Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2021-05-19 sprendimą Nr. VPE_SP1E-13161 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo V. F.“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-09-16 raštą Nr. (18.2E) I-6527 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos dydžio“; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – perskaičiuoti pareiškėjui V. F. skirtiną šalpos neįgalumo pensiją.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2021-05-19 atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – ir Alytaus skyrius) priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-13161, kuriuo nusprendė pareiškėjui skirti 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją nuo 2021-05-01 neterminuotai.

Su Alytaus skyriaus 2021-05-19 sprendimu Nr. VPE_SP1E-13161 pareiškėjas nesutiko ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), kuri skundą išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir 2021-09-16 priėmė sprendimą Nr. (18.2E) I-6527. Fondo valdyba nustatė, kad senatvės pensijos amžiaus sulaukęs šalpos neįgalumo pensijos gavimo laikotarpiu teisės gauti šalpos neįgalumo pensiją pareiškėjas neprarado, todėl, vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2021-05-19 sprendimu Nr. VPE-SP1E-13161 šalpos neįgalumo pensija turėjo būti ne skiriama, o priimtas sprendimas pratęsti šalpos neįgalumo pensijos skyrimo terminą.

Tačiau Fondo valdyba nustatė, kad minėtas sprendimo trūkumas neturi įtakos jo esmei – mokėti 143,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją.

Pirmą kartą pareiškėjas pripažintas antros grupės invalidu nuo 1991-12-11 iki 1993-01-01. Vėliau invalidumo grupė jam buvo tęsta daug metų ir 2021-03-19 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis neterminuotai. 2006-07-20, vykdant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymą Nr. A1-89 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, pareiškėjui pripažinta antra invalidumo grupė, kuri atitinka jam nustatytą vidutinį nedarbingumo lygį.

Pareiškėjo nuomone, nustačius vidutinį nedarbingumo lygį, turėjo būti taikyta Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taip pat turėjo būti taikyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, nustatanti, kad Šalpos neįgalumo pensijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, mokamas 1,5 šalpos pensijos bazinis dydis. Taigi jam būtų buvusi skirta 214,50 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija.

Atsakovas skunde teigia, kad pareiškėjas V. F. į Alytaus skyrių su prašymu paskirti šalpos neįgalumo pensiją kreipėsi 2021-05-18. Pareiškėjui netektas 65 proc. darbingumas dėl ligos arba būklės (27.1 kodas) nustatytas 2006-07-20 (Darbingumo lygio pažyma DL Nr. 0118055). Šalpos neįgalumo pensija V. F. nuo 2017-01-01 neterminuotam laikotarpiui buvo paskirta Alytaus savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017-01-19 sprendimu Nr. 1170. Šalpos neįgalumo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu (Nr. X-210, 2005-05-19). Šios pensijos dydis priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto šalpos pensijų bazės dydžio, kuris nuo 2021-01-01 yra 143,00 Eur, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų. Šalpos neįgalumo pensijų dydžiai yra nurodyti Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnyje. Asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, yra mokama 1 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos neįgalumo pensija (Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Pagal Šalpos pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, kai nedarbingu ar iš dalies darbingu pripažintas asmuo senatvės pensijos amžių sukanka šalpos neįgalumo pensijos gavimo laikotarpiu, teisė gauti šalpos neįgalumo pensiją jam išlieka.

Alytaus skyrius, remdamasis V. F. 2021-05-18 prašymu, kuriame pareiškėjas nurodė pageidaująs toliau gauti šalpos neįgalumo pensiją, 2021-05-19 priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-13161, kuriuo pareiškėjui nuo 2021-05-01 neterminuotam laikotarpiui paskyrė 143,00 Eur (143,00 Eur x 1 = 143,00 Eur) dydžio šalpos neįgalumo pensiją, apskaičiuotą vadovaujantis pirmiau nurodytomis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Skunde teismui V. F. teigia, kad jam turėjo būti taikoma ne Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nustatanti, kad Šalpos neįgalumo pensijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, mokamas 1,5 šalpos pensijos bazinis dydis. Su tokia pareiškėjo pozicija Kauno skyrius nesutinka.

Neįgalumo lygio nustatymą ir darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Esminis šių lygių skirtumas yra pripažinimo neįgaliuoju momento sąsaja su amžiumi – neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodo savo skunde V. F., pirmą kartą II grupės invalidu jis buvo pripažintas nuo 1991-12-11 iki 1993-01-01, t. y. būdamas vyresnis nei 24 metų. Socialinės paramos skyriaus 2017-01-19 sprendimu Nr. 1170 šalpos neįgalumo pensija pareiškėjui buvo skirta kaip asmeniui, pripažintam netekusiu 60–100 proc. darbingumo (arba iki 2005-07-01 pripažintam I ar II grupės invalidu po 24 metų), o ne kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, ir Alytaus skyrius tik pratęsė paskirtos šalpos neįgalumo pensijos mokėjimą (Fondo valdybos sprendimu ištaisytas Alytaus skyriaus 2021-05-19 sprendimo trūkumas, bet tai neturėjo įtakos sprendimo esmei – mokėti V. F. 143,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją). Kaip buvo nurodyta anksčiau, V. F. darbingumo lygio nustatymo priežastis yra liga arba būklės (27.1 kodas). Pareiškėjas pageidauja, kad jam šalpos neįgalumo pensija būtų paskirta remiantis kitu teisiniu pagrindu (t. y. kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, nors tokio statuso V. F. niekada neturėjo), nei yra įgijęs teisę, tačiau Alytaus skyrius negalėjo veikti priešingai, nei numato teisės aktai.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2021-05-19 sprendimą Nr. VPE_SP1E-13161 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo V. F.“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-09-16 raštą Nr. (18.2E) I-6527 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos dydžio“; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – perskaičiuoti pareiškėjui V. F. skirtiną šalpos neįgalumo pensiją.

Bylos duomenimis, pareiškėjas V. F., gim. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą buvo pripažintas antros grupės invalidu nuo 1991-12-11 iki 1993-01-01, invalidumo priežastis – bendras susirgimas dėl regėjimo. Vėliau antra invalidumo grupė tęsta: nuo 1992-12-21 iki 1995-01-01; nuo 1995-01-16 iki 1997-02-01; nuo 1997-01-29 iki 1998-02-01; nuo 1998-01-21 iki 1999-02-01; nuo 1999-02-02 iki 2000-03-01; nuo 2000-02-29 iki 2001-03-01; nuo 2021-03-19 neterminuotai.

Pareiškėjas pripažintas iš dalies darbingu ir nuo 2006-07-20 jam dėl ligos (27.1 kodas) pakartotinai nustatytas 65 procentų netektas darbingumas (Darbingumo lygio pažyma DL Nr. 0118055). Šalpos neįgalumo pensija V. F. nuo 2017-01-01 neterminuotam laikotarpiui buvo paskirta Alytaus savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017-01-19 sprendimu Nr. 1170. Šalpos neįgalumo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu (Nr. X-210, 2005-05-19). Fondo valdybos Alytaus skyrius, remdamasis pareiškėjo 2021-05-18 prašymu, kuriuo pasirinko toliau gauti šalpos neįgalumo pensiją, 2021 m. gegužės 19 d. skundžiamu sprendimu Nr. VPE_SP1E-13161 nuo 2021-05-01 paskyrė jam 143,00 Eur (143,00 Eur x 1 = 143,00 Eur) dydžio šalpos neįgalumo pensiją, apskaičiuotą vadovaujantis minėtomis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.

Valstybinis socialinis draudimas yra paremtas solidarumo principu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija; abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu (2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, inter alia valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją reguliuoti santykius, susijusius su socialinės paramos ir (arba) invalidumo pensijos skyrimu asmeniui, kuris dėl sveikatos sutrikimų (ligos, nelaimingo atsitikimo, profesinės ligos, įgimtų sveikatos sutrikimų ir pan.) laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių apsirūpinti iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo. Taigi valstybinis socialinis draudimas negali būti vertinamas tik kaip valstybės teikiama paslauga piliečiui; valstybės parama yra teikiama paisant visos visuomenės ir valstybės materialinių ir finansinių galimybių. Pažymėtina, kad asmenų teisių į socialinę apsaugą užtikrinimui yra sukurta atitinkama socialinės paramos sistema (pvz., pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą).

Kaip minėta, Alytaus skyrius, remdamasis pareiškėjo 2021-05-18 prašymu, kuriame pareiškėjas nurodė pageidaująs toliau gauti šalpos neįgalumo pensiją, 2021-05-19 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. VPE_SP1E-13161, kuriuo pareiškėjui nuo 2021-05-01 neterminuotam laikotarpiui paskyrė 143,00 Eur (143,00 Eur x 1 = 143,00 Eur) dydžio šalpos neįgalumo pensiją, apskaičiuotą vadovaujantis anksčiau nurodytomis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad jam turėjo būti taikoma ne Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nustatanti, kad Šalpos neįgalumo pensijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, mokamas 1,5 šalpos pensijos bazinis dydis. Su tokia pareiškėjo padaryta išvada teisėjų kolegija nesutinka, kadangi ji yra nepagrįsta ir ydinga.

Teisėjų kolegija visiškai sutiko su atsakovo taikytu teisiniu reglamentavimu ir padarytomis išvadomis. Kaip minėta, neįgalumo lygio nustatymą ir darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Esminis šių lygių skirtumas yra pripažinimo neįgaliuoju momento sąsaja su amžiumi – neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodo savo skunde pareiškėjas, taip pat tai patvirtinta bylos duomenimis, pirmą kartą II grupės invalidu jis pripažintas nuo 1991-12-11 iki 1993-01-01, t. y. būdamas vyresnis nei 24 metų. Socialinės paramos skyriaus 2017-01-19 sprendimu Nr. 1170 šalpos neįgalumo pensija pareiškėjui buvo skirta kaip asmeniui, pripažintam netekusiu 60–100 proc. darbingumo (arba iki 2005-07-01 pripažintam I ar II grupės invalidu po 24 metų), o ne kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, ir Alytaus skyrius tik pratęsė paskirtos šalpos neįgalumo pensijos mokėjimą (Fondo valdybos sprendimu ištaisytas Alytaus skyriaus 2021-05-19 sprendimo trūkumas, bet tai neturėjo įtakos sprendimo esmei – mokėti pareiškėjui 143,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją). Kaip buvo nurodyta anksčiau, pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo priežastis yra liga arba būklės (27.1 kodas). Pareiškėjas pageidauja, kad jam šalpos neįgalumo pensija būtų paskirta remiantis kitu teisiniu pagrindu (t. y. kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, nors tokio statuso pareiškėjas niekada neturėjo), nei yra įgijęs teisę, tačiau Alytaus skyrius negalėjo veikti priešingai, nei numato teisės aktai. Darytina išvada, jog atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra pagrindo. Teisines pasekmes pareiškėjui šioje byloje sukelia Alytaus skyriaus sprendimas, kurį ikiteismine tvarka pagal pareiškėjo skundą išnagrinėjo Fondo valdyba, todėl Fondo valdyba byloje laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Trečiuoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – perskaičiuoti pareiškėjui V. F. skirtiną šalpos neįgalumo pensiją. Teismas pažymi, jog šis reikalavimas yra išvestinis, todėl, netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiąjį reikalavimą, taigi skundas atmestinas visa apimtimi.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Pareiškėjui teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (advokato padėjėja M. Š.). Byloje pateiktas prašymas valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 342,96 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.