Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys vaikai: Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra pilnametis, M., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. rudenio šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad per mažai dėmesio skyrė sutuoktinei, per daug laiko skyrė darbui, sprendžiant nesutarimus, pritrūko tarpusavio pagarbos, lojalumo vienas kitam. Atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes maždaug nuo 2010 metų tapo baptiste, be jo sutikimo, pagal savo pažiūras pradėjo auklėti vaikus, neatsižvelgdama į jo nuomonę, materialiai per daug rėmė šią bendruomenę, jo atžvilgiu atsakovė elgėsi nepagarbiai, vaikų akivaizdoje jį menkino, buvo jam nelojali, be jo žinios pašalino jį iš bendro verslo. Neigia atsakovės nurodytus teiginius dėl jo neištikimybės. Sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, su kuria vaikai gyvena nuolat, išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu. Santuokoje įgijo: 0,5000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su statiniais ir 0,2422 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), automobilius ,,VW Transporter“, ,,Renault Megane II“, ,,VW Passat“ bei savadarbę priekabą. Įgytą turtą prašo padalinti lygiomis dalimis, nes pagrindo atsakovei paskirti didesnę turto dalį, nėra. Padalijus nekilnojamąjį turtą, prašo nustatyti naudojimosi juo tvarką, nes jo santykiai su atsakove konfliktiški ir dėl to jie nesutaria. Prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal jo pateiktą planą, nes tai atitinka šiuo metu nusistovėjusiai naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkai: jis naudotųsi pirmajame aukšte esančiu tambūru, koridoriumi, virtuve-valgomuoju, dviem kambariais ir sanitariniu mazgu, rūsyje – garažu bei ir viena rūsio patalpa, o atsakovei liktų pirmajame aukšte tambūras ir koridorius bei visas antrasis aukštas, rūsyje – dviem rūsio patalpomis, tai atitiktų ir vaikų interesus, nes antrajame aukšte šaltuoju metų sezonu yra 2-3 laipsniais šilčiau nei pirmajame aukšte. Rūsyje esančia katiline ir koridoriumi šalys naudotųsi bendrai, kitų bendro naudojimosi patalpų neliktų. Reikalingus pertvarkymus pirmajame namo aukšte jis įrengtų savo lėšomis. Atsakovės pateiktas naudojimosi gyvenamuoju namu planas pažeidžia jo interesus, nes jam lieka mažai patalpų antrajame aukšte, be to, įėjimas suplanuotas per antrąjį aukštą, kur įrengti laiptai neatitinka saugumo reikalavimų, o tinkamų laiptų įrengimas būtų brangus, juos įrengus būtų sudarkytas bendras gyvenamojo namo ir sklypo vaizdas, nuvertėtų turtas. Jo nurodytu būdu prašo nustatyti ir naudojimosi tvarką pagalbiniais ūkio pastatais, ji geresnė tuo, kad kiekvienam iš sutuoktinių tenkančios patalpos yra šalia viena kitos, dėl ko jas patogiau naudoti, o atsakovės plane yra priešingai. Jo pateiktame plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) yra racionali, aiški ir suprantama, todėl tokia tvarka ir turi būti patvirtinta, nes atsakovės pateiktame plane bendro naudojimosi žemės sklypas yra netaisyklingos formos. Nustatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, jam turėtų būti paskirta dalis A, ten jis savo darbu yra sutvirtinęs upės krantą, jį išgrindęs akmenimis, padaręs, tarsi, prieplauką, kurioje galima išlaipinti žmones iš baidarių, todėl ši dalis jam reikalinga tolesniam jo verslui. Kadangi yra nustatyta upės pakrantės juosta, į kurią patekti be jokių apribojimų gali visi, todėl šios dalies paskyrimas jam neatims galimybės atsakovei šioje prieplaukoje išlaipinti jos klientus, be to, jie sūnumi ir dabar kartu naudojasi šia prieplauka abiejų klientams išlaipinti. Prašo jam priteisti automobilius ,,VW Transporter“ ir savos gamybos priekabą, nes jos jam reikalingos verslui vykdyti, taip pat automobilį ,,VW Passat“, kuris yra jo įsigytas, registruotas jo vardu, nors juo jis ir nesinaudoja, atsakovei palikti automobilį ,,Renault Megane II“. Kreditinius įsiskolinimus AB ,,Swedbank“ palikti kaip jo asmeninę skolą, jis sutinka, kad atsakovės vardu įsiskolinimas AB DNB bankui liktų atsakovės asmenine skola.

Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovė sutinka, kad santuoka yra iširusi, tačiau nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis jai buvo neištikimas: 1996 m. susitikinėjo su mergina vardu Ž., netrukus po to, gyvenant bendrabutyje, palaikė santykius su moterimi vardu V., 2002 m. turėjo draugę iš policijos vardu E., 2005 m. rugpjūčio mėnesį turėjo lytinių santykių su G. M., 2012 m. pradėjo draugauti su Ž. B.. Tai, kad ji yra baptistė yra jos teisė, tai oficialus krikščioniškasis tikėjimas ir dėl to jai ieškovas priekaištauja nepagrįstai. Pripažįsta, kad tarp jos ir ieškovo kildavo konfliktai, kad ji yra apliejusi jo naudojamo automobilio sėdynę plovikliu ,,Fairy“, nes ten matėsi kažkieno ilgi plaukai, kad ant jo nuomojamo buto durų užrašė ,,paleistuvis“, nes jis toks ir yra, kad pašalino jo kontaktus iš bendro internetinio tinklapio, pakeitė prisijungimo duomenis prie elektroninio pašto, nes ieškovas elgėsi netinkamai, ją įžeidinėjo, žemino, negerbė. Nurodo, kad dėl tokio ieškovo elgesio išgyveno, jautė pažeminimą, dėl ko sutriko sveikata (padidėjęs kraujospūdis, depresija), todėl jai turi būti priteista ir jos prašoma neturtinė žala. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi vaikai nuolat su ja gyvena ir nori toliau gyventi su ja. Prašo, kad padalijant santuokos metu įgytą turtą, jai būtų paskirta didesnė turto dalis, nes su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai. Nustatant naudojimosi patalpomis tvarką, įvertinus tai, kad jai priteistina didesnė namo dalis, nustatytina naudojimosi tvarka pagal jos pateiktą planą, nes ji labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Nepagrįstai ieškovas tvirtina, kad jo parengtas planas pagal faktinį patalpų naudojimąsi. Atsakovas gyvena atskirai, todėl ji su vaikais naudojasi visu gyvenamuoju namu, pirmas aukštas patogesnis vaikams, pirmojo aukšto didžiajame kambaryje yra šeimos erdvė, ten pianinu groja dukra, ten šeima priiminėja svečius, todėl ji nesutinka, kad pirmasis aukštas atitektų ieškovui. Pagal jos planą antrajame aukšte nurodytų patalpų visiškai užtektų vienam ieškovui, patekimui į antrąjį aukštą ieškovas galėtų susitvarkyti jau esančius laiptus į antrąjį aukštą ir tokios investicijos būtų žymiai mažesnės nei pagal ieškovo siūlomą planą kapitalinis remontas pirmajame aukšte. Nustatant naudojimosi tvarką rūsio patalpomis atsakovė nurodo, kad pagal jos planą bendram naudojimui liktų tik katilinė, o įėjimai būtų atskiri, tuo tarpu pagal ieškovo projektą bendras būtų ir koridorius, todėl mano, kad racionalesnis yra jos pateiktas planas. Ji pageidauja, kad jai būtų priteisti jos prašomi ūkio pastatai, tačiau, iš esmės, atsakovė sutiktų ir su ieškovo siūlymu dėl ūkinių pastatų. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta pagal jos pateiktą planą, nes, nors bendram naudojimuisi skiriamas plotas ir nėra taisyklingos formos, bendras naudojimas plotas būtų mažesnis nei pagal ieškovo pateiktą planą, be to, jos pateiktas planas užtikrintų jai galimybę įvažiuoti automobiliu į jai skirtą naudotis dalį, nes pagal ieškovo pateiktą planą tokiam įvažiavimui jai trukdytų esantis šulinys, prie kurio auga medžiai. Nurodo, kad nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu (duomenys neskelbtini) jai turėtų būti paskirta dalis, kurioje sutvarkytas upės krantas (įrengta, vadinama, prieplauka), t.y. dalis, jos pateiktame plane pažymėta Nr. 883-4-1. Šioje dalyje jai patogiau maudytis su nepilnamečiais vaikais, priimti atplaukiančias baidares ir išlaipinti žmones, o ieškovas, būdamas vytu, gali pasiimti iš pažįstamų transportą ir pasidaryti kitą prieplauką jos nurodytoje dalyje, plane pažymėtoje Nr. 883-4-2. Sutinka, kad jai kaip asmeninė skola liktų įsipareigojimai AB DNB banke, o ieškovo asmenine skola - jo įsipareigojimai AB ,,Swedbank“. Padalijant transporto priemones jai paskirtinas automobilis ,,Renault Megane II“, kuriuo naudojasi, o taip pat savos gamybos priekaba, kuri reikalingai verslui vykdyti, t. y. transportuoti baidarėms.

Byloje nustatyta, kad L. Č. ir D. Č. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie pažeidė pareigą būti lojalūs vienas kitam, gerbti vienas kitą, paremti moraliai. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, su kuria jie gyvena, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir tai atitinka jų interesus. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistas 2014 m. vasario 17 d. teismo sprendimu. Šalių santuokoje įgytas turtas padalintinas atsakovei paskiriant didesniąją turto dalį, nustatytina naudojimosi pastatais ir žemės sklypais naudojimosi tvarka. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1, 2 dalis). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai nuo 2012 metų rudens, t.y. beveik tris metus, per šį laikotarpį konfliktuoja, per teismo nustatytą terminą sutuoktinių santykiai nepagėrėjo, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo jokių pastangų santykiams atkurti ir šeimai išsaugoti, todėl tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu negalima ir santuoka nutrauktina.

Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovas 2005 m. rugpjūčio mėnesį, 2003 m. pavasarį mėnesį buvo neištikimas, nes turėjo lytinių santykių su G. M. ir D. K.. Nors ieškovas neigia šį faktą, tačiau šias aplinkybes patvirtino liudytoja G. M., E. M., kurių parodymai yra logiški, išsamūs, nekeliantys abejonių. Liudytojos E. M. parodymus šioje dalyje patvirtino ir šalių dukra M. Č., kurios matytos moters apibudinimas sutapo su liudytojos E. M. parodymais. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal G. M. pareiškimą buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. Č. kaltę dėl išžaginimo, nereiškia, kad šio fakto nebuvo. Civiliame procese dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad įvertinus atsakovės, trečiojo asmens M. Č. paaiškinimus, liudytojų G. M. ir E. M. parodymus protingo žmogaus požiūriu, jie pakankami padaryti išvadą, kad ieškovas D. Č. buvo neištikimas ir taip pažeidė pareigą gerbti sutuoktinį. Nors atsakovė nurodo ir daugiau faktų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę, įvertinus ieškovo paaiškinimus, pripažintina, kad vien tas faktas, kad ieškovas ryte, kai naktį nemiegojo namuose, išėjo iš moters (V.) kambario, kuri teikė kirpimo paslaugas ir gyveno tame pačiame name kaip ir jo tėvai, kad jis bendravo su kolege ar atvažiuodavo pasiimti merginos (Ž.), su kuria, kaip jis nurodo, draugavo jo draugas, liudytojai J. U. nepatvirtinus fakto, kad D.s turėjo intymių santykių su jos dukterėčia Ž., neleidžia pripažinti, kad atsakovės paaiškinimai, liudytojos R. V., A. M., J. U. parodymai yra pakankami protingo žmogaus požiūriu pripažinti, kad ir šiais atvejais D. Č. buvo neištikimas. Tai, kad fotonuotraukose D. Č. sėdi šalia merginos, kuri atsirėmusi į jį (t. 2, b. l. 29), žinutė facebook tinklapyje (t. 2, b. l. 27) taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį esant neištikimu. Fotonuotraukos (t. 2, b. l. 28) yra darytos 2014 m. rudenį, t. y. kai sutuoktiniai jau kartu negyveno.

Byloje nustatyta ir tai, kad sutuoktiniai dažnai konfliktuodavo girdint nepilnamečiams vaikams, taip pažeisdami jų teisę augti harmoningoje ir saugioje aplinkoje, šalių sūnus Ž. Č. patvirtino, kad matė, kaip vieno konflikto metu mama išliejo vandenį ant tėčio, sutuoktiniai nesugebėjo taikiai spręsti kilusių nesutarimų, dėl to kildavo barnių, kilus jiems, atsakovė kviesdavo policijos pareigūnus, vėliau paaiškindavo, kad jokių pretenzijų sutuoktiniui neturi, kad buvo tik šeiminis konfliktas, sutuoktiniai neišsaugojo šiltų santykių, nes jiems pristigo tolerancijos ir supratimo, kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu. Tarpusavio santykiams paaštrėjus, ieškovas persikėlė gyventi į kitą būstą, pradėję gyventi atskirai sutuoktiniai nedėjo pastangų išsaugoti beveik 20 metų trukusią santuoką, ieškovas susirado draugę. Nors ieškovė tvirtina, kad ji, prašydama skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti, siekė išsaugoti šeimą, tačiau vien tokio prašymo šeimai išsaugoti nepakanka, per teismo nustatytą laikotarpį nė vienas iš sutuoktinių neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti, kad jie siekia santuoką išsaugoti. Šios ir aukščiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos. Atsakovės tvirtinimas, kad pagrindinė šeimos iširimo priežastis buvo tik ieškovo neištikimybė savaime negali būti vienintelė sukelianti šeimos iširimą, nes atsakovė nurodo jog nevienkartine ieškovo neištikimybe buvo įsitikinusi nuo pat santuokos pradžios, tačiau sutuoktiniai kartu išgyveno beveik 20 metų. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad santuokos iširimą nulėmė asmeniniai sutuoktinių santykiai. Įvertinus tai pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi atsakovė pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, jos ieškinys dėl 2 896,20 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Nutraukus santuoką atsakovei paliktina santuokinė pavardė.

Šalių, trečiojo asmens M. Č. paaiškinimais, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (t. 1, b. l. 87-89) nustatyta, kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais, jie išreiškė norą gyventi su ja, tarp jų yra stiprus socialinis ryšys, vaikų gyvenimas kartu su mama atitinka nepilnamečių interesus, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Kadangi nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas išspręstas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu, šiuo sprendimu šis klausimas nespręstinas.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1,2 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, atsakovė yra silpnesnės sveikatos, socialiai labiau pažeidžiama, todėl pripažintina esant CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą atsakovei paskirti didesnę sutuoktinių bendro turto dalį. Atsakovės reikalavimas priteisiant jai didesniąją turto dalį ją priteisti gyvenamajame name yra visiškai pagrįstas: atsakovei liekant kartu gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais, jiems gyvenamajame name reikia didesnės erdvės nei vienam gyventi liekančiam ieškovui. Įvertinus tai, ieškovo reikalavimas padalinti gyvenamąjį namą po ½ dalį atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ir jo pagal šį principą paruoštas patalpų naudojimosi planas negali būti pripažintas tinkamu. Pažymėtina ir tai, kad pagal ieškovo pateiktą planą jam atitektų didžiausia gyvenamojo namo patalpa - 26,85 kv. m ploto kambarys pirmajame aukšte, kur, kaip matyti iš atsakovės, trečiojo asmens M. Č. ir liudytojo Ž. Č. parodymų, šeima leidžia laisvalaikį, priiminėja svečius, dukra M. skambina pianinu, o atsakovei tenkančios mažesnės patalpos, šios prarastos erdvės nekompensuotų. Be to, ieškovo pateikto plano įgyvendinimui dėl angų kirtimo laikančiosiose konstrukcijose, jų sustiprinimui, būtinas kapitalinis remontas, išlaidos kuriam siektų 7 088,18 Eur. Nors ieškovas nurodo, kad visus darbus atliktų pats, o išlaidos medžiagoms sudarytų apie 357,18 Eur, tačiau ieškovo pateiktas medžiagų pardavimo pasiūlymas kelia abejones, kad šių medžiagų nepakaks plane nurodytajam kapitaliniam remontui: sąraše nėra jokių medžiagų, kurių pagalba būtų įrengiami ieškovo pateiktame projekte suprojektuoti laiptai, neaišku, kuo bus užpildomos išgriautų angų vietos, nes pasiūlyme tam tinkančių medžiagų nėra, nėra įtrauktos jokios priemonės gipso kartono plokštėms sutvirtinti (medsraigčiai ar pan.), kyla abejonės, ar laikančiose konstrukcijose darant angas nebus būtinos medžiagos konstrukcijoms sutvirtinti. Ieškovo argumentas, kad jo pateiktas planas atitinka faktinę naudojimosi patalpomis tvarką visiškai nepagrįstas, nes iš atsakovės, trečiojo asmens M. Č., liudytojo Ž. Č. parodymų matyti, kad atsakovė su vaikais naudojasi visu namu, išskyrus vieną kambarį pirmajame aukšte, kurį ieškovas yra užsirakinęs. Dėl visų šių argumentų ieškovo prašymas padalinti gyvenamąjį namą lygiomis dalimis ir jam paskirti naudotis šią dalį atitinkančiomis patalpomis, nurodytomis jo pateiktame plane, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovės pateiktas gyvenamojo namo patalpų naudojimosi planas nereikalauja didelių investicijų, nes iš lokalinės sąmatos (t. 2, b. l. 133-135) matyti, kad įvertinus visas medžiagas, darbus, mokesčius, remontui antrajame aukšte ir laiptams į antrąjį aukštą sutvarkyti užtektų 2 839,87 Eur (atmetus nurodytas išlaidas rūsio remontui). Kadangi ieškovas tvirtina, kad visus darbus gali atlikti pats, jam šios išlaidos būtų dar mažesnės. Ieškovo argumentai, kad tinkamus laiptus į antrąjį aukštą įrengti nėra techninės galimybės dėl nekokybiškos perdangos ir saugumo reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti: ieškovo pateikti architektės J. M. paaiškinimai ir projektai (t. 3, b. l. 10-13) tik patvirtina, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek techninės galimybės leidžia tai padaryti. Nustačius gyvenamųjų patalpų naudojimą tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą, ieškovas įpareigotinas savo lėšomis šiuos pertvarkymus atlikti.

Nustatant rūsio patalpų naudojimosi tvarką pažymėtina, kad atsakovo pateiktas projektas yra racionalesnis ir ekonomiškesnis, nes pagal atsakovės projektą, patalpa, pažymėta plane Nr. R-1 (patalpų pavadinimai nurodomi taip, kaip jie pažymėti šalių namo techninės apskaitos byloje, t. 1, b. l. 41), turėtų būti padalinta įstrižai pastatant papildomą sieną, dėl ko patalpa prarastų dalį funkcionalumo dėl jos netaisyklingos formos, be to, patalpoje G-1 turėtų būti iškertama anga durims, įstatomos durys, visų šių remonto darbų sąnaudos siektų apie 775,61 Eur. Vien tai, kad toks planas leidžia sumažinti bendrai naudojamą plotą, įvertinus nurodytus trūkumus, nėra pakankamas argumentas, nes bet kuriuo atveju, šalys bendrai naudosis katiline (R-2). Pagal ieškovo pateiktą projektą jokie papildomi darbai nebūtų reikalingi, patalpos tenkintų abiejų sutuoktinių poreikius, atsakovės pageidaujamas plotas rūsyje nesumažėtų ir pagal skiriamą jai plotą atitiktų jai paskaičiuotas 10645/20742 gyvenamojo namo dalis.

Ieškovo ir atsakovės reikalavimai dėl ūkinių pastatų priteisimo skiriasi, tačiau atsakovė neprieštarauja, kad ūkiniai pastatai būtų priteisti pagal ieškovo reikalavimą, t. y. ieškovui paskiriant naudotis 25,90 kv. m ploto garažu, pažymėtu 2G1p ir 19,60 kv. m ploto viraline, pažymėta 3I1p, o atsakovei – 35,70 kv. m ploto ūkio pastatu, pažymėtu 4I1p, bei 33,04 kv. m ploto ūkio pastatu, pažymėtu 5I1m. Įvertinus tai, kad šalims priteisiami pastatai yra viena greta kito, juos bus galima naudoti efektyviau, nei pagal atsakovės reikalavimą, kai ieškovui būtų paskirta naudotis kraštinėmis patalpomis (5I1m ir 2G1p), o atsakovei viduryje esančiomis gretutinėmis patalpomis (4I1p ir 5I1p).

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo šalių interesai sutampa toje dalyje, kad jie prašo padalinti po ½ dalį šio sklypo, todėl šis jų reikalavimas tenkintinas. Kyla ginčas dėl to, kokia šio sklypo naudojimosi tvarka bus nustatyta. Sprendžiant dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nustatymo, pažymėtina, kad ieškovo pateiktame šio žemės sklypo naudojimosi plane žemės plotai yra aiškūs, paprastos konfigūracijos, tačiau iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad jai svarbu į šią dalį įvažiuoti su automobiliu. Iš fotonuotraukų (t. 2, b. l. 119, fotonuotraukos lape Nr. 2), ieškovo ir atsakovės pateiktų šio žemės sklypo planų, įvertinus mastelį, matyti, kad nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, atsakovė negalėtų su automobiliu įvažiuoti į jai naudotis skiriamą žemės ploto dalį (šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovas): iš Pušyno g. pusės yra pastatyta stacionari tvora, todėl rengiant įvažiavimą šioje vietoje reikėtų nuimti tvoros grandinės užtvarą, o taip pat, atsižvelgus į įvažiavimo vietą, pašalinti akmeninės tvoros elementus; įvažiuoti pro kiemą atsakovei trukdytų šulinys ir augantis medis, todėl reikėtų spręsti medžio pašalinimo klausimą, todėl abiem atvejais atsakovė turėtų papildomų sąnaudų šiems įvažiavimams įrengti. Atsakovės pateiktame šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane apibrėžtos žemės ploto dalys yra sudėtingesnės konfigūracijos nei ieškovo pateiktame plane, tačiau patvirtinus atsakovės siūlomą variantą, bendrai naudojamas plotas sumažėtų 56 kv. m, kas, šalių tarpusavio santykiams esant konfliktiškiems, yra privalumas, atsakovė galėtų be papildomų išlaidų įvažiavimui įrengti naudotis jai tenkančia sklypo dalimi ir patenkinti savo poreikį į šią dalį įvažiuoti su automobiliu, be to, šis planas niekaip nesuvaržo ir neapriboja ieškovo galimybių jam tenkančią dalį naudoti pagal jo poreikius, nes ieškovas nurodė tik vienintelį atsakovės plano trūkumą – sudėtingesnė konfigūracija. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad nors atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra ir sudėtingesnės konfigūracijos, tačiau jis labiau atitinka abiejų šalių interesus ir mažiau apriboja kiekvieno iš jų galimybes naudotis jam tenkančia sklypo dalimi pagal jo poreikius, jo įgyvendinimui nereikia jokių papildomų išlaidų, o šios aplinkybės yra reikšmingesnės nei sklypų konfigūracija, todėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal atsakovės pateiktą projektą.

Tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad 0,5 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų padalintas lygiomis dalimis – po ½ dalį. Ginčas kyla dėl to, kuriam iš sutuoktinių teks žemės sklypo dalis, pažymėta A (pagal ieškovo projektą) ir 883-4-1 (pagal atsakovės projektą), nes abu sutuoktiniai siekia, kad būtent ši dalis tektų jam ir šį norą sieja su tuo, kad šioje dalyje, upės linkyje, upės dugną išgrindžiant akmenimis, yra įrengta vieta (šalių vadinama prieplauka), kurioje patogu išlaipinti iš baidarių klientus. Vertinant šalių argumentus, pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų, liudytojo Ž. Č. parodymų, verslo liudijimų matyti, kad sutuoktiniams įsigijus šį sklypą, ieškovas su sūnumi Ž. Č. jį sutvarkė, įrengė upės pakrantę (prieplauką), pastatė poilsiui skirtus statinius (pavėsinę, lauko baldus, laužavietę, lauko tualetą) ir vykdė su baidarių nuoma susijusį verslą. Tarp sutuoktinių kilus ginčui, atsakovei pašalinus iš internetinės svetainės ieškovo kontaktus ir užblokavus jo prieigą, sutuoktiniai pasidalino turėtas baidares, ieškovas susikūrė naują internetinę svetainę ir toliau verčiasi šia veikla, o buvusioje svetainėje yra atsakovės ir šalių sūnaus Ž. Č. kontaktai, kurie taip pat vykdo analogišką veiklą. Verslo liudijimai patvirtina, kad šia veikla verčiasi tik ieškovas ir jo sūnus Ž. Č.. Iš pastarojo parodymų matyti, kad atsakovė šioje veikloje dalyvauja priiminėdama užsakymus bei, reikalui esant, perveždama klientų daiktus. Iš ieškovo ir liudytojo Ž. Č. parodymų matyti, kad jie yra susitarę, kada kuris iš jų naudosis prieplauka, abu toliau vykdo šią veiklą, ginčų nėra. Pagrįstas ir ieškovo argumentas, kad, gaudamas papildomas pajamas iš šios veiklos, jis gali mokėti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktų pažymų, medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ji yra silpnesnės sveikatos ir gauna mažesnes pajamas, todėl didesnė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo našta tenka ieškovui. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, tai, kad ieškovas intensyviai vykdo šią veiklą jau ilgą laiką, jis įrengė vadinamą prieplauką, poilsiui skirtus baldus, sutvarkė žemės sklypą, kad tai yra papildomas pajamų šaltinis didesniam išlaikymui vaikams teikti, kad atsakovė mažiau prisideda prie šios veiklos, ieškovui paskirtina žemės sklypo A dalis pagal jo pateiktą šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Iš šalių pateiktų pažymų matyti, kad kitoje šio žemės sklypo dalyje (B pagal ieškovo planą ir 883-4-2 pagal atsakovės) taip pat yra galimybė statyti prieplauką, jeigu atsakovei tai būtų būtina. Nustatyti šio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal patikslintą ieškovo pateiktą planą, kuriame išskirtas bendrai naudojamas plotas (t. 3, b. l. 3) netikslinga, kadangi bendram naudojimui (AB) pažymėtas plotas yra bendro naudojimo kelias, kuriuo ir taip yra galimybė naudotis tiek šalims, tiek tretiesiems asmenims patenkant į upės pakrantės apsaugos zoną ir juostą.

Šalys sutaria, kad padalijant transporto priemones, ,,VW Transporte“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovui, o ,,Renault Megane II“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - atsakovei. Kyla ginčas dėl to, kam bus priteista savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų argumentų matyti, kad šią priekabą pagamino ir įregistravo ieškovas, ši priekaba reikalinga vykdant su baidarių nuoma susijusią veiklą ir skirta baidarėms transportuoti. Nuo pat pagaminimo šia priekaba naudojasi ieškovas, jis turi ją tik vieną. Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojo Ž. Č. parodymų, fotonuotraukos ir registracijos liudijimo (t. 2, b. l. 87) matyti, kad Ž. Č., vykdantis analogišką veiklą kartu su atsakove, turi įsigijęs atskirą priekabą, kuria yra transportuojamos baidarės. Iš liudytojo Ž. Č. parodymų matyti, kad pati atsakovė neatlieka baidarių pergabenimo, nes jai tai yra fiziškai sunku. Iš šių įrodymų spręstina, kad atsakovė, vykdydama veiklą kartu su sūnumi Ž. Č., turi priekabą, būtiną baidarėms transportuoti, todėl jai paskyrus ir ieškovo naudojamą priekabą, atsakovė turėtų dvi priekabas savo veiklai vykdyti, o ieškovas prarastų galimybę be papildomų investicijų toliau vykdyti savo veiklą, o tai nepagrįstai pažeistų ieškovo interesus, todėl priekaba priteistina ieškovui. Šalys nurodė, kad pažymoje nurodytos ,,Jawa 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo įgytas iki santuokos, todėl yra asmeninis jo turtas ir nutraukiant santuoką jis nedalintinas (CK 3.118 straipsnis).

Šalys sutaria, kad sutuoktinių asmenine skola būtų pripažintas kreditorinis įsiskolinimas pagal kiekvieno iš jų sudarytas sutartis. Įvertinus tai, asmenine ieškovo skola pripažintini kreditoriniai įsiskolinimai pagal 2009-07-01 Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 09-054270-CL su AB ,,Swedbank“ dėl suteikto 3 000 Eur kredito limito (2014-09-29 negrąžintas kreditas sudaro 3 000 Eur, 11,56 Eur palūkanų) bei pagal 2014-05-07 Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-034872-CL su AB ,,Swedbank“ dėl suteikto 4 344,30 Eur kredito limito (2014-09-29 negrąžintas kreditas – 4 344,08 Eur, 19,38 Eur palūkanų). Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ neprieštarauja, kad šie kreditoriniai įsiskolinimai liktų asmeninė D. Č. skola (t. 2, b. l. 98). Atsakovės asmenine skola pripažintinas kreditorinis įsiskolinimas pagal 2015-02-27 kreditavimo sutartį Nr. K-0903-2015-3 su AB DNB banku dėl 579,24 Eur kredito (2015-04-16 negrąžintas kredito likutis 530,40 Eur). Trečiasis asmuo AB DNB bankas tam neprieštarauja (t. 2, b. l. 105).