Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teistas 2014-04-28 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 200 val., bausmę atlikusi, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji J. N. 2018 m. liepos 21 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje tyčia suėmė už marškinėlių mažamečiui O. N., gimusiam 2006 m., ir jį tampė, tuo padarydama nukentėjusiajam odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, tai yra nukentėjusiajam O. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji N. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 21 d. apie 15-16 val. grįžo iš krikštynų. Iš ryto gėrė šampano, likerio, tačiau apsvaigusi nesijautė, įvykio aplinkybes prisimena gerai. L. L. pasiūlius atsigerti kavos, ji sutiko. Kavą jos gėrė lauke, sėdėdamos ant suolelio prie įėjimo į namą. O. N. taip pat buvo kieme, žaidė su kitais vaikais. Apie 18 val. į namus grįžo girtas Osvaldo tėvas K. N.. Priėjęs prie tėvo Osvaldas ėmė spardyti tėvą. Spyrė tris kartus K. N. į pilvo sritį, kol jis nugriuvo ant žemės, griūdamas galva trenkėsi į akmenis. Ji išsigando, kad Osvaldas neužmuštų girto tėvo, kuris dėl apsvaigimo būsenos į spardymus nereagavo, apsiginti negalėjo, todėl sugriebė Osvaldui už marškinėlių ir jį tempė į kambarį. Osvaldas ėjo savo kojomis, tačiau prievarta, jos vedamas. Muistėsi, bandė ištrūkti. Koridoriuje jis buvo nugriuvęs ant ten stovinčių fotelių, tačiau ji jo nepaleido, nutempė į kambarį, uždarė duris, L. L. duris užrakino. Osvaldo ji nemušė, jam smūgių nesudavė. Kadangi tempiamas Osvaldas muistėsi, neneigia, kad nubrozdinimo žymės kakle galėjo atsirasti nuo marškinėlių apykaklės, nes Osvaldą ji tempė sugriebus jam už marškinėlių. Ji sužaloti jo nenorėjo, norėjo tik atitraukti Osvaldą nuo girto tėvo, kad įpykęs Osvaldas nesužalotų jo. Taip ji pasielgė spontaniškai, neapgalvotai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. N. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis O. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 50-51), parodė, kad kieme jis pastūmė tėtį, nes supyko, kad tėtis į namus grįžo girtas. Už tai ant jo supyko kaimynė Jolanta, kuri, paėmusi jam už maikutės peties srityje, tempė jį iš kiemo į namo vidų. Jis priešinosi, muistėsi. Jis užkliuvo už namo laiptų, nuvirto ant fotelio pavėsinėje. Skausmo jis nejautė, žymių nematė. Maudantis tvenkinyje jo draugas parodė sužalojimus ir nupaveikslavo. Žymės ant kaklo greitai išnyko. Kai žymes jis parodė Jolantai, ji jo atsiprašė, jis jai atleido.

Nukentėjusiojo O. N. atstovė pagal įstatymą L. L. paaiškino, kad 2018 m. liepos 21 d. ji su J. N. kavos negėrė ir ant suolelio prie namo nesėdėjo. Tą dieną matė J. N., iš jos elgesio, judesių suprato, kad ji yra neblaivi. Pamačiusi, kad jos sūnus Osvaldas pastūmė girtą savo tėvą K. N. ir šis nugriuvo, ji pribėgo prie jo. Būdama prie kieme nugriuvusio K. N., girdėjo, kad namo koridoriuje kažkas vyksta, tačiau kaip J. N. tempė jos sūnų Osvaldą, ji nematė. Negirdėjo, kad J. N. būtų šaukusi, koneveikusi jos vaiką. Apie tai, kaip J. N. tempė Osvaldą, kaip jis buvo nugriuvęs ant fotelio, stovinčio koridoriuje, vėliau sužinojo iš Osvaldo pasakojimų. Po kelių minučių Osvaldą ji susitiko išeinantį iš namo. Ji pasiteiravo, kaip jis jaučiasi. Osvaldas niekuo nesiskundė, sakė, kad jam viskas gerai. Jokių nubrozdinimo žymių ant sūnaus Osvaldo kūno ji nepastebėjo. Apie nubrozdinimus ant Osvaldo kūno ji sužinojo iš jai paskambinusios L. M., pas kurią iš karto po konflikto su J. N. nuėjo Osvaldas. J. N. atsiprašė Osvaldo, ji ir Osvaldas atleido jai, tačiau po kurio laiko prasidėjo konfliktai su J. N., todėl ji nenori, kad byla būtų nutraukta kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju.

Liudytojas K. N. parodė, kad 2018 m. liepos 21 d. po pietų jis į namus grįžo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, apie tos dienos įvykius visiškai nieko neprisimena, todėl negali papasakoti nei apie tai, ką jam padarė sūnus Osvaldas, nei apie tai, ką J. N. padarė jo sūnui.

Liudytoja L. M. parodė, kad 2018 m. liepos 21 d. pavakare jos dukra Romena su kitais kaimynų vaikais ėjo maudytis į netoliese esantį tvenkinį. Romena į namus grįžo su jos krikšto sūnumi Osvaldu. Patempusi Osvaldo marškinėlius, parodė raudonas žymes ant jo kaklo ir pasakė, kad tai padarė J. N. Osvaldas papasakojo, kad kieme jis pastūmęs neblaivų savo tėvą K. N., kuris nugriuvęs ant žemės, tai pamačiusi kaimynė Jolanta suėmė Osvaldą už marškinėlių ir jį tempė, purtė. Osvaldas sakė, kad skausmo jis nejautė.

Liudytoja I. V., socialinė darbuotoja, lankanti socialinės rizikos šeimas, kuriose yra nepilnamečių asmenų, parodė, kad 2018 metų liepos mėnesį, pavaduodama kolegę, prižiūrėjo L. L. ir K. N. šeimą, kurioje auga trys mažamečiai vaikai. 2018 m. liepos 21 d. apie 21 val. per „Messenger" programą gavo pranešimą iš R. N., kuri tuo metu buvo Norvegijoje, kad prieš jos brolį O. N. galimai yra naudojamas smurtas. Atsiųstose Osvaldo nuotraukose ant kaklo matėsi smurto žymės. Gavusi tokią informaciją, į O. N. namus iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. 2018 m. liepos 23 d. nuvykusi į L. L. ir K. N. namus, matė žymes ant O. N. kaklo, jis sakė, kad jaučiasi gerai, pagalba jokia jam nereikalinga.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 20-23) matyti, kad 2018 m. liepos 21 d. 21 val. 25 min į BPC paskambinusi socialinė darbuotoja I. V. pranešė apie galimai panaudotą smurtą prieš mažametį O. N., dėl ko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje (b. l. 31) nurodyta, jog atlikus O. N. tyrimą nustatyta, kad jam padaryti odos nubrozdinimai dešinėje kaklo pusėje, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, galėjo būti padaryti 2018 m. liepos 21 d. 18 val. suimant jį už marškinėlių ir tempiant, O. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Kaltinamoji, nors ir kaltę pripažino, tačiau jo gynėja advokatė tvirtino, kad kaltinamoji inkriminuojamą nusikaltimą padarė netyčia, savo veiksmais, t. y. sugriebimu už marškinėlių ir tempimu į namo vidų, siekė tik sudrausminti kaimynų sūnų, smurtaujantį prieš savo girtą tėvą.

Teismas pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Iš aptartų įrodymų visumos šioje byloje darytina išvada, kad J. N. atliko smurtinius veiksmus prieš mažametį – panaudodama jėgą tempė nukentėjusįjį, sugriebusi jam už marškinėlių, nors jis ir priešinosi tokiems kaltinamosios veiksmams. Jėgos panaudojimo prieš mažametį pasekmės – odos nubrozdinimai, nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris prieš mažametį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils, o subjektyvus kaltinamosios savo veiksmų vertinimas, kaip netyčinių ir nenusikalstamų, jos atsakomybės padarius nusikalstamą veiką nešalina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Kaltinamoji kalta prisipažino, gailisi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus apie padarytą neteisėtą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, todėl jos prisipažinimas laikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. J. N. pripažino, kad 2018 m. liepos 21 d. ryte ji vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau, jos teigimu, konflikto metu apsvaigusi nesijautė, jos elgesiui įtakos tą dieną suvartotas alkoholis neturėjęs, ji taip pat būtų pasielgusi ir būdama blaivi. Esant tokioms aplinkybėms, neblaivumas nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apsvaigimas nuo alkoholio nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantis požymis, nesant objektyvių duomenų apie kaltinamosios apsvaigimo būseną įvykio metu, šią aplinkybę iš kaltinimo tikslinga pašalinti.

Kaltinamoji J. N. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už analogišką veiką, kuri buvo kvalifikuota viešosios tvarkos pažeidimu, – smurto panaudojimą prieš nepilnametę – ji buvo teista 2014 m., naujos nusikalstamo veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs. Tačiau naują veiką prieš mažametį J. N. padarė praėjus vos porai mėnesių teistumui išnykus, kas leidžia daryti išvadą, kad J. N. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jos poelgis, jos neteisėto veikimo modelis kartojasi, o itin švelnia bausme, kuri jai buvo paskirta už ankstesnį analogišką nusikaltimą, bausmės tikslai nepasiekiami, nes ji ir vėl nusikalto. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas kaltinamosios asmenybei, jos daromų veikų pavojingumui. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad tik griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas - užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti J. N., bet ir paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kadangi laisvės atėmimo bausme ji teisiama pirmą kartą, teistumas išnykęs, todėl jai skiriama švelnesnė nei šio bausmės, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, vidurkis. Kaltinamoji viena augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 134), yra bedarbė, mokosi profesijos pagal sutartį su Šiaulių teritorine darbo birža (b. l. 154-157), todėl yra pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atidėjus minimalios trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrus kaltinamajai įpareigojimus, būtų suteikta galimybė jai pasitaisyti ir tokiu būdu bausmės tikslai būtų pasiekti.

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį O. N. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Virginija Pluščiauskienė, dėl ko valstybė patyrė išlaidų. Iš pažymos apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 172-173) matyti, kad advokatės išlaidos už nuketėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 78 Eur. Kaltinamąją J. N. pripažinus kalta dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, iš kaltinamosios priteistinos valstybės patirtos išlaidos, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam, t. y. 78 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją dalyvauti elgesio pataisos programoje ir be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš J. N. 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) proceso išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.