Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. S. ir jos atstovui advokatui Justui Saukaičiui, nukentėjusiajai J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini),Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. spalio 6 d. apie 13.42 val. Savanorių pr.- Laisvės pr.- Geležinio Vilko g. vairuodama automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, persirikiuodama nedavė kelio automobiliui CHRYSLER 3000C, valst,. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 104 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).

Taip pat, A. S. buvo kaltinama tuo, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytų veiksmų pripažino iš dalies, nurodydama, kad važiuodama žiedinėje sankryžoje ir persirikiuodama galėjo netyčia kliudyti kitą automobilį, tačiau kontakto nejuto ir tyčios pasišalinti neturėjo. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną ji važiavo su sergančiu, karščiuojančiu vaiku iš poliklinikos, todėl galimai visas dėmesys buvo nukreiptas į vaiką, be to ir pati buvo nuvargusi, serganti, todėl nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad važiuojant netoli G. V. žiedo ji įvažiavo iš Savanorių pr. pirma eismo juosta, rodė posūkį į kairę, nes norėjo sukti link namų, link Gariūnų, o gretimai žiedinėje sankryžoje (antroje juostoje) kitu automobiliu važiavo moteris, jų automobiliai važiavo greta, ir galimai kliudė vienas kitą. Pripažino, kad pirmenybė buvo tam, kas važiavo žiedu, ji tik įvažinėjo, jai kliūties iš dešinės nebuvo, nes nukentusiosios automobilis važiavo jai iš kairės, ji net nematė kaip jis atvažiavo. Taip pat nurodė, kad eismas žiedinėje sankryžoje vyksta 3 eismo juostomis, ji įvažiavo iš pirmos juostos, nukentėjusioji važiavo antroje juostoje, kai jų automobiliai susilygino, jos abi (vairuotojos) susižvalgė ir tiek, nes nukentėjusioji buvo nepatenkinta, kad ji (S.) ant jos važiuoja, o ji buvo nepatenkinta, kad nukentėjusioji jos nepraleidžia. Ji važiavo automobiliu Opel Corsa, atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiosios automobilis buvo didelis, po galimo kontakto kiti automobiliai jokių signalų nedavė. Jos automobilis naudojamas jau 10 metų, todėl, ant jo buvo įvairių įbrėžimų iš seniau, po šio įvykio naujų apgadinimų ant savo automobilio nepastebėjo, net po to kai buvo atliktas automobilių sugretinimas, ant nukentėjusios automobilio buvo įbrėžimas dešinėje pusėje ant durelių. Ji sankryžoje nesustojo, nes nemanė, kad įvyko eismo įvykis, nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu, tiesiog automobiliai važiavo greta, susilietė, nemanė, kad gali būti t0okios pasekmės, nes tai pirmas atvejis per jos 10 metų vairavimo stažą. Nurodo, kad byloje surinkti faktiniai įrodymai, kad kontaktas tarp jos ir nukentėjusiosios automobilio buvo, todėl šio fakto ji neginčija, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Nurodė, kad kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, tačiau tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes kontakto įvykio metu nejuto (b.l. 69-70).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusioji J. V. parodė, kad važiavo Tūkstantmečio gatve link seno Kelių policijos pastato, įvažiavo į žiedą, važiavo antra eismo juosta, pravažiavo posūkį (iš Savanorių pr.), iš kurio išvažiavo eismo įvykį padaręs automobilis, ir ruošėsi sukti link Geležinio Vilko gatvės. Tačiau iš pirmos juostos įvažiavęs automobilis, kuris galėjo važiuoti tik į G.Vilko gatvę, jos nepraleido, įvyko kontaktas, nes minėtas automobilis norėjo iš pirmos juostos įvažiuoti į antrą juostą, kuria ji važiavo. Kontaktas įvyko kai abi mašinos važiavo greta, ji juto, kad kitas automobilis trenkėsi į jos automobilį, ir nors automobilyje buvo įjungta muzika, girdėjo vidutinį aiškų kontakto garsą. Tuomet ji sustojo, tačiau greta važiavęs automobilis ją aplenkė, apvažiavo ir nuvažiavo link Gariūnų, ji net nespėjo paspausti garsinio signalo. Automobilių kontakto metu abi vairuotojos žiūrėjo vieną į kitą, jų žvilgsniai buvo susitikę, tačiau kaltininkė nuvažiavo. Po šio eismo įvykio ant jos automobilio liko įbrėžimas, automobilį taisė, tačiau išlaidos buvo didesnės, nes teko perdažyti visą mašiną, buvo kitų sugadinimų, nesusijusių su įvykiu. Byloje pateiktas automobilio apžiūros aktas, kur nurodyta durelių remonto kaina. Į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos dar nesikreipė, laukia teismo sprendimo (b.l. 70).

Teismo posėdžio metu advokatas J.Saukaitis prašė bylą A. S. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes ji nejuto kontakto su kitu automobiliu ir neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taip pat prašė atsižvelgti, kad A. S. turi 4 nepilnamečius vaikus, yra dirbanti, teisė vairuoti jai būtina ne tik šeimos interesams bei darbinėm funkcijoms atlikti, tačiau ir slaugant sergančius šeimos narius.

Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. S. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. nurodo, kad nors kontakto su kitu automobiliu nejuto, pripažįsta, kad persirikiuodama žiedinėje sankryžoje galėjo kliudyti kitą automobilį, kai automobiliai važiavo greta. Taip pat jos kaltę dėl padaryto eismo įvykio ir sugadinto automobilio CHRYSLER patvirtina byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t.y. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyti, kad transporto priemonių Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka, pašalinių dalelių, rastų ant Chrysler 300C automobilio atitinka Opel Corsa dažų dangos atspalviui (b.l. 12); fotolentelėmis, kuriose fiskuoti apžiūrėti automobiliai, bei minėtiems automobiliams padaryti apgadinimai, apgadinimų aukštis (b.l. 11); bei betarpiškai eismo įvykyje dalyvavusios nukentėjusiosios J. V. tiek rašytiniais (b.l. 8), tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais bei pateiktu vaizdo registratoriaus įrašu (b.l. 16) bei automobilio Chrysler 300C apžiūros aktu (b.l. 64). Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad A. S. administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Savo veiksmais A. S. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,104 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 metų sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnis reglamentuoja nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą, nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jame numatyta tik atsakomybė neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, taip pat neblaivių ar apsvaigusių, ar vengiančių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo asmenų, bei atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kad sutinkamai su Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punkto nuostatomis, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla A. S. atžvilgiu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), nutrauktina.

A. S. taip pat buvo kaltinama tuo, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (šiuo atveju žalos dydis sudaro 14,12 MGL). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 1013 eurų), kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies sankciją minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra 725 Eur. Atsižvelgiant į tai, A. S. veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.

Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį (corpus delicti) pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Nors nukentėjusioji J. V. apklausta posėdyje nurodė, kad kontakto su A. S. vairuojama transporto priemone metu susidūrimo garsas buvo girdimas, aiškus, kad po kontakto ji sustojo, tačiau ją kliudęs automobilis nuvažiavo. Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad važiuodama žiedinėje sankryžoje, buvo nukreipusi dėmesį į dešinę pusę, bei automobilyje vežamą sergantį vaiką, kad jokio kontakto su kitu greta važiavusiu automobiliu nepajuto, jokio kito garso (susidūrimo) negirdėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti A. S. paaiškinimu, jog ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra A. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje dalyje pagal 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 644 straipsniu,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Informuoti instituciją, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrių, kad A. S. veikoje, kuomet ji 2016 m. spalio 6 d., pažeidė KET 104 straipsnį, galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje (ar nusižengimo, numatyto Nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje) požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.