- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2-968/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SPV-10“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, Kauno miesto savivaldybės administracija Būsto valda SPV-10
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1680-485/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV-10“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2012 m. vasario 15 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo pritarti pirkimo – pardavimo sutarties projektui. Tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „SPV-10“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei, prašydamas:
panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2012 m. vasario 15 d. posėdžio protokolo Nr. PR-1 nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, t. y. tą dalį, kuria buvo nutarta atidėti klausimo dėl UAB „Būsto valda“ akcijų paketo privatizavimo svarstymą iki teismo sprendimo;įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisiją per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti 2011 m. gruodžio 5 d. UAB „SPV-10“ suderintam UAB „Būsto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties projektui.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno miesto savivaldybei:
1) išbraukti UAB „Būsto valda“ akcijų paketą iš privatizuojamų objektų sąrašo;
2) duoti sutikimą trečiajam asmeniui UAB „Būsto valda“ sudaryti šiuos sandorius (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 str. 1 ir 2 d.): 1. paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo; 2. medžiagų ar žaliavų pirkimo bei pardavimo arba bet kokio jų perdavimo, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo; 3. skaidytis arba jungtis į susivienijimus;
3) nutraukti su UAB „Būsto valda“ sudarytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose, pakeisti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovas grindė tuo, jog, pasak jo, yra pagrįstų duomenų, leidžiančių manyti, kad UAB „Būsto valda“ akcijų paketą ketinama išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. Ieškovo nuomone, situacija, kai įvykus viešam aukcionui ir paskelbus laimėtoją, nesant jokių sandorio pasirašymo vilkinimo požymių iš ieškovo pusės ar kaltų ieškovo veiksmų, dėl kurių privatizavimo objekto sandoris negalėtų būti įvykdytas iki galo, svarstoma galimybė išbraukti objektą iš privatizuojamų objektų sąrašo yra netoleruotina, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Patenkinus ieškinį, atsakovas privalėtų vykdyti privatizavimo sandorį ir ieškovui perduoti nuosavybės teisę į UAB „Būsto valda“ akcijų paketą. Tačiau tinkamam tokio sprendimo įvykdymui ieškovui turėtų pereiti nuosavybės teisė į akcijas tokios UAB „Būsto valda“ būklės, kuri buvo skelbiant šios bendrovės privatizavimo programą ir už kurią ieškovas viešo aukciono metu pasiūlė 2 157 000 Lt kainą. Ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui įsigijus UAB „Būsto valda“ akcijas, kai minėta bendrovė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taptų prastesnės būklės nei buvo privatizavimo metu, ieškovas negautų to, kas buvo pateikta skelbiant privatizavimo programą, dėl ko realus ieškinio reikalavimų įvykdymas būtų neįmanomas. Ieškovo žiniomis, po viešo aukciono protokolo pasirašymo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atšaukta UAB „Būsto valda“ valdyba, išrinkta nauja valdyba. Pakeitus valdybą, buvo priimtas naujas direktorius, kuris neigia būsimos privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą, taip pat teigia, kad sutartis nebus sudaryta ir t. t. Anot ieškovo, šios aplinkybės leidžia teigti, kad naujos valdybos ir naujo direktoriaus veiksmais bei sprendimais gali būti padaryta žala UAB „SPV-10“ bei daroma įtaka tolesnėms viešo aukciono procedūroms, taip pat yra reali grėsmė, kad UAB „Būsto valda“ gali nukrypti nuo įprastinės veiklos, o tai neabejotinai gali turėti įtakos ir privatizavimo objekto - UAB „Būsto valda“ akcijų paketo – vertei. Siekiant išsaugoti privatizavimo objekto vertę, buvusią viešo aukciono metu, pasak ieškovo, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atsakovei duoti UAB „Būsto valda“ raštišką sutikimą atlikti veiksmus, numatytus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Prieš priimdama sprendimą dalyvauti viešo pirkimo aukcione, UAB „SPV-10“ vertino privatizavimo objektą. Vienas iš kriterijų buvo UAB „Būsto valda“ turimos bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartys. Iš 2011 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus rašto, adresuoto UAB „Būsto valda“ direktoriui, turinio akivaizdu, jog yra ketinama nutraukti UAB „Būsto valda“ sudarytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijoms ar pakeisti administratorių šioms seniūnijoms. Bendrojo naudojimo objektų administravimo sutarčių pasibaigimas turėtų neigiamą įtaką pačiai UAB „Būsto valda“ veiklai ir jos pajamoms. Taigi, uždraudimas atsakovui nutraukti su UAB „Būsto valda“ sudarytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijoms ar pakeisti vieną administratorių kitu šiose seniūnijose yra būtinas, nes ieškinio tenkinimo atveju ieškovas negautų tokios vertės turto, kurį įsigijo viešo aukciono metu, kitaip tariant, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „SPV-10“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo: 1) išbraukti UAB „Būsto valda“ akcijų paketą iš privatizuojamų objektų sąrašo; 2) duoti sutikimą trečiajam asmeniui UAB „Būsto valda“ sudaryti šiuos sandorius (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 str. 1 ir 2 d.): 1. paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo; 2. medžiagų ar žaliavų pirkimo bei pardavimo arba bet kokio jų perdavimo, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo; 3. skaidytis arba jungtis į susivienijimus; 3) nutraukti su UAB „Būsto valda“ sudarytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose, pakeisti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose.
Teismas, įvertinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 60-2-887, adresuotą UAB „Būsto valda“ direktoriui, iš kurio matyti, jog atsakovė, neatsižvelgiant į tai, kad aukcionas jau yra įvykęs, svarsto galimybę išbraukti privatizavimo objektą iš privatizuojamų objektų sąrašo, sprendė, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas. Nurodė, jog ieškinys pareikštas dėl Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas klausimo dėl UAB „Būsto valda“ akcijų paketo privatizavimo bei įpareigojimo pritarti sudarytam UAB „Būsto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties projektui svarstymas, o atsakovė galimai vengia patvirtinti savo įsipareigojimus pagal privatizavimo proceso rezultatus, todėl, anot teismo, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali išbraukti UAB „Būsto valda“ akcijų paketą iš privatizuojamų objektų sąrašo. Anot teismo, tokie atsakovės veiksmai užkirstų kelią ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įgyvendinimui. Teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai siekia išsaugoti UAB „Būsto valda“ akcijas tokios būklės, kuri buvo skelbiant šios bendrovės privatizavimo programą ir už kurią jis viešo aukciono metu pasiūlė 2 157 000 Lt kainą. Pažymėjo, kad iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 60-2-887 matyti, jog yra svarstoma galimybė nutraukti UAB „Būsto valda“ turimas bendrojo naudojimo objekto priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijoms ar pakeisti administratorių šioms seniūnijoms. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais atsakovė galimai siekia modifikuoti UAB „Būsto valda“ veiklą, nutraukiant minėtas sutartis, o tai reikštų UAB „Būsto valda“ būklės pabloginimą bei viešo aukciono - UAB „Būsto valda“ akcijų paketo kainos sumažėjimą, t. y. ieškovas ieškinio tenkinimo atveju galimai negautų tokios vertės turto, kurį įsigijo viešo aukciono metu, kas reikštų, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų. Pasak teismo, trečiajam asmeniui UAB „Būsto valda“ nustačius apribojimus sudaryti sandorius, numatytus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, būtų išsaugota privatizavimo objekto vertė, o tai yra prielaida tinkamai įgyvendinti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai besąlygiškai uždraudė pakeisti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose, motyvuodamas tuo, kad ieškovas ieškinio tenkinimo atveju negautų tokios vertės turto, kurį įsigijo viešo aukciono metu. Apie tai, kad UAB „Būsto valda“ su Kauno miesto savivaldybės administracija yra pasirašiusi terminuotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis UAB „SPV-10“ buvo žinoma jau prieš dalyvaujant viešame aukcione. 2010 m. gruodžio mėn. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 13(387) buvo paskelbtos privatizavimo sąlygos, kurių ieškovas neginčijo. Ieškovui buvo žinoma, kad pasibaigus terminuotoms administravimo sutartims, bus organizuojama atranka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Uždraudus atsakovei pakeisti administratorių Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose, Kauno miesto savivaldybė negalės įgyvendinti jai pavestas funkcijas – savivaldybės paskirtų administratorių priežiūros, kontrolės funkcijas, bei esant pažeidimams, nutraukti sutartis (kaip tai yra numatyta pačių bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarčių 6.2 p.) ir pakeisti administratorių, tokiu būdu neabejotinai pažeidžiant viešąjį interesą. Uždraudimas nutraukti sutartis ir draudimas pakeisti administratorių nėra susijęs su ginčo dalyku, todėl tokie apribojimai ne tik pažeidžia viešą interesą ir draudžia Kauno miesto savivaldybei tinkamai įgyvendinti teisės aktais jai priskirtas funkcijas bei imperatyvias teisės aktų nuostatas, bet ir pažeidžia CPK 144 straipsnio l dalyje įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių tikslą - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų; laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito asmens teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas. Uždraudimas pakeisti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių, pasibaigus administravimo sutarčių galiojimo terminui, pažeistų teisingumo principą, neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, prieštarautų teisės aktams - neatitiktų Viešųjų pirkinių įstatymo, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m.sausio 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-28. Apribojimai dėl išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo ar tam tikrų sandorių sudarymo yra numatyti įstatyme (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 12 d., 12 str.). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad privatizavimo objektas yra susijęs su viešu interesu ir jau yra numatęs atitinkamus ribojimus ir draudimus, jokie papildomi draudimai ar apribojimai negali būti taikomi, nes tai pažeidžia teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus, nebus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas UAB „SPV-10“ prašo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Nors ieškovas UAB „SPV-10“ atliko visus veiksmus, reikalingus privatizuojamo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui, visi tolimesni atsakovės Kauno miesto savivaldybės, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai įrodo, kad yra siekiama, jog UAB „Būsto valda“ privatizavimo sandoris nebūtų įgyvendintas, vyksta sąmoningas šio proceso vilkinimas. Ieškovo nuomone, Kauno apygardos teismas, pagrįstai įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo esant grėsmei būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui.Byloje esantys įrodymai ir ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pati atsakovė ignoruoja griežtai teisės aktais nustatytą tvarką, vilkina privatizuojamo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, kuria dirbtines kliūtis tam, kad griežtai teisės aktais reglamentuota procedūra nebūtų pabaigta.Kauno apygardos teismas pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - draudimą išbraukti privatizuojamo objekto akcijų paketą iš privatizuojamų objektų sąrašo, kadangi yra reali grėsmė, kad išbraukus privatizuojamą objektą iš privatizuojamų objektų sąrašo, ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas, o būtent tokia yra laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis. Atsakovė nepaneigė tiek savo, tiek trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos ketinimų išbraukti UAB „Būsto valda“ iš privatizuojamų objektų sąrašo netgi nesant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje įtvirtintiems pagrindams.Atskirajame skunde pateikti argumentai, kad pats įstatymų leidėjas numatė, jog vykstant privatizavimo procesui, gali atsirasti būtinybė sudaryti tam tikrus sandorius ar atlikti tam tikrus veiksmus tik turint savivaldybių turto fondų raštiškus sutikimus, todėl toks draudimas yra nereikalingas, nepaneigia fakto, kad davus raštiškus sutikimus ir atlikus tam tikrus sandorius, nebūtų pabloginta UAB „Būsto valda“ vertė, buvusi privatizavimo programos paskelbimo ir viešo aukciono metu. Taigi ieškovas galėtų negauti tokios vertės turto, kurį įsigijo viešo aukciono metu. Atsakovė, prašydama panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, remiasi vien deklaratyviais teiginiais, kurie nėra paremti objektyviais įrodymais. Atsakovė nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad šiuo momentu egzistuoja bent vienas iš bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarčių 6.2 punkte įvardintas pagrindas nutraukti sutartis. Vien tik manipuliavimas bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartyse įtvirtinta teise nutraukti sutartis nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nepagrįstai apeliantė teigia, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ji negalės laikytis teisės aktų reikalavimų – Viešųjų pirkimų įstatymo, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, ir priimti sprendimus dėl Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių skyrimo, tokiu būdu pažeisdamas viešąjį interesą: 1) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-1277-08, išaiškino, kad konkretus administratorius yra skiriamas iki daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimo arba patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros sudarymo, taigi neterminuotai. Bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarčių pasibaigimas neturi įtakos UAB „Būsto valda“ tolimesnei administravimo veiklai, kadangi pačiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kada ir kokiais pagrindais pasibaigia įstatymu paskirto administratoriaus įgaliojimai ar administravimas (CK 4.84 str., 4.251 str., 4.250 str.). 2) Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašto „Dėl Eigulių, Panemunės, Petrašiūnų, Šančių ir Vilijampolės seniūnijų daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo“, adresuoto Kauno miesto savivaldybės tarybai, matyti, kad jokia administratorių atranka nėra vykdoma, administratoriumi išimtinai skiriamas UAB „Panemunės butų ūkis“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais. Patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovė privalėtų vykdyti privatizavimo sandorį ir ieškovui perduoti nuosavybės teisę į UAB „Būsto valda“ akcijų paketą. Vykdant ieškovui palankų teismo sprendimą, jam turėtų pereiti nuosavybės teisė į UAB „Būsto valda“ akcijas tokios būklės, kuri buvo skelbiant šios bendrovės privatizavimo programą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad konkrečioje byloje gali būti taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas savo nuožiūra sprendžia, kokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti, tačiau svarbiausia, kad ši priemonė maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovui nepadarytų nuostolių arba nuostoliai būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-698/2008).
Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu prašoma panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2012 m. vasario 15 d. posėdžio metu priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, t. y. tą dalį, kuria buvo nutarta atidėti klausimo dėl UAB „Būsto valda“ akcijų paketo privatizavimo svarstymą iki teismo sprendimo ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisiją per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti 2011 m. gruodžio 5 d. UAB „SPV-10“ suderintam UAB „Būsto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties projektui (1-13 b. l., 1 t.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nepritaikius nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovas UAB „SPV-10“ buvo pripažintas privatizavimo objekto – UAB „Būsto valda“ akcijų paketo – viešo aukciono laimėtoju, t. y. konstatavo, jog viešasis aukcionas yra įvykęs, jo laimėtojas nustatytas (23 b. l., 1 t.). Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip aukciono organizatorė, privatizavimo objekto sandorio iki galo neįvykdė ir su ieškovu pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, t. y. Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisija 2012 m. vasario 15 d. posėdžio metu nutarė atidėti klausimo dėl UAB „Būsto valda“ akcijų paketo privatizavimo svarstymą iki teismo sprendimo (65 b. l., 1 t.). Taigi, ieškovas, ginčydamas Privatizavimo komisijos nutarimą, kuria nutarta atidėti klausimo dėl UAB „Būsto valda“ akcijų paketo privatizavimo svarstymo iki teismo sprendimo, siekia, jog atsakovė sudarytų su juo pirkimo – pardavimo sutartį.
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei Kauno miesto savivaldybei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo išbraukti UAB „Būsto valda“ akcijų paketą iš privatizuojamų objektų sąrašo, nes kaip matyti iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. rašto, adresuoto UAB „Būsto valda“ direktoriui, Nr. 60-2-887 (74 b. l., 1 t.), Turto skyrius nagrinėja klausimą dėl UAB „Būsto valda“ akcijų paketo išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui priėmus sprendimą išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo UAB „Būsto valda“ akcijų paketą ir šioje byloje priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, ieškovo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų įvykdymas objektyviai taptų neįmanomas, kadangi Privatizavimo komisija neturėtų teisės svarstyti UAB „Būsto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties projekto sudarymo klausimo, UAB „Būsto valda“ nesant įtrauktam į privatizuojamų objektų sąrašą.
Apeliantas teigia, jog nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybei papildomai taikyti draudimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo išbraukti UAB „Būsto valda“ akcijų paketą iš privatizuojamų objektų sąrašo, kadangi pačiame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje nurodyti pagrindai, kada privatizavimo objektas gali būti išbrauktas iš privatizavimo objektų sąrašo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog yra svarstoma UAB „Būsto valda“ išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo. Atsakovei nusprendus, jog yra pagrindas UAB „Būsto valda“ išbraukti iš minėto sąrašo, minėta teisės norma ieškovo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų įvykdymo neužtikrintų, todėl yra pagrindas nagrinėjamoje byloje taikyti papildomas teisines apsaugos priemones – draudimą išbraukti UAB „Būsto valda“ akcijų paketą iš privatizuojamų objektų sąrašo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai taikė ir laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovei Kauno miesto savivaldybei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nutraukti su UAB „Būsto valda“ sudarytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose, pakeisti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose.
Pagrįsti yra ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai, jog vykdant galimai jo naudai priimtą sprendimą, jam turėtų pereiti nuosavybės teisė į akcijas tokios UAB „Būsto valda“ būklės, kuri buvo skelbiant šios bendrovės privatizavimo programą ir už kurią ieškovas viešo aukciono metu pasiūlė 2 157 000 Lt kainą. Akivaizdu, jog ieškovas, siūlydamas kainą, atsižvelgė į tai, kad UAB „Būsto valda“ yra sudariusi sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo. Šiuo atveju neturi reikšmės, jog ieškovas žinojo, kad minėtos sutartys yra sudarytos tik iki tam tikro laiko, nes kiekvienas viešą aukcioną laimėjęs pirkėjas būtų tikėjęsis, jog pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta dar iki minėtų sutarčių terminų pasibaigimo (nagrinėjamu atveju UAB „SPV-10“ laimėtoju buvo pripažintas 2011 m. liepos 26 d., tačiau iki šiol Privatizavimo komisijoje nebuvo apsvarstytas pirkimo – pardavimo sutarties projektas).
Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. rašto (74 b. l., 1 t.) turinio matyti, jog neketinama pratęsti 2012 metų sausio-lapkričio mėnesiais pasibaigsiančias (pasibaigusias) UAB „Būsto valda“ bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijoms. Byloje taip pat pateiktas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Eigulių, Panemunės, Petrašiūnų, Šančių ir Vilijampolės seniūnijų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo projektas (81-82 b. l., 1 t.), iš kurio matyti, jog Eigulių, Šančių seniūnijose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi ketinama paskirti UAB Panemunės butų ūkį. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog įgyvendinus atsakovės siekius modifikuoti UAB „Būsto valda“ veiklą, nutraukiant minėtas sutartis, UAB „Būsto valda“ būklė būtų pabloginta bei viešo aukciono – UAB „Būsto valda“ akcijų paketo kaina sumažėtų, todėl ieškovas ieškinio tenkinimo atveju galimai negautų tokios vertės turto, kurį tikėjosi įsigyti už pasiūlytą viešame aukcione kainą. Taigi, neuždraudus atsakovei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nutraukti su UAB „Būsto valda“ sudarytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose, pakeisti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių minėtose seniūnijose, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų – ieškovas negalėtų įsigyti tokios pat vertės UAB „Būsto valda“ akcijų paketo už pasiūlytą kainą.
Apeliantė teigia, jog uždraudus pakeisti aptariamose seniūnijose bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių, ji, nustačiusi pažeidimus, negalės nutraukti su UAB „Būsto valda“ sutarčių, kaip tai numato sutarčių 6.2 punktas. Tačiau apeliantė nepataikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog šiuo metu egzistuoja bent vienas iš bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarčių 6.2 punkte įvardintas pagrindas nutraukti sutartis. Todėl teisėjų kolegija minėtus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien tik ta aplinkybė, jog bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartyse įtvirtinta teise nutraukti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nebūtų pažeistas viešasis interesas, kadangi nenutraukus su UAB „Būsto valda“ sudarytų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarčių, Šančių, Aleksoto, Žaliakalnio, Gričiupio ir Eigulių seniūnijose toliau būtų užtikrintas UAB „Būsto valda“ administravimo paslaugų teikimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti UAB „Būsto valda“ akcijų nenuvertėjimą, bendrovės būklės stabilumą ir tuo pačiu ieškovo teisės įsigyti tokios pat vertės, kokia buvo privatizavimo programos paskelbimo dieną, turtą įgyvenimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovei Kauno miesto savivaldybei duoti sutikimą trečiajam asmeniui UAB „Būsto valda“ sudaryti šiuos sandorius: 1. paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo; 2. medžiagų ar žaliavų pirkimo bei pardavimo arba bet kokio jų perdavimo, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo; 3. skaidytis arba jungtis į susivienijimus.
Apeliantė nurodo, jog Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo 12 straipsnyje yra įtvirtinti valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės veiklos apribojimai nuo objekto (įmonės akcijų) privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programos sustabdymo ir (ar) pripažinimo pasibaigusiomis dienos, t. y. kai kurie sandoriai gali būti sudaromi, ar tam tikri veiksmai atliekami tik turint Turto fondo (savivaldybių turto fondo) raštiškus sutikimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors įstatyme numatyta, jog UAB „Būsto valda“ sudaryti sandorius gali, tik gavęs Turto fondo raštiškus sutikimus, tačiau apeliantas nepateikė duomenų, įrodančių, jog sutikimas sudaryti sandorius, numatytus Valstybės ir savivaldybių turto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nebūtų suteiktas.
Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei aukščiau nurodytos, išvadas.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir klausimą išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą.