinkybes. Vėliau ir tas numeris buvo išjungtas. Tokiu būdu nebuvo sumokėti žadėti 13 000 litų, apgaule pasisavintas jam priklausantis tėvo vardu registruotas 13 000 litų vertės automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 74-75).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo P. L. parodymų matyti, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso jo sūnui V. L., nors registruotas dėl asmeninių aplinkybių jo vardu. Apie tai, kad automobilis už 13 000 litų parduotas moteriai, gyvenančiai Klaipėdoje, jis sužinojo iš savo sūnų G. ir V. L. 2013 metų balandžio mėnesį. 2013 metų birželio mėnesį jam paskambino sūnus V. L. ir pasakė, kad pirkėja jam į sąskaitą nepervedė pinigų, nors buvo žadėjusi sumokėti per du mėnesius. Grįžęs į Lietuvą, 2013 m. birželio pradžioje jis skambino O. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , ši patvirtino, kad tikrai yra O. S., tačiau pradėjus klausti, kodėl neperveda pinigų už nupirktą automobilį, ji pareiškė, kad nenori turėti su juo jokių reikalų, ji visai ne O. S., todėl jis 2013-06-28 kreipėsi į policiją (1 tomas, b. l. 60-61).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. L. parodymų matyti, kad 2013 metų vasario mėnesį jo brolis V. L. nutarė parduoti savo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimą internetinėje svetainėje www.autogidas.lt. 2013 metų kovo mėnesį V. L. išvyko į Angliją ir jam paliko telefoną bei SIM kortelę su numeriu, kuris buvo skelbiamas skelbime dėl automobilio pardavimo, nurodė atsiradusiems pirkėjams automobilį parduoti. Kovo pabaigoje į paliktą telefoną paskambino vyriškis ir, išsiteiravęs apie automobilio būklę, paklausė, ar galėtų įsigyti automobilį išsimokėtinai. Jis davė vyriškiui V. L. numerį Anglijoje ir pasiūlė pačiam tartis. 2013-04-01 jam paskambinęs V. L. liepė parduoti automobilį išsimokėtinai. Tuoj po pokalbio su V. L. jam paskambino tas pats vyriškis, susitarė apie pietus atvaryti tą automobilį prie prekybos centro „Banginis“. Atvykus į sutartą vietą, maždaug minutės-dviejų laikotarpyje prie jo priėjo, kaip jis suprato, pirkėjas. Jis buvo su mergina. Vaikinas pristatė merginą, jos vardas buvo O.. Pirkėjai šiek tiek išoriškai apžiūrėjo automobilį ir pareiškė, kad pirks išsimokėtinai ir mokės tiek, kiek suderėjo su jo broliu. Išbandžius automobilį, jo salone O. pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Vaikinas pasakė, kad O. yra jo mergina, jis neturi paso, todėl sutartį pasirašys O.. Ant tuščio lapo prie pirkimo-pardavimo sutarties O. surašė įsipareigojimą jo mamai per du mėnesius grąžinti sutartą 13 000 litų sumą. Jis davė O. savo sąskaitos numerį, ir ji pasakė, kad perves pinigus, tačiau pinigai nebuvo pervesti, kaip žadėta, iki 2013-06-01, supratę, kad buvo apgauti, kreipėsi į policiją (1 tomas, b. l. 65-66).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos V. U. parodymų matyti, kad 2013-04-01 jai paskambino K. L. ir paprašė padėti, nes jie turi automobilį, reikės jį pavairuoti. Ji neprieštaravo, tai netrukus K. L. su O. S. atvažiavo automobiliu AUDI A4, kaip dabar žino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). O. S. pasakė, kad užsiima verslu, tai yra pirks-parduos automobilius, ir paprašė padėti nuvažiuoti į Kretingą, nes jie neturi vairuotojų pažymėjimų. O. S. padavė jai registracijos liudijimą, matė, kad yra O. S. vardu sutartis, tačiau atidžiai neapžiūrinėjo ir paduotus dokumentus įdėjo į automobilio daiktinę. Automobilį vairavo jos vyras G. U., važiavo į Kretingą, kur K. L. nurodymu sustojo degalinėje, laukė vyriškio. Su vyriškiu kalbėjosi K. L. ir O. S., K. L. šiek tiek pavažinėjo automobiliu, kurio modelio nurodyti negali. K. L. ir O. S. pasakė, kad jie dar žiūrės, susiskambins, kažkas netiko. Iš Kretingos važiavo į Klaipėdą, K. L. su O. S. nurodė važiuoti prie parduotuvės „Pienė“, kur O. S. su K. L. nupirko automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pasiūlė nuvairuoti šį automobilį, kur jiems reikia, kad pats K. L. nevažiuotų be vairuotojo pažymėjimo, tačiau K. L. pasakė, kad susitarė su draugu, kuris atėjęs pavairuos jiems mašiną. Tada ji automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos vyras G. U., parvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Po kelių dienų gavo žinutę iš jai nežinomo numerio, kurioje pranešė, kad atvažiuos žmogus pasiimti mašiną. Ji, pasižiūrėjusi pro savo buto langą, pamatė, kad prie mašinos AUDI A4 vaikštinėja jai nepažįstamas vaikinas. Pamaniusi, kad tai K. L. ir O. S. siųstas žmogus, kuris turi pasiimti mašiną, išėjo į kiemą, pasisveikinusi su tuo vaikinu, paklausė, dėl ko jis čia. Jis paaiškino, kad ji turi jam paduoti automobilio raktus ir dokumentus, ir parodė į automobilį AUDI A4. Nepagalvojusi nieko blogo, atidavė automobilio AUDI A4, sidabrinės spalvos, dokumentus ir vieną raktą. 2013 m. balandžio viduryje, gal balandžio 20 d. jai paskambino T. L. iš Pravieniškių kolonijos ir paklausė, ar draugas 3-4 dienas gali palaikyti jų kieme automobilį. Ji neprieštaravo, tai tą pačią dieną apie 14 val. jai būnant kieme atvažiavo juodos spalvos automobilis, nepažįstamas vaikinas padavė raktelius ir automobilio dokumentus. Ji net nepažiūrėjusi, kokie dokumentai, kieno vardu ta mašina, paėmė viską, nusinešė namo. Maždaug po savaitės jai paskambino T. L. ir paprašė nuvaryti mašiną į degalinę „Trevena“, sakė, kad turi ateiti vaikinas, kuris paims mašiną. T. L. nesakė, kad jie už mašiną duos pinigus. Ji sėdo ir nuvarė mašiną į degalinę „Trevena“, Kretingos g., kur prie jos priėjo du vaikinai. Apžiūrėję mašiną, klausė, ar ji parduoda mašiną, ar pigiai parduodama. Ji pasakė, kad nieko nežino, kiek žino, jie turi pasiimti mašiną ir tiek. Mašinoje nebuvo degalų, tai tie vaikinai nuėjo į degalinę, ir tuo metu privažiavo policija. Kartu buvo jai pažįstamas D. B.. Policijoje bei vėliau iš paties D. B. sužinojo, kad iš jo ši mašina buvo paimta išsimokėtinai, tačiau jis sužinojo, kad ji parduodama internete pigiau, supratęs, kad už mašiną su juo neatsiskaitys, pranešė policijai. Ji nepagalvojo, kad tarp tų dviejų mašinų – sidabrinės spalvos mašinos ir D. B. mašinos – yra ryšys. Šių metų gegužės viduryje susitiko O. S., klausė jos, ar viskas tvarkoje su ta mašina, kurią buvo perdavusi vaikinui. O. S. patikino, kad viskas tvarkoje, ji pasirašė sutartį su savininku dėl pinigų sumokėjimo. Ji matė, kad O. S. turi apie 6000 litų. Tokią sumą netgi buvo pasidėjusi pas ją, kol K. L. atlikinėjo arešto bausmę. Tokiu būdu ją įtikino, kad su automobiliu AUDI A4 sidabrinės spalvos viskas tvarkoje. O. S. teiravosi jos, kodėl ji buvo policijoje, tačiau ji jai nieko neaiškino. Ji tikrai nenutuokė, kad T. L., K. L. ir O. S. gali ja pasinaudoti, palikdami jai du automobilius, kurių vieną pasiėmė, o kitą paliko jai nepažįstamas žmogus (1 tomas, b. l. 177-178).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. U. parodymų matyti, kad 2013-04-01 apie pietus į jį kreipėsi žmona V. U., klausdama, ar jis galės pavairuoti mašiną. Paaiškino, kad jos sūnėnas K. L. žada užsiimti kažkokiu verslu, nusipirko mašiną, su kuria jie nori važiuoti į Kretingą, kur žada nusipirkti dar kitą, todėl reikės parvairuoti tiek jų jau nusipirktą mašiną, tiek Kretingoje naujai nupirktą. Kai bandė klausti, kokį verslą čia jie organizuoja, tai V. U. pasakojo, kad K. L. su sužadėtine O. S., kuri turi pinigų, pirks automobilius ir juos parduos brangiau. Norėdamas padėti žmonai, kad ji galėtų parvairuoti kitą mašiną, kurią jie nusipirks, sutiko važiuoti kartu į Kretingą. Tada, būtent 2013-04-01, pirmą kartą pamatė O. L. (S.). K. L. ir O. S. atvažiavo pas juos į (duomenys neskelbtini), su pilkos spalvos automobiliu AUDI A4, valstybinių numerių neprisimena. Nesigilindamas, kam ši mašina priklauso, kas ją pirko, tik įsitikinęs, kad tvarkingi visi reikalingi automobilio dokumentai, kartu su V. U., K. L. ir O. L. (S.) važiavo į Kretingoje esančią degalinę, kur K. L. ir O. L. (S.) ėjo kalbėtis su kažkokiu jam nepažįstamu vyriškiu. Iš ten važiavo paskui to vyriškio vairuojamą automobilį į jam nežinomą vietovę, esančią apie 5 km nuo Kretingos, įvažiavo į nuosavo namo valdą, kur K. L. apžiūrinėjo tamsiai mėlynos spalvos automobilį AUDI A4, kurio numerių nežino, bandė juo važiuoti, tačiau grįžęs į automobilį pasakė, kad automobilis jiems netinka. Tada jie grįžo į Klaipėdą. K. L. ir O. S. su kažkuo susirašinėjo telefonu, K. L. su kažkuo kalbėjo apie automobilį, kurio nepirko, taip pat kalbėjo ir apie automobilį Klaipėdoje, kurį gal pavyks nupirkti. K. L. nurodė, kad reikia važiuoti prie parduotuvės „Pienė“, esančios Mogiliovo g. Sustojus aikštelėje prie parduotuvės, jis pasiliko automobilyje, kurį ir atvairavo, laukė, kol jie ten viską sutvarkys. K. L. nuėjo prie tamsiai mėlynos spalvos automobilio AUDI A4. Po kurio laiko į automobilį grįžo V. U. ir pasakė, kad tos nusipirktos mašinos vairuoti nereikės, o šitą, pilkos spalvos AUDI A4, turi parvaryti prie savo namų į(duomenys neskelbtini), iš kur žadėjo pasiimti pats K. L.. Jis parvairavo automobilį AUDI A4, pilkos spalvos, ir pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo. Kitą dieną, kai mašina dar tebebuvo, jis klausė V. U., kodėl jos nepasiėmė, tai ji paaiškino, kad aną automobilį kieme apgadino, tai bijo šitą statyti kieme. Jis negali pasakyti, kiek automobilis laiko stovėjo jų kieme, ir tikrai nežino, kada ir kas jį pasiėmė. Po kurio laiko grįžęs namo, prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė stovint tamsios spalvos Mercedes automobilį. V. U. jam sakė, kad šitą automobilį nusipirko T. L. ir grįžęs iš kalėjimo žada juo naudotis. Po kelių dienų grįžęs iš darbo sužinojo, kad V. U. paskambino T. L. ir paprašė tą automobilį Mercedes-Benz nuvaryti iki degalinės „Trevena“, kur ją sulaikė policija ir automobilio savininkas (1 tomas, b. l. 81-82).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamojo K. L. parodymų matyti, kad 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje iš Pravieniškių pataisos namų jam pradėjo skambinti brolis T. L. ir siūlyti pirkti automobilius išsimokėtinai. 2013-04-01 ryte paskambino T. L. ir pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti prie prekybos centro „Banginis“, kur atvažiuos pardavėjas parduoti automobilį AUDI A4. T. L. patikino jį, kad viską susitarė su pardavėju. Su O. S. į vietą nuvyko viešuoju transportu ir apie 12 val. susitiko su automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėju, kuris iš anksto turėjo pasiruošęs automobilio pardavimo sutartį, ir įrašius O. S. duomenis, ji pasirašė minėtą sutartį. Sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad ji įsipareigoja per du mėnesius sumokėti 13 000 litų. Vėliau paskambinęs T. L. liepė važiuoti į Kretingą, kur turėjo paimti dar vieną automobilį. Tada jis, O. S., V. U. ir G. U. važiavo į Kretingą, kur susitiko su kitu pardavėju, tačiau pardavėjas atsisakė parduoti automobilį išsimokėtinai. Grįžus į Klaipėdą, T. L. nurodė važiuoti prie parduotuvės „Pienė“, esančios Mogiliovo g., kur turėjo nupirkti dar vieną automobilį. Važiavo automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susitikus su automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėju, O. S. pati savo ranka surašė automobilio AUDI A4 pirkimo-pardavimo sutartį. A. Š. paprašė, kad ir jis pasirašytų sutartyje, tai jis pasirašė K. U. vardu, gim. 1990-05-06. Jis nenorėjo, kad pardavėjas žinotų jo pavardę. Iš minėtos vietos jis vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o G. U. nuvažiavo automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po kelių dienų atidavė V. K. už skolas. Automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matė stovintį (duomenys neskelbtini) kieme. 2013 m. birželio mėn. O. S. buvo iškviesta į policiją, grįžusi jam pasakė, kad komisariate papasakojo visą tiesą. Jis 2013-04-01 tikrai nesuprato, kad daromas nusikaltimas, tiesiog patikėjo savo broliu, kad tokiu būdu galima užsidirbti pinigų. Kadangi buvo sutarę, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovės pas V. U. kieme, jis nesikišo į jo pardavimo reikalus (2 tomas, b. l. 50-51). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamojo K. L. papildomų parodymų matyti, kad prasidėjus 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje brolio T. L. skambučiams į O. S. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasiūlymų pirkti automobilius išsimokėtinai, brolis jam aiškino, kad automobilių savininkai, negavę pinigų už automobilius, galėtų kreiptis į teismą ir perduoti juos antstoliams, tačiau sukčiavimo inkriminuoti negalėtų. Todėl jis sutiko tokiu būdu padaryti nusikaltimą, suprato, kad pinigų už automobilius savininkams nemokės, o dėl skolos išieškojimo bus perduota antstoliams ir tiek. Tam neprieštaravo ir O. S., todėl būtent ji savo vardu sudarė sutartis dėl dviejų automobilių pirkimo. Jis būtų savo vardu pirkęs automobilį Kretingoje bei 2013-04-10 Klaipėdoje, tačiau Kretingoje pardavėjas nesutiko parduoti išsimokėtinai, o 2013-04-10 kalbant su pardavėju, jį sulaikė policijos pareigūnai ir jis turėjo atlikti 40 parų arešto bausmę. T. L. žadėjo pardavęs automobilį sumokėti 33 procentus nuo gautų pinigų. Automobilių pardavimą žadėjo organizuoti jis pats, tiesiog pirkėjai turėjo ateiti automobilių apžiūrėti ten, kur juos turėjo laikyti V. U.. Automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likimo nežino. Automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidavė V. K. už 3500 litų skolą. Šį automobilį su O. S. buvo nusprendę patys parduoti, todėl automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam jau neberūpėjo, ir T. L. su šiuo automobiliu galėjo daryti, ką nori (2 tomas, b. l. 53).

Iš automobilio Audi A4 pirkimo raštelio, pridėto prie A. Š. 2013-05-29 pranešimo, matyti, kad jis pasirašytas O. S. vardu, ji įsipareigoja už įgyjamą automobilį iki 2013-06-01 sumokėti 6000 litų (1 tomas, b. l. 8).

Iš 2013-07-04 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš S. P. paimta 2013-07-01 transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (1 tomas, b. l. 32-33).

Iš 2013-07-04 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. K. buvo paimtas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. D-484274, techninės apžiūros talonas Nr. 401-0108874, 2013-07-01 pirkimo-pardavimo sutartis (1 tomas, b. l. 40-42).

Iš 2013-07-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 43-45).

Iš 2013-04-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties bei O. S. įsipareigojimo matyti, kad O. S. įsigijo transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigodama per 2 mėnesius sumokėti 13 000 litų (1 tomas, b. l. 57-58).

Iš 2013-07-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. L. atpažįsta K. L., kaip asmenį, buvusį kartu su O. S. (1 tomas, b. l. 71-72).

Iš 2013-07-10 ir 2013-08-14 Klaipėdos AVPK Specialiųjų užduočių biuro pateiktos informacijos matyti, kad remiantis O. L. (S.) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , K. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), V. U. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. L. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis, numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2013-03-29 iki 2013-05-03 naudojosi T. L., šiuo numeriu bendravo su nukentėjusiais A. Š., V. L. ir jo broliu G. L., kuris naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini) bei 2013-04-01 perdavė automobilį AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei bendravo su O. L. (S.), savo teta V. U. (1 tomas, b. l. 86, 89, 90-92).

Iš 2013-07-29 Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos atsakymo į paklausimą matyti, kad 2013-07-03 neplaninės kratos metu patalpoje, kurioje būna T. L., buvo rastas telefonas Samsung GT-E 1081T, IMEI Nr. 359780043880875 (1 tomas, b. l. 94).

Iš 2013-08-02 Klaipėdos AVPK Specialiųjų užduočių biuro pateiktos informacijos matyti, kad į telefoną, IMEI Nr. 359780043880875, kuris buvo paimtas 2013-07-03 kratos metu Pravieniškių pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2013-07-03 buvo dėtos SIM kortelės, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 96-97).

Iš 2013-11-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo maryti, kad Pravieniškių pataisos namai pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung GT-E1081T, IMEI Nr. 359780043880875 (1 tomas, b. l. 107).

Iš 2014-01-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Samsung GT-E1081T, IMEI Nr. 359780043880875, kuriuo T. L. iš numerio (duomenys neskelbtini) bendravo su nukentėjusiais, su teta V. U., O. L. (S.) (1 tomas, b. l. 111-112).

Iš 2014-01-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 6700C, IMEI Nr. 353790048658245 (1 tomas, b. l. 113).

Iš 2014-01-09 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro pateiktos informacijos matyti, kad apžiūrėjus V. L. pateiktą telefoną Nokia 6700C, IMEI Nr. 353790048658245, buvo nustatyta, jog T. L. iš numerio (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su V. L. paliktu abonentu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 115-118).

Iš 2014-01-20 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 206, IMEI Nr. 3563520537220723 (1 tomas, b. l. 119).

Iš 2014-01-21 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro pateiktos informacijos matyti, kad apžiūrėjus V. L. pateiktą telefoną Nokia 206, IMEI Nr. 3563520537220723, buvo nustatyta, jog V. L. rašė O. L. (S.) į numerį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 121-123).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis T. L., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2013-04-01 apie 12 val. apgaule savo naudai įgijo V. L. priklausantį 13 000 litų (tai atitinka 3765 Eur) vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, apie 19 val. apgaule įgijo A. Š. priklausantį 6000 litų (tai atitinka 1737,72 Eur) vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios kaltinamojo veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – dažnai susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė), gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Taigi sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad T. L. panaudota apgaulė V. L. ir A. Š. atžvilgiu buvo esminė, nes nukentėjusieji perdavė automobilius tik dėl to, kad iš anksto susitarus dėl automobilių pardavimo išsimokėtinai, buvo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutartys su įsipareigojimais sumokėti sutartą sumą per tam tikrą laikotarpį. Jei nukentėjusieji būtų žinoję tikruosius T. L. ketinimus, akivaizdu, kad automobilių nebūtų perdavę. T. L. jau prieš sudarant sutartis žinojo, kad neatsiskaitys už įgytus automobilius, t. y. turėjo tyčią nevykdyti savo turtinės prievolės. Jis suvokė, kad naudodamas apgaulę suklaidina nukentėjusiuosius, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patirs turtinę žalą, ir to siekė.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. T. L. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šie nusikaltimai nukreipti į svetimą turtą, vienu iš nusikaltimų žala nepadaryta, kitu nusikaltimu žala padaryta, kaltinamasis dalį jos atlygino. Nusikaltimų padarymo metu jis buvo du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, vėl padarė tyčinius nusikaltimus turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl yra recidyvistas, šiuos nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai parodo kaltinamojo įžūlumą, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, polinkį nusikalsti, pragyvenimui užsidirbti nelegaliu būdu. Kaltinamasis yra atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 259 straipsnio 1 dalyje. Tai tik patvirtina anksčiau padarytą teismo išvadą dėl kaltinamojo polinkio nusikalsti, pragyvenimui užsidirbti nelegaliu būdu. T. L. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimus, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už padarytus nusikaltimus paskyrus jam BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro 1 metus 7 mėnesius 15 dienų). Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi T. L., kaip jau minėta, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, teismas taip pat neturi duomenų, kokią ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės dalį jis yra sumokėjęs, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

T. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Jis suimtinas teismo posėdžių salėje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmime nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo išbūtas laikas.

Nukentėjusysis V. L. byloje yra pareiškęs 13 000 litų (3765 eurų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 77). Kaltinamasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Ieškinio reikalavimas atlyginti 13 000 litų (3765 eurų) turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kadangi dalį turtinės žalos – 1000 litų kaltinamasis atlygino, procesas dėl šios civilinio ieškinio dalies nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamojo T. L. priteisti 193,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje kaltinamajam T. L. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nes kaltinamasis suimtas kitoje byloje ir jo galimybės gintis apribotos. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, jokių oficialių pajamų, turto neturi, jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su kompaktiniu disku bei SIM kortelėmis (1 tomas, b. l. 89, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą V. L. atžvilgiu – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą A. Š. atžvilgiu – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu T. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos T. L. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Jį suimti teismo posėdžių salėje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo išbūtą laiką.

Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo T. L. V. L. naudai priteisti 3475,44 Eur (tai atitinka 12 000 litų) turtinei žalai atlyginti. Procesą dėl 1000 litų turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti iš kaltinamojo T. L. valstybės naudai 193,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktiniu disku bei SIM kortelėmis (1 tomas, b. l. 89, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė