- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- Ik-304-428/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-1204-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. K.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjui G. P. , jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Matukaitienei, trečiojo suinteresuoto asmens I. K. įgaliotam atstovui K. P. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. dėl administracinių aktų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu (b.l. 49 -51) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti: 1) Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-05-17 sprendimą Nr. 72/7444, kuriuo atstatytos I. K. nuosavybės teisės į 1,65 ha žemės, esančios Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj.; 2) Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-05-17 įsakymą Nr. 08-20672067 dalyje dėl nuosavybės teisės atstatymo I. K. (priedo Nr.7444 ) į 1,65 ha žemės, esančios Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj.
Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdyje bei jo atstovė advokatė prašė pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti. Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė, panašiai kaip nurodyta pareiškėjo patikslintame skunde, paaiškino, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio paskirties 1,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0296-0436, bendro 95,11 kv.m., Tarosų k., Raseinių r. sav. Prie pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo yra daugelį metų naudojamas žemės sklypas. Tai faktiškai yra namų valda, kurią pareiškėjas ketina rekonstruoti, tačiau prie gyvenamojo namo nėra teisiškai suformuoto žemės sklypo. Pareiškėjas, ketindamas suformuoti prie gyvenamojo namo žemės sklypą, sužinojo, kad asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra ant dviejų žemės sklypų ribos. Žemės sklypų ribos kerta pusę pareiškėjui priklausančio pastato. Pareiškėjui priklausantis gyvenamas namas ir prie jo naudojamas žemės sklypas randasi pareiškėjui ir kitam asmeniui priklausančių VĮ Registrų centre įregistruotų sklypų ribose. Pareiškėjas 2010-09-07 buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos, kad skundžiamais administraciniais aktais yra atkurta nuosavybės teisė I. K. į žemės sklypo dalį, kurioje yra pareiškėjui priklausantis gyvenamas namas. Skundžiami aktai yra neteisėti, nes prieštarauja Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - ir Atkūrimo įstatymas) nuostatoms. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad namų valdų (sodybų) sklypai bei pagal įstatymus suteikta ir gyventojų asmeniniam ūkiui naudojama žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Tai reiškia, kad žemės sklypas, priskirtas namų valdai yra valstybės išperkamas ir negali būti grąžinamas natūra. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Namų valdos žemės sklypo plano parengti šiuo metu neįmanoma, nes žemė teisiškai priklauso kitam asmeniui I. K. .
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-05-17 įsakymu Nr. 08-2067 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 72/7444 I. K. buvo atstatyta nuosavybės teisė į J. E. nuosavybės teisėmis valdyto 5,60 ha žemės sklypo Žemygalos k. (dabar Tarosų k.), Ariogalos sen., Raseinių r., dalį - 1,65 ha, grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje. Nurodytu Kauno apskrities valdytojo įsakymu ir sprendimu buvo suformuoti du žemės sklypai ir įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre I. K. vardu, t.y. 0,25 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)(šiuo metu Nr.(duomenys neskelbtini)), registracijos Nr.72/8596 ir 1,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(šiuo metu Nr. (duomenys neskelbtini)), registracijos Nr. 72/8595, kuriame yra pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas. Kauno apskrities valdytojo 1996-05-17 įsakymu Nr. 08-2067 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 72/7457 V. E. buvo atstatyta nuosavybės teisė į J. E. nuosavybės teisėmis valdyto aukščiau minėto to paties 5,60 ha žemės sklypo Žemygalos k. (dabar Tarosų k.), Ariogalos sen., Raseinių r., dalį - 1.65 ha, grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje. Nurodytu Kauno apskrities valdytojo įsakymu ir sprendimu, taip pat buvo suformuoti du žemės sklypai ir įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų ragistre V. E. vardu: 0,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. 72/8714, kuriame yra dalis namo ir 1,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), registracijos Nr. 72/8713. I. K. ir V. E. žemės sklypai buvo suformuoti greta vienas kito ir ribojosi vieni su kitais. Formuojant I. K. natūra grąžinamą l,4 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiame sklype yra kitam asmeniui priklausantys namų valdos pastatai. Todėl I. K. nuosavybės teisė į šią žemę buvo atkurta neteisėtai, pažeidžiant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias žemė, kaimo vietovėje suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų), yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Kadangi I. K. gyvenamųjų namų ar kitų pastatų niekada neturėjo 1,4 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos pastatai priklausė kitam asmeniui, todėl ši žemė buvo valstybės išperkama ir natūra I. K. negalėjo būti grąžinta. Nuosavybės teisė I. K. į šią žemę buvo atkurta neteisėtai. Skundžiami Kauno apskrities valdytojo įsakymas ir sprendimas turėtų būti iš dalies panaikinti - panaikinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypo dalį - 1,4 ha; kitoje dalyje - dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. K. į 0,25 ha žemės sklypo dalį, skundžiami Kauno apskrities valdytojo įsakymas ir sprendimas yra teisėti ir nėra pagrindo juos naikinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens I. K. įgaliotas atstovas prašė skundo netenkinti. Tretysis suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime nurodė ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad pareiškėjui priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Tarosų kaime, Raseinių rajono savivaldybėje, apie 1922 metus pastatė I. K. senelis J. E. . Po J. E. (mirė 1932 m.) ir jo žmonos B. E. mirties (mirė 1966 m.) pastatas atiteko mirusiųjų vaikams - I. K. tėvui K. E. ir jo broliui V. E. , kurie nuolat minėtame pastate negyveno, tačiau naudojo pastatą kaip vasarnamį. I. K. tėvas K. E. iki mirties (1989 m. vasario 15 d.) savo lėšomis tvarkė ir prižiūrėjo minėtą pastatą. I. K. dėdė V. E. minėtame pastate taip pat nuolat negyveno. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į J. E. iki nacionalizacijos turėtą žemę (I. K. ir mirusio V. E. vardu E. N. Vitulskienei) paaiškėjo, kad pastatas nėra teisiškai įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. 1996 metais žemės sklypų planus (nuosavybės teisių atkūrimui) rengusi matininkė Ž. B. faktiškai buvusią, tačiau teisiškai neregistruotą sodybą pažymėjo (žemes sklypų Nr.127₂ ir Nr. 126₁ abrisuose) ant dviems sodybos valdytojoms ir pretendentėms (I. K. ir E. N. Vitulskienei) formuojamų gretimų žemė sklypų ribos. Kaip matyti iš žemes sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane Nr. l27₂) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(plane Nr.126₁) kadastro duomenų bylų, 0,06 ha ploto sodybos sklypo (užstatytos žemės) buvo įtraukta į I. K. suformuotą žemės sklypą, 0, 05 ha į V. E. (tuo metu jau mirusiam) suformuotą žemės sklypą. I. K. 2008 metais sužinojo, kad E. N. V. 2004 m. įsiregistravo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), savo mirusio tėvo V. E. vardu ir perleido jį kitiems asmenims. Nuosavybes teisių įregistravimo pagrindas - Apylinkės seniūnijos 2004-06-01 pažymėjimas Nr.5-361-(1.16). Šiame pažymėjime nurodyta, kad V. E. paveldėjo pastatus kaip paskutinis kolūkinio kiemo narys, tačiau administracinėje byloje esantys nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai patvirtina, kad minėto pastato savininkų (statytojų) J. E. ir B. E. turtą paveldėjo abu sūnūs, t.y. V. E. ir I. K. tėvas K. E. . Taigi Ariogalos seniūnijos 2004-06-01 išduotas pažymėjimas Nr.5-361-(1.16) yra neteisėtas. Žemės sklypų formavimo aplinkybės buvo žinomos pirminei žemes sklypo ir gyvenamojo namo savininkei E. N. Vitulskienei, kuri dalyvavo formuojant abu gretimus žemės sklypus ir kuri įsiregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Pareiškėjas neįgijo daugiau teisių nei ankstesnis savininkas, kadangi civilinėje teisėje galioja principas, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi (nemo dat quod non habet). Buvusi pastato savininkė nereiškė jokių reikalavimų dėl skundžiamo Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-05-17 įsakymo Nr.08-20672067 ir sprendimo Nr. 72/7444 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-6-212/2007, pažymėjo, kad niekas negali perleisti teisių daugiau, negu pats turi; jeigu asmuo iki teisių perleidimo kitam asmeniui jau yra praradęs tam tikrą teisę, tai jis negali jos perleisti kitam asmeniui, o šis tokios teisės negali įgyti. Vadovaujantis bendruoju teisės principu lex retro non agit 1996 metais priimtų administracinių aktų teisėtumas negali būti kvestionuojamas dėl vėliau priimtų teisės aktų nuostatų ir pasikeitusių faktinių santykių. Skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentavo Seimo 1991 m. birželio 18 d. priimtas įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", bei jį įgyvendinantis Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo". Pagal paminėtų teisės aktų nuostatas tais atvejais, kai pretendentams į žemės nuosavybės teisių atkūrimą (natūra) priklausė buvusioje žemėvaldoje esantys pastatai, jais užstatyta žemė (privačių namų valdos) buvo įskaičiuojama į tiems asmenims atkuriamos žemės plotą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad I. K. 1,4 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų ar kitų pastatų niekada neturėjo, namų valdos pastatai priklausė kitam asmeniui, todėl ši žemė buvo valstybės išperkama ir natūra I. K. negalėjo būti grąžinta. Gyvenamasis namas priklausė buvusiam žemės savininkui (t.y. I. K. seneliui J. E. ), tačiau įpėdinių nuosavybės teisės žemės nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo įregistruotos (kaip ir pats namas). Nėra jokio pagrindo išvadai, kad skundžiamų sprendimų priėmimo metu namų valdos pastatai priklausė kitam asmeniui, toks asmuo, kaip ir pats pastatas, skundžiamų aktų priėmimo metu teisiškai neegzistavo. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas, nuosavybes teises į nekilnojamąjį daiktą atsirasdavo nuo jų įregistravimo registre. Pastarajame nei nuosavybės teisės, nei pats pastatas skundžiamų sprendimų priėmimo metu nebuvo įregistruoti. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvusius dokumentus buvo akivaizdu, kad pastatas turėjo bendrąja daline nuosavybės teise priklausyti pretendentams į J. E. nuosavybės teisių atkūrimą, todėl žemes sklypo formavimą atlikusios institucijos veikė nepažeisdamos tuo metu galiojusių teises aktų nuostatų. Teisės aktų pažeidimas buvo padarytas 2004 m. registruojant nuosavybės teises į pastatą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo trečiąjam suinteresuotam asmeniui I. K. į kaimo vietovėje esantį žemės sklypą, kuriame buvo statinių. Pareiškėjo teigimu, nuosavybės teisės I. K. skundžiamais administraciniais aktais negalėjo būti atkuriamos, nes žemės sklype buvo statiniai, kurie jai nepriklausė.
Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj.: žemės ūkio paskirties 1,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj. ir miškų ūkio paskirties 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 95,11 kv.m. Nurodytą gyvenamąjį namą pareiškėjas įsigijo 2007-07-26 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-3804 pagrindu (b.l. 9, 14-15). Pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas pagal faktinę situaciją patenka į du žemės sklypus, t.y. į 0,4000 ha žemės sklypą Nr.127₂, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nuosavybės teise pareiškėjui ir į l,4 ha žemės sklypą Nr.1261, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. . Nurodyti žemės sklypai: Nr.127₂, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.1261, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisės buvo atkuriamos į iki nacionalizacijos buvusio 5, 60 ha žemės savininko J. E. (mirusio 1936 m.) žemės dalį, esančią Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj. Pretendentais atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. E. (mirusio 1936 m.) žemę buvo minėto žemės savininko sūnus V. E. , kuriam 1993-10-07 mirus, nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo jo turtinių teisių perėmėja dukra E. N. V., bei buvusio žemės savininko sūnaus K. E. (mirusio 1989-02-15) dukra I. K. . Pretendento V.E., mirusio 1993-10-07, vardu (nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujant jo dukrai E. N. Vitulskienei) buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui 0,4000 ha žemės sklypas Nr.127₂, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj. Į šį žemės sklypą Nr.127₂ Kauno apskrities valdytojo 1996-05-17 įsakymu Nr. 08-2067 ir 1996-05-17 sprendimu Nr. 72/7457 mirusio V. E. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės. Būtent, pastarąjį žemės sklypą 2007 metais įsigijo pareiškėjas. I. K. buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui l,4 ha žemės sklypas Nr. 1261, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj. Į šį žemės sklypą skundžiamais administraciniais aktais I. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nurodyti žemės sklypai buvo suformuoti greta vienas kito ir vienas su kitu ribojosi, riba einančia per vidurį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 95,11 kv.m. Pareiškėjo 2007 metais įsigytas nuosavybės teise gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., pagal faktinę situaciją, pateko tarp šių žemės sklypų ribų ir sklypus skirianti riba ėjo per patį namo vidurį. Viena pareiškėjo namo pusė pateko į pareiškėjui priklausantį miškų ūkio paskirties 0,4000 ha žemės sklypą Nr.127₂ (Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kita – į trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. priklausantį l,4 ha žemės sklypą Nr.126₁ (Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas šioje byloje ginčija, būtent Kauno apskrities valdytojo administracijos administracinius aktus, kuriais nuosavybės teisės atkurtos I. K. l,4 ha žemės sklypą Nr. 1261, Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teisės, kaip jis pats nurodė, pažeidžiamos dėl to, kad jis negali (neturi teisės) suformuoti I. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype namų valdos, reikalingos namui eksploatuoti.
Tačiau priimant pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus žemės sklype buvęs statinys, pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 95,11 kv. m., nuosavybės teisėmis nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre. Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje tik 2004 metais V. E. (mirusio 1993-10-07) vardu. V. E. , mirusio 1993-10-07, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūno 2004-06-01 pažymėjimas Nr. 5-361-(1.16), bylojantis, kad jo vardu ūkinėje knygoje registruotas IA1m gyvenamasis namas, bendro 95,11 kv. m., Tarosų km. (b.l. 99,104-106). V. E. nuosavybės teisių išregistravimo pagrindas buvo Paveldėjimo teisės liudijimas 2004-09-01 Nr. AŠR1854, kurio pagrindu V. E. , mirusio 1993-10-07, dukra E. N. V. 2004-09-30 įgijo nuosavybės teises į minėtus statinius. Vėliau statiniai buvo perleisti kitiems asmenims pirkimo paravimo sutarčių pagrindu iki statinius, būtent, pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius, Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., 2007 metais įsigijo pareiškėjas.
Nuosavybės teisių atkūrimo procesą, priimant skundžiamus administracinius aktus, reglamentavo 1991-06-18 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas Nr. I-1454 (1996-04-02 įstatymo Nr. I-2566 redakcija) (toliau - Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-15 nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka. Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad valstybės išperkama žemė yra, kuri pagal galiojusius įstatymus užimta privačių namų valdos (sodybos) ir kitais fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais kaimo vietovėje. Nurodytas teisinis reglamentavimas numatė, kad žemė valstybės išperkama, jeigu grąžintinoje žemėje buvo statiniai, priklausantys kitam asmeniui nuosavybės teise. Taigi, norint atkurti nuosavybės teises natūra pagal Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymą turėjo būti įsitikinta, ar tam tikras žemės plotas yra laisvas ir nepriskirtinas valstybės išperkamam žemės sklypui, ar nėra jokių sąlygų, trukdančių atlikti nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Pirmiau minėti bylos duomenys patvirtino, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu grąžintinoje žemėje buvę statiniai nebuvo įregistruoti ir nepriklausė kitiems asmenims nuosavybės teise (Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą 2004 metais buvo įregistruotas V. E. nuosavybės teise, po nuosavybės teisių atkūrimo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-09-07 išrašo galima spręsti, kad gyvenamasis namas teisiškai įregistruotas V. E. nuosavybės teise 2004-06-25, po jo mirties (mirė 1993-10-07) (b.l. 107-106). Byloje nenustatyta duomenų ir pareiškėjas jų nepateikė, kad žemė prie gyvenamojo namo Tarosų kaime buvo suteikta namų valdai (sodybai). Pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą V. E. , miręs 1993-10-07, po jo mirties jo dukra E. N. V. nebuvo pateikę prašymo suformuoti žemės sklypo gyvenamojo namo ir kitų statinių eksploatavimui. Byloje nėra duomenų, kad toks sklypas jiems ar kitiems asmenims buvo suteiktas. Nuosavybės teisių atkūrimo metu, taip pat nebuvo duomenų apie tai, kad grąžintiname sklype buvo jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Todėl, esant šioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo taikyti minėto Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir pripažinti valstybės išperkama žeme tą sklypo dalį, kurią pareiškėjas įvardija kaip būtina statinių eksploatavimui namų valdos sklypą. Pažymėtina, kad toks apribojimas nebuvo taikomas tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės buvo užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, galėjo būti grąžinama ir ši žemės dalis (Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 str. 1 d. 13 p.). Nuosavybės teisių atkūrimo bylose nenustatyta, kad būsima gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., paveldėtoja E. N. V. ir I. K. , kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą, prieštaravo užstatytos gyvenamuoju namu žemės grąžinimui natūra. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytoja Z. B. , formavusi žemės sklypus nuosavybės atkūrimui. Liudytoja Z. B. paaiškino, kad formuojant 0,4000 ha žemės sklypą Nr.127₂ (Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mirusio V. E. vardu nuosavybės teisių atkūrimui, jo turtinių teisių perėmėja E. N. V. ir pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą I. K. , formuojant jai priklausantį l,4 ha žemės sklypą Nr. 126₁ (Tarosų kaime, Ariogalos sen., Raseinių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimui, neprieštaravo užstatytos žemės grąžinimui ir abi sutarė, kad gyvenamasis namas pateks į abiejų pretendenčių greta formuojamus žemės sklypus, bei neprieštaraudamos pasirašė formuojamų žemės sklypų abrisus.
Taigi nurodyti bylos duomenys patvirtino, kad nei E. N. V., nei I. K. neprieštaravo nuosavybės teisių atkūrimo procesui dėl to, kad gyvenamasis namas pateko į abiejų pretendenčių sklypų dalis, sklypus skirianti riba buvo pažymėta per gyvenamąjį namą (V. E. ir I. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylų psl. 14, 20). Pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. mirusio V. E. teisių perėmėja dukra E. N. V. ir I. K. , įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijusios nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą.
Pareiškėjas, po nuosavybės teisių atkūrimo įsigijęs pastatą gyvenamąjį namą pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, privalėjo žinoti apie tai, kad prie pastato nėra suformuotas žemės sklypas ir tai, kad žemės sklypus skirianti riba pažymėta per gyvenamąjį namą. Pareiškėjas, kaip naujasis nuosavybės teisių į nekilnojamą daiktą – gyvenamąjį namą įgyjėjęs (savininkas), į nekilnojamąjį daiktą įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas ir negalėjo perimti buvusių savininkų teisių daugiau, negu turėjo pats buvęs savininkas (Civilinio kodekso 4.48 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad V. E. ir jo turtinių teisių perėmėjos E. N. V.s teisės nuosavybės teisių atkūrime buvo pažeistos ir byloje tokių dokumentų nenustatyta.
Aplinkybės, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji teisinė registracija buvo atlikta 2004 metais mirusiojo V. E. (mirė 1993-10-07) ir kiek vėliau nuosavybės teisių registraciją E. N. V.s vardu paveldėjimo pagrindu, nebuvo naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios turėjo būti žinomos nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo procese tokių aplinkybių neegzistavo. Įrašas ūkinėje knygoje, kad V. E. buvo paskutinis kolūkinio kiemo narys, kurio vardu perėjo namo registracija, nuosavybės teisių atkūrimo procese įtakos neturėjo. V. E. faktiškai nuosavybės teisių atkūrime nedalyvavo, 1991-11-11 padavęs prašymą grąžinti žemę (E. J. nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.2), 1993-10-07 mirė ir mirusiajam atstovavo jo turtinių teisių perėmėja E. N. V. (V. E. nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys), jo teisių įstatymo nustatyta tvarka iki 2004 metų niekas nepaveldėjo (b.l.104-106). E. N. Vitulskienei paveldėjimo liudijimas išduotas 2004-09-27. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese gyvenamasis namas nuosavybės teisėmis kitiems asmenims nepriklausė, gyvenamąjį namą 2004 metais paveldėtoja E. N. V., gerokai vėliau po nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procese ji jokių pretenzijų dėl formuojamų sklypų, į kurių ribas pateko gyvenamasis namas nereiškė.
Gyvenamojo namo įregistravimas nuosavybės teise mirusio V. E. vardu, vėliau E. N. V.s nuosavybės teise, yra nauja aplinkybė, kuri gali būti pagrindu naujiems reikalavimams reikšti, bet ne pagrindu ginčyti pirmiau, prieš keturiolika metų priimtų, administracinių aktų teisėtumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina administracinių sprendimų teisėtumą pagal faktinę padėtį buvusią jų priėmimo metu. Taigi, pareiškėjo nurodytos naujos aplinkybės, atsiradusios po ginčijamų aktų priėmimo, negali daryti įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui.
Nuosavybės teisių atkūrimo procese gyvenamasis namas nepriklausė kitiems asmenims nuosavybės teise, todėl žemė, užimta pastatu - gyvenamuoju namu, neturėjo būti išperkama valstybės pagal Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą neprieštaravo užstatytos gyvenamuoju namu žemės dalies grąžinimui, o tai atitiko Atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytas sąlygas. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė teisės akto, galiojančio nuosavybės teisių atkūrimo metu, kuris būtų draudęs pažymėti kaimo vietovėje žemės sklypus skiriančią ribą per statinį.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.