- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- II-1352-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01594-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- J. V.
- Nukentėjusysis
- O. P.
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22371-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22371-2024 (toliau – ir Nutarimas) J. V. buvo pripažintas padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje bei 423 straipsnio 2 dalyje, jam paskiriant galutinę subendrintą 200 Eur dydžio baudą. Nutarime konstatuota, kad J. V. 2024 m. gegužės 5 d., 11.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, sukdamas į kairę, nedavė kelio jį lenkiančiam motociklui „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Motociklo vairuotojui O. P. nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 9, 101 bei 157 punktus (b. l. 6-9).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas J. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinę atsakomybę taikyti kitam eismo įvykio dalyviui – O. P.. Pasak skundą padavusio asmens, kaltinimas jam yra grindžiamas Kelių eismo taisyklių 157 punktu, kuriame nurodyta, kad vairuotojas, sukdamas į kairę, privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms. J. V. su šia įvykio interpretacija nesutinka, kadangi bylos medžiaga aiškiai parodo, kad eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, jog eismo juostas skiria horizontalus ženklinimas Nr. 1.1, o remiantis Kelių eismo taisyklių 140.7 punktu, lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautas skiria Kelių eismo taisyklių 3 priede nustatytas horizontalus ženklinimas Nr. 1.1. Pasak J. V., šiuo atveju sankryžoje lenkimas yra draudžiamas, todėl motociklo vairuotojas neturėjo būti priešingoje eismo juostoje. Horizontalus ženklinimas Nr. 1.1. prasideda 20 metrų iki minėtos sankryžos, tad jei motociklininkas buvo pradėjęs lenkimo manevrą, jis turėjo pabaigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą iki ženklinimo Nr. 1.1. pradžios. Nutarime nurodyta, kad kelio ženklinimo linijos yra apsitrynusios, tačiau, J. V. nuomone, vien tai negali būti pagrindas būtent jį patraukti atsakomybėn. Be kita ko, šioje byloje buvo priimtas pirminis nutarimas, kuriuo būtent O. P. buvo pripažintas įvykusio eismo įvykio kaltininku, be to, pastarasis ir eismo įvykio deklaracijoje pripažino, kad buvo įvykusio eismo įvykio kaltininkas (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame su skundo argumentais nesutiko ir prašė palikti skundžiamą Nutarimą nepakeistu. Anot Institucijos, J. V. nepagrįstai šioje byloje vadovaujasi Kelių eismo taisyklių 140.7 punktu, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent jis padarė administracinį nusižengimą. Pagal Kelių eismo taisyklių 8 punktą, eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurie pavyzdžiui nurodyti Kelių eismo taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Kelių eismo taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kitose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje yra įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasis kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Kelių teismo taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas ir schemą, nustatyta, kad įvykio metu kelių sankirtoje nebuvo jokių ženklų ar kelio žymėjimų (ženklo, įspėjančio, kad artėjama prie sankryžos, ištisinės linijos ir kt.) draudžiančių lenkti toje vietoje, todėl motociklo vairuotojas galėjo atlikti lenkimo manevrą, ką numato ir Kelių eismo taisyklių 157 punktas. Atsižvelgiant į tai, Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kurio naikinti nėra pagrindo (b. l. 56-59).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. parodė, kad jis atliko posūkį į kairę. Tarp 20-30 metrų yra ištisinė linija. Prieš pat posūkį yra ištisinė linija. Posūkis į kairę yra prieš tą gulintį policininką. Atlikdamas posūkį, jis nematė motociklininko, galbūt jis buvo akloje zonoje, kai veidrodėlyje nesimato. Jis (J. V.) suko, būdamas jau pačioje sankryžoje, ir tuo metu įvyko smūgis. Įvyko smūgis, jis sustojo, išlipo, buvo su sūnumi. Motociklas gulėjo. Jis su sūnumi priėjo prie jo ir paklausė ar kas nelūžo, buvo kraujas, kelnės suplėšytos, žmogus buvo sąmoningas. Jis (J. V.) dar paklausė motociklininko kodėl šis lenkė sankryžoje, ar seniai vairuoja motociklą. Ten šalia (netoli įvykio vietos) yra gatvelė ir būtent ten jie pastatė automobilį bei motociklą, užsipildė deklaraciją ir išsivaikščiojo apsiforminę įvykį. Po to, jis gal pusvalandį buvo namie, kai jam paskambino pareigūnas, pasakė, kad jis turi atvykti į įvykio vietą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, daug kartų tenka ten pravažiuoti, toje vietoje ta ištisinė linija buvo visada. Ištisinė linija yra nusitrynusi. Nukentėjusysis gali pasakyti, kad ten ne ištisinė linija. Jis negali pasakyti ar įvykio metu važiavo transporto priemonės. Jeigu jis suka į kairę, jam yra pirmumo teisė, tai jis ir suka, visi kiti jeigu jie stovėjo, jie turi laukti. Iš pradžių administracinė teisena buvo pradėta nukentėjusiajam. Jis (J. V.) pasirašė sutikimą, kad automobilio negali parduoti. Jis paskambino policijai gal po mėnesio, jie pasakė, kad yra nutarimas. Tą nutarimą jis nusiuntė nukentėjusiojo draudimo kompanijai ir jie jam sumokėjo draudimo išmoką. Po to gal po savaitės paskambino pareigūnė ir pakvietė atvykti pasiimti sprendimą. Jis sakė, kad jau turi sprendimą, o pareigūnė nurodė, kad kažkas ne taip kažką padarė. Nuvykus į policiją, jam pareigūnė įteikė nutarimą. J. V. taip pat detalizavo, kad jis posūkį rodė, tik iš anksčiau, o gal posūkio signalą rodė ir posūkio metu. Jis sulėtino greitį prieš tą posūkį. Šiame kelio ruože yra galimas 50 km/h greitis, o jis prieš posūkį sulėtino gal iki 15 km/h (b. l. 71-73).
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis O. P. parodė, kad eismo įvykio aplinkybės gana miglotos, tačiau jis lenkdamas automobilį, įsitikino kad nėra ištisinės linijos. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, Google maps vaizdo, linija nusitrynusi. Kelio ženklų, draudžiančių lenkimą, nebuvo, todėl jis įsitikino, kad automobilis nerodė posūkio signalo, ir atliko manevrą. Jis nori padėkoti J. V., kuris domėjosi jo sveikata. Jie kartu užsipildė deklaraciją, kur jis (O. P.) pripažino kaltę ir jie išsiskirstė. Vėliau jis išsikvietė greitąją pagalbą, kartu atvyko policija, pasakė, kad jis (O. P.) galėjo sankryžoje lenkti ir kad jis nekaltas. Jį nuvežė į ligoninę. Pradžioje jam pasakė, kad jis neturi teisės vairuoti tą motociklą, tačiau jis nurodė, kad turi. Vėliau jis gavo nutarimą, kad jis nekaltas. Įvykio metu jis galimai rečiau važinėdavo pro tą vietą. Automobilis nerodė posūkio signalo, buvo sulėtinęs greitį, bet priešais buvo lėtėjimo kalnelis, todėl jis (O. P.) galvojo, kad jis dėl to sulėtino greitį, tačiau kaip paaiškėjo jis sulėtino greitį dėl to, nes norėjo atlikti posūkį. Pirmiausia jis manė, kad pats pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl ir pripažino kaltę, nes manė, kad negali lenkti sankryžoje, o vėliau, kaip įsitikino, kad ten yra ne ištisinė linija, todėl nuomonę pakeitė. Ta sankryža yra tokia labai nematoma. Lenkimo metu jis nemanė, kad ten yra sankryža. Iš šalutinių kelių transporto priemonių nebuvo, bet jam atrodo, kad priekyje skundą padavusio asmens važiavo automobilis, kuris nuvažiavo tiesiai (b. l. 71-73).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra taikoma už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
ANK 423 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Pagal Kelių eismo taisyklių 157 punktą sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Nagrinėjamu atveju ginčas dėl to, kad 2024 m. gegužės 5 d., 11.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu dalyvavo tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V., tiek ir nukentėjusysis O. P., nekilo. Be kita ko, šioje byloje ginčas nekilo ir dėl to, kad eismo įvykio metu J. V. jo vairuota transporto priemone – automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir būtent tuo metu pastarojo vairuoto automobilio lenkimo manevrą sankryžoje atlikęs nukentėjusysis O. P., vairuodamas motociklą, susidūrė su J. V. vairuotu automobiliu. Minėtų aplinkybių viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo abu eismo įvykio dalyviai – tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V., tiek nukentėjusysis O. P., be kita ko, jas įrodo ir rašytinė bylos medžiaga – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto R. S. 2024 m. gegužės 5 d. tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus tyrėjos K. Č. 2024 m. gegužės 5 d. tarnybinis pranešimas bei eismo įvykio schemos (b. l. 14, 15, 26, 32, 71-73). Kita vertus, nepaisant įvykusio eismo įvykio pripažinimo fakto, proceso šalys (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir nukentėjusysis) nesutinka dėl šio eismo įvykio kaltininko. Pasak skundą padavusio asmens, būtent jo vairuotai transporto priemonei įvykio metu turėjo būti suteikta pirmenybės teisė atlikti posūkio manevrą į kairę pusę, ko neatlikus, būtent nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ir atliko neteisėtą lenkimo manevrą. Tuo tarpu, pasak nukentėjusiojo, būtent jam, atliekančiam J. V. transporto priemonės lenkimo manevrą, turėjo būti suteikta pirmenybės teisė atlikti lenkimo manevrą, tokiu būdu J. V. praleidžiant jo vairuotą motociklą.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus abiejų proceso šalių pateiktus argumentus, juos sugretinęs ir išanalizavęs aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, taip pat įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teismo posėdžio metu peržiūrėjęs viešai prieinamus, tinklapyje „Google maps“ esančius įvykio vietos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su skundo padavusio J. V. argumentais, jog jo (duomenys neskelbtini) gatvėje atliktas posūkio manevras į kairę pusę buvo teisėtas bei atitiko Kelių eismo taisyklėse numatytą teisinį reguliavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip teisingai Institucija nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame atsiliepime, pagal Kelių eismo taisyklių 8 punktą, eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurie pavyzdžiui nurodyti Kelių eismo taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Kelių eismo taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kitose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Tai reiškia, kad eismas keliuose gali būti reguliuojamas kelio ženklais, kelio ženklinimu, šviesoforais ir reguliuotojo signalais. Kartu minėtoje normoje pripažinta, jog jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Nagrinėjamu atveju, susipažinus su byloje esančiomis įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, fotonuotraukomis, eismo įvykio schemomis, taip pat viešai prieinamais minėtos lokacijos „Google maps“ duomenimis, nustatyta, kad minėtoje vietoje jokie kelio ženklai, skirti reguliuoti eismą, nėra įrengti, todėl jiems nesant, eismas šioje kelio dalyje yra reguliuojamas kelio ženklinimu.
Institucijos Nutarime konstatuota, jog bylai aktualioje vietoje yra kelio ženklinimas, tačiau jis yra išsitrynęs. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus tyrėjos K. Č. 2024 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo turinio, būtent nukentėjusiojo O. P. vairuotas motociklas, atlikdamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. vairuoto automobilio lenkimo manevrą, neleistinoje vietoje kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją (b. l. 13). Kelių eismo įvykio vietos 2024 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolo duomenų apie važiuojamosios dalies paženklinimą skiltyje yra numatytas ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte numatytas ženklinimas – siaura ištisinė linija (b. l. 16-19). Be kita ko, abiejose eismo įvykio schemose ties posūkiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę yra taip pat pažymėta siaura ištisinė linija, numatyta Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte, kartu detalizuojant, jog būtent tokio pobūdžio ženklinimas yra kažkiek išsitrynęs (b. l. 26, 32). Svarbu ir tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V., gyvenantis būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir sistemingai kertantis (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą, patvirtina, jog ši kelio atkarpa daugelį metų yra pažymėta ištisine linija, draudžiančia atlikti lenkimo manevrą sankryžoje (b. l. 71-73). Galiausiai, teismo posėdžio metu susipažinus ir kartu su proceso šalimis peržiūrėjus viešai prieinamus (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos duomenis, esančius „Google maps“, matyti, jog nors iš tikrųjų kelio ženklinimas, esantis ties minėtų gatvių sankirta, yra dalinai išsitrynęs, tačiau tiek iš minėtos gatvės nuotraukų, užfiksuotų (duomenys neskelbtini) link, tiek iš nuotraukų, užfiksuotų Vilniaus miesto centro link, akivaizdu, kad abiejuose (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos pusėse (abiejose kelio kryptyse), prieš įvažiuojant į pačią sankirtą, yra Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte numatyta ištisinė linija.
Taigi, iš pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių įrodymų matyti, kad bylai aktualioje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje yra kelio žymėjimas, numatytas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte – siaura ištisinė linija. Tačiau vien tai, kad toks žymėjimas yra dalinai išsitrynęs jokiu būdu jo nepanaikina ir nesudaro pagrindo juo nesivadovauti. Be kita ko, tai nesudaro pagrindo taikyti Institucijos Nutarime nurodytą Kelių eismo taisyklių 157 punktą. Ši aplinkybė gali turėti įtakos tik sprendžiant klausimą dėl lenkimo manevrą atlikusio vairuotojo subjektyviosios pusės, bet ne bylai aktualių Kelių eismo taisyklių numatyto teisinio reguliavimo.
Kaip buvo minėta ankstesnėje nutarties dalyje, Kelių eismo taisyklių 157 punktas įpareigoja vairuotoją sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, duoti kelią lenkiančioms transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pirmiau aptartą ir nustatytą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje yra Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte numatytas žymėjimas – siaura ištisinė linija, neturi pagrindo pripažinti, jog pirmiau minėta sankryža yra laikytina atitinkančia Kelių eismo taisyklių 157 punkte numatytą sankryžos, kurioje leidžiamą lenkti, kategoriją. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą lenkti yra draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Be kita ko, tų pačių taisyklių 140.7 punkte numatyta, kad yra draudžiama lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Kaip buvo minėta pirmiau, įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, yra pažymėta Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte numatytu kelio žymėjimu, todėl joje lenkimas yra draudžiamas, ko pasėkoje, Kelių eismo taisyklių 157 punkto taikymas yra nepagrįstas.
Taigi, apibendrinus pirmiau aptartus ir teismo išanalizuotus įrodymus, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, jog Institucija, spręsdama klausimą dėl 2024 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įvykusio eismo įvykio kaltininko, iš esmės pirmenybę suteikė vienai aplinkybei, o būtent – dalinai išsitrynusiam kelio žymėjimui, tačiau jokie kiti bylai reikšmingi duomenys ir jų pagrindu nustatytos faktines aplinkybės nebuvo analizuojamos. Teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei nesiėmus visų ANK numatytų galimybių bylą tiriantiems pareigūnams, kad šiuo konkrečiu atveju būtų išsiaiškintos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Pripažintina, kad skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
J. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2024 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 10-ANR_N-22371-2024 nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.