- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-229-134/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66387-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
Baudž.byla Nr. 1A-229-134/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66387-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;1.1.10.1.(S)
2016 m. rugsėjo 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-06-10 nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 22 straipsnį, 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridedant, subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
- 2015 m. gruodžio 2 d. apie 22 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. K., tai yra suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį, užguldamas ir prispausdamas nukentėjusiąją savo kūnu, tuo palauždamas D. K. pasipriešinimą ir padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdijimą dešiniame antakyje su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdijimą dešinėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, pasikėsino lytiškai santykiauti su D. K. prieš jos valią, t.y. pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Šalies argumentai
2.Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamąją bylą nutraukti ir civilinį ieškinį atmesti.
2.1 Skunde nurodyta, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių: nukentėjusiosios plaštakoje rasti sužalojimai neatitinka jos parodymų, kad ji priešindamasi stūmė nuteistąjį delnais nuo savęs, todėl nuo stūmimo negalėjo atsirasti sužalojimai jos plaštakos nugariniame paviršiuje, ji galėjo susižaloti plaštaką griūdama dėl ligos. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė vietą, kur griuvo, joje yra kelmų, todėl griuvimo metu į juos ir galėjo susižaloti plaštaką, jis nepatyrė nukentėjusiosios gynybai būdingų sužalojimų, o ant jo sužalojimai atsirado kai liudytojai M. M. ir T. B. po įvykio prieš jį smurtavo. Apeliantas teigia, kad teismo medicinos specialistui atliekant apžiūrą nukentėjusioji skundėsi skausmu dešinės rankos peties sąnaryje, kas patvirtina, kad jos kritimas iki įvykio galėjo būti stiprus ir paneigia, kad jai buvo smūgiuojama ginantis, nes gulint ant nukentėjusiosios jis negalėjo išvystyti stipraus smūgio, o nukentėjusioji šaukėsi pagalbos tada, kai išgirdo į patalpas, įeinančius asmenis, kurie būtų pastebėję jų sueitį, vienas iš jų palaiko su nukentėjusiąja intymius santykius, todėl jos prisipažinimas, kad ji savo noru turi lytinius santykius, būtų sukėlęs jų santykių krizę, be to, nukentėjusiosios pagalbos šauksmas truko labai trumpą laiką, kai tuo tarpu lovoje glamonėdamiesi jie praleido ilgą laiką; teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios veide padaryta kraujuojanti žaizda, tačiau M. M. plaštakų paviršiuje sužalojimų nenustatyta ir tai rodo, kad jis smūgio nesudavė.
2.2 Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl šio sužalojimo buvo nenuoseklūs: vienu metu teigė, kad nežino kuo buvo sužalotas veidas, vėliau, kad - kažkokiu daiktu, o teismas pripažino, kad suduota kumščiu, nors teismo med. specialistas to nenustatė. Be to, virtuvėje ant grindų buvo rasta kraujo dėmė, todėl nukentėjusioji krisdama virtuvėje galėjo susižaloti dešinės akies sritį. Skunde nurodyta, kad nukentėjusioji vedė neigiamą gyvenimo būdą, nevartojo vaistų nuo epilepsijos ir buvo prieš įvykį patyrusi epilepsijos priepuolį, vartojo alkoholį, buvo neblaivi ir jis ją palydėjo iki virtuvės ir paliko, kur ji ir galėjo susižaloti į stačius kampus turinčius baldus. Be to, atvykę policijos pareigūnai ant jos matė apdžiūvusius kraujo pėdsakus, todėl tai rodo, kad ji galėjo susižaloti dar iki kėsinimosi lytiškai su juo santykiauti. Teismas atmetė jo nuoseklius parodymus, kad pati nukentėjusioji jį glamonėjo, patikėdamas nukentėjusiosios parodymais, kad ji miegojo arba buvo be sąmonės, tačiau tuo pažeidė lygiateisiškumo principą, suteikdamas vienai pusei daugiau privilegijų. Esant tokiai situacijai, ši jo nurodyta aplinkybė nenuginčyta ir esant abejonėms, jos turi būti vertinamos jo naudai. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji nėra sąžininga ir dėl kitų aplinkybių: apžiūrima teismo medicinos specialisto teigė lytinius santykius turėjusi seniai, o proceso eigoje pripažino turėjusi lytinius santykius.
2.3 Apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojų M. M. ir T. B. parodymais, tačiau jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes M. M. palaiko artimus santykius su nukentėjusiąja, todėl dėl pykčio siekia jo nuteisimo, o liudytojas T. B. yra jo draugas, todėl siekia padėti draugui, be to, jis įvykio metu buvo neblaivus. Nurodyti liudytojai po nagrinėjamo įvykio jį sumušė, todėl jie siekia patys išvengti atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas mano, kad negauta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes teismas nutylėjo svarbius jį teisinančius duomenis, todėl bylą išnagrinėjo šališkai. Be to, teismas pripažinęs, kad veika pasibaigė pasikėsinimo stadijoje, kvalifikuojant jo veiką papildomai nurodė BK 22 straipsnį, tačiau nenurodė šios normos atitinkamos dalies, neatskleidė dėl kokių aplinkybių veika nebuvo baigta, o teismo pripažinimas, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti vienu smūgiui nesuderinama su vieno trauminio poveikio veiksmu – vieno smūgio metu negalėjo būti sužaloti veidas, plaštaka, todėl nuteistasis nebuvo tinkamai informuotas apie kaltinimo apimtį.
2.4 Skirdamas bausmę teismas parinko sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nors nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad veika baigta pasikėsinimo stadijoje. Nors esant pasikėsinimui galima taikyti švelnesnę, nei įstatymu numatytą bausmę (BK 62 str.), tačiau teismas nemotyvavo, kodėl netaiko šių nuostatų, Be to, įstatymas reglamentuoja, kad bausmės dydis nuo vidurkio taikomas pavojingiems recidyvistams, tačiau M. M. tokio statuso negavo, todėl teismas paskyrė per griežtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
3.1 Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis kėsinosi išžaginti nukentėjusiąją, teigia, kad jam atsigulus į lovą, kurioje gulėjo nukentėjusioji D. K., ji pati jį pradėjo glamonėti ir siekė su juo turėti lytinius santykius, neigia vartojęs prieš ją smurtą, o šaukti pagalbos ji pradėjo, kai išgirdo, kad į kambarį įėjo liudytojai, kurių tarpe buvo ir M. M., su kuriuo ji gyvena lytinį gyvenimą, todėl prisipažinimas, kad ji pati siekė lytinių santykių būtų sukėlęs jų poros krizę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K- 437/2006).
3.2 Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad M. M. kaltė pasikėsinus išžaginti nukentėjusiąją įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais,liudytojų M. M., T. B., A. Š. parodymais, kurie išgirdę nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, atėjo į kambarį ir tik jų pagalba buvo nutraukti M. M. nusikalstami veiksmai, o taip pat specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai veide ir šių įrodymų skundo argumentai nepaneigia, o vien tai, kad teismo nurodytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyvių įrodymų vertinimu, nepatvirtina, kad nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas.
3.3 Pažymėtina, kad teismo nurodyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji D. K., nesant jos valios lytiškai santykiauti su M. M., tiek žodžiais, tiek aktyviais veiksmais visomis įmanomomis išgalėmis priešinosi jam, dėl ko jis prieš ją pavartojo smurtą ir esant aiškiai išreikštam nukentėjusiosios nesutikimui su juo lytiškai santykiauti, M. M. savo aktyviais fiziniais veiksmais – nukentėjusiosios rūbų nurengimu, prispaudimu, kėsinosi lytiškai santykiauti prieš nukentėjusiosios valią. Nors M. M. teigė, kad lytiškai santykiauti jie siekė abipusiu sutikimu, tačiau tai paneigia ne tik aukščiau nurodyti duomenys bet ir kiti įrodymai: liudytoja D. D. patvirtino, kad gavus pranešimą apie išžagintą moterį, atvyko į įvykio vietą ir matė sužalotą nukentėjusiąją, kuri buvo šoko būsenoje ir buvo išvežta į ligoninę, nukentėjusioji dėl M. M. nusikalstamų veiksmų prieš ją pareiškimu kreipėsi į policiją.
3.4 Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai dėl sužalojimo yra nenuoseklūs: vienu metu ji teigė, kad nežino su kuo buvo sužalotas veidas, vėliau, kad kažkokiu daiktu, o teismas pripažino, kad buvo suduota kumščiu, nors teismo medicinos specialistas to nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo apklausų metu vienodai aiškino sužalojimo aplinkybes: M. M. jai sudavė smūgį, tačiau kuo, ji nematė ir nuo patirto smūgio prarado sąmonę, o atsipeikėjus, skaudėjo galvą, buvo kruvinas veidas (b.l.85, 91,1 t.). Analogiškai sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji aiškino ir teisme nurodydama, kad kai ji priešinosi ir stūmė M. M. nuo savęs ir jis sudavė smūgį į veidą kažkokiu kietu daiktu (b.l.146, 2 t.), todėl tokius jos parodymus dėl jos sužalojimo teismas pagrįstai pripažino nuosekliais ir vadovavosi priimant nuosprendį.
3.5 Pripažintina, kad apeliantas skunde teisingai nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje, aprašydamas nusikalstamą veiką ir nurodydamas, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgį kumščiu, nepatvirtinta bylos įrodymai. Nuteistasis neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai į veidą, nukentėjusioji nurodė, kad ji nežino kuo jai M. M. sudavė į veidą, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti kietais daiktais, todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina, kad D. K. buvo suduotas smūgis į veidą kumščiu, patikslinant, kad smūgis buvo suduotas nenustatytu kietu daiktu. Skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyta ir kita aplinkybė, kuri nepatvirtinta nenuginčijamais bylos įrodymais ir yra išdėstyta nelogiškai: M. M., suduodamas nukentėjusiajai D. K. vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį, užguldamas bei prispausdamas nukentėjusiąją savo kūnu (be sužalojimų veide), dar padarė ir nubrozdinimą dešinėje plaštakoje. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti kokiu būdu jai buvo padaryti sužalojimai plaštakoje, tik nurodė, kad po įvykio pastebėjo šį sužalojimą, kurio iki tol nebuvo, teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo, kad šis sužalojimas buvo padarytas kietu daiktu, todėl nustatomoje dalyje nenurodžius svarbios aplinkybės – šio sužalojimo padarymo būdo ir nesant duomenų, kad tai padarė M. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, ši aplinkybė šalintina. Tai nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir neįtakoja paskirtos bausmės dydžio.
3.6 Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas atmetė jo nuoseklius parodymus, kad nukentėjusioji pati jį glamonėjo ir siekė lytinių santykių ir tuo pažeisdamas lygiateisiškumo principą, tačiau bylos duomenys nepatvirtina šio skundo teiginio. Iš 2015-12-04 teismo posėdžio protokolo (b.l.171-172, 1 t.) matyti, kad apeliantas teismo posėdyje, svarstant suėmimo paskyrimą, neigė lytiškai santykiavęs su D. K., nurodydamas, kad tarp jų nieko nebuvo ir tik vėlesnių apklausų metu pripažino, kad abu su nukentėjusiąja siekė lytinių santykių. Šio posėdžio metu jis nurodė ir kitą svarbią aplinkybę: iki tol, kol jis atsigulė į lovą, jokių sužalojimų D. K. veide nebuvo, tai patvirtino ir nukentėjusioji, liudytojai M. M., T. B., todėl nepagrįstas ir jo skundo teiginys, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti patyrusi epilepsijos priepuolį, ar atsitrenkdama į baldų aštrius kampus prieš nagrinėjamą įvykį.
3.7 Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų M. M., T. B. parodymais, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi: M. M. palaiko intymius santykius su nukentėjusiąja, o T. B. yra jo draugas, todėl jis siekia padėti draugui, be to, nukentėjusioji pradėjo šaukti tik pastebėjusi juos įeinant, tuo siekdama paneigti, kad ji sutiko su juo lytiškai santykiauti. Iš liudytojo T. B. parodymų matyti, kad jis su M. M. ir A. Š. kieme gėrė alų ir eidamas į tualetą, esantį nukentėjusiosios bute, išgirdo nukentėjusiąją šaukiant „nereikia, baik“ ir matė, kaip M. M. gulėdamas ant nukentėjusiosios judėjo kaip atlikdamas lytinį aktą. Apie tai jis pasakė kieme buvusiems draugams, kurie atėję nutraukė M. M. nuo nukentėjusiosios, matė jo nuogą užpakalį, nukentėjusiąją sumuštu veidu. Šie jų parodymai atitinka tarpusavyje bei nukentėjusiosios parodymus, šias aplinkybes jie nuosekliai tvirtino viso tyrimo proceso metu, liudytoja, policijos pareigūnė I. P., buvusi įvykio vietoje, nurodė, kad šias aplinkybes liudytojai patvirtino ir įvykio vietoje. Apeliantas iki įvykio kartu su liudytojais leido laiką, nenustatyta, kad jie tuo siekia apkalbėti apeliantą, be to, jų parodymus patvirtina kiti nurodyti bylos duomenys.
3.8 Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas aprašydamas nuteistojo M. M. veikos kvalifikaciją pripažino, kad jis pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir M. M. veiką perkvalifikavo iš BK 149 str. 1 d. į BK 22 str. ir 149 str. Bylos įrodymai patvirtina, kad M. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tam sutrukdė liudytojai M. M., T. B., A. Š., kurie jį nutraukė nuo nukentėjusiosios ir tai teismas nurodė nuosprendžio aprašomoje dalyje, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. M. veiksmus pripažino kaip pasikėsinimą išžaginti nukentėjusiąją, atitinkančius BK 22 str., tačiau nenurodė šio BK straipsnio dalies, tuo padarydamas techninio pobūdžio klaidą, todėl ši klaida ištaisytina, nes tai nekeičia nuosprendžio esmės, nurodant, kad M. M. nusikalstama veika atitinka BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d.
3.9 Už BK 149 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Apylinkės teismas, parinkdamas M. M. laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl bausmės paskyrimą tinkamai motyvavo ir tuo baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad M. M. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje jis sistemingai, nuo 2009 metų darė nusikalstamas veikas už kurias buvo nuteistas šešiais teismo nuosprendžiais jų tarpe ir laisvės atėmimo bausmėmis ir išvadų iš savo elgesio nedarė, nusikaltimą už kurį nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, praėjus 8 mėnesiams po lygtinio paleidimo, be to po lygtinio paleidimo padarė dar vieną nusikalstamą veiką už kurią nuteistas 2016-01-21 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl taikyti jam švelnesnę bausmę nei numato baudžiamasis įstatymas BK 62 straipsnio tvarka, kaip prašo apeliantas, nėra nei sąlygų, nei jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo argumentus bei bylos įrodymus, pripažįsta, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas - M. M., panaudodamas smurtą, pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją, teisingai kvalifikavo jo veiką, paskirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį laikėsi BK 61 str. numatytų bausmių skyrimo nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2016-06-10 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad M.M. padarė nukentėjusiajai odos nubrozdijimą dešinėje plaštakoje, kad sudavė jai vieną kartą į veido sritį kumščiu, patikslinant, kad sudavė nenustatytu kietu daiktu.
Ištaisyti klaidą kvalifikuojant M. M. nusikalstamus veiksmus, nurodant, kad jis pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 149 straipsnio 1 d.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.