Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dano Morkūno 2026 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4677-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 530 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

E. V. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis norėtų, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų sutrumpintas, nes jis yra per griežtas. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas apsunkina jo gyvenimą. Administracinis nusižengimas buvo padarytas tik dėl to, nes bylai reikšmingu laiku buvo labai šalta, apie 24 šalčius laipsnio, o darželis dirbo tik iki 17.30 val., todėl jis privalėjo skubiai paimti vaiką. Paprastai jis visur vaikšto pėsčiomis, bet šiuo atveju reikėjo važiuoti iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Tą dieną žmona nebegalėjo nuvažiuoti paimti dukros, nes buvo įstrigusi automobilių spūstyje, kadangi nebuvo kito asmens, galinčio tuo metu paimti vaiką, teko važiuoti jam. Jis žinojo, kad bylai reikšmingu laiku negalėjo vairuoti automobilio, nes jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nuo namų iki darželio į vieną pusę eiti trunka apie 20–30 min. Dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis nepagalvojo apie galimybę išsikviesti pavėžėją ir nuvažiuoti, nes viskas vyko labai greitai – žmona paskambino, kai jau buvo likę 15 min iki darželio uždarymo. Jis nežino, kas būtų buvę, jei dukros būtų atvykęs pasiimti po darželio darbo valandų, kadangi jis nežino darželio vidaus tvarkos. Jis dirba transporto įmonių direktoriumi. Šiuo metu darbe yra sudėtingas laikotarpis, todėl kartais tenka pačiam vykti į reisus, tačiau dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones jis kurį laiką to daryti negali. Žmona šiuo metu niekur nedirba, todėl jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Jis yra anksčiau baustas administracine tvarkas už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant. Taip pat jam du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dviejų mėnesių laikotarpiui. Kiti administraciniai nusižengimai jam buvo priskirti kaip įmonės vadovui. Paskutinį kartą teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta už lenkimą per ištisinę liniją. Jo manymu, ten buvo ginčytina situacija, bet jis nenorėjo ginčytis, todėl sutiko su administraciniu nusižengimu. Jis pripažįsta, kad pasielgė netinkamai vairuodamas automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, tačiau vertina, kad tai buvo priverstinė situacija, bent tuo metu jam taip atrodė. Jei nebūtų reikėję staigiai paimti dukros, jis nebūtų vairavęs automobilio.

Pareiškėjas skunde neginčija padaręs administracinį nusižengimą ir jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.

ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 4 dalies nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju E. V. skundžiamu nutarimu už ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams, t. y. šiek tiek mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutrumpinti E. V. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Visų pirma pažymėtina, kad E. V., vairuodamas transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. E. V. skunde nurodo, kad jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas prie pat darželio, todėl nuvažiavo nedidelį atstumą, taip pat vairavimo metu jis nesukėlė jokio eismo įvykio, todėl žala nebuvo padaryta. Teismas pažymi, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, pakanka konstatuoti tai, jog asmuo vairuoja transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, ir tai nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo. Ta aplinkybė, kad E. V. nuvažiavo nedidelį atstumą, nesudaro pakankamo pagrindo skirti E. V. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad jis bylai reikšmingu laiku apskritai negalėjo vairuoti transporto priemonės net minimalų atstumą.

Pareiškėjo teigimu, jis automobilį vairavo išskirtinėmis aplinkybėmis. E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingą dieną buvo 24 laipsniai šalčio, likus 15 min. iki darželio uždarymo, jam paskambino žmona, kuri pasakė, kad ji negalės paimti vaiko iš darželio, nes ji įstrigo automobilių spūstyje. Kadangi nuo namų iki darželio eiti užtrunka apie 20–30 min, jis, nieko kito nesugalvodamas, į darželį važiavo automobiliu. Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, nes nurodytoje situacijoje asmuo, būdamas protingas, atsakingas ir žinodamas, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ieškotų alternatyvių būdų, kaip nuvažiuoti į darželį. Pavyzdžiui, E. V. galėjo pasinaudoti pavėžėjo paslaugomis, kurios Vilniuje yra lengvai ir greitai prieinamos, arba pasinaudoti viešuoju transportu, kuris Vilniaus mieste yra gerai išvystytas. Kita vertus, pareiškėjas nedarė to. Niekuo nepagrįstas E. V. teismo posėdyje išsakytas teiginys, kad bylai reikšmingu laiku ilgai tektų laukti pavėžėjo, kol jis atvažiuotų. Be to, E. V., sužinojęs, kad gali pavėluoti pasiimti dukterį iš darželio, galėjo susisiekti pats ar per savo žmoną su darželio atsakingais asmenimis, paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir paprašyti, kad jie palauktų iki jo atvykimo. Teismas pažymi, kad ugdymo įstaigoje dirbantys už vaikų priežiūrą atsakingi asmenys neišeina iš darbo, kol tėvai nepasiima visų vaikų, nes yra atsakingi už jų saugumą. Taigi vaikas buvo saugioje aplinkoje. Vien tai, kad E. V. būtų pavėlavęs pasiimti vaiką laiku, nesudaro pagrindo teigti, kad situacija buvo išskirtinė, juolab akivaizdu, kad jo žmona galėjo ir anksčiau informuoti pareiškėją, kad ji negalės laiku pasiimti vaiko iš darželio, kad E. V. galėtų tinkamiau susiplanuoti laiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių E. V. privalėjo vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Tai, kad pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei E. V. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Byloje nustatyta E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, skundžiamame nutarime individualizuojant E. V. administracinę atsakomybę, jau buvo atsižvelgta į minėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl dar kartą vertinti tai nėra pagrindo. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime Institucijos vyriausiojo tyrėjo neįpareigojo paskirti E. V. sankcijoje nustatytą minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Tokios išvados nepaneigia tai, kad pasak pareiškėjo, jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais dėl padaryto administracinio nusižengimo. Teismas pažymi, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas itin daug kartų – net daugiau kaip 40 kartų, daugiausiai už įvairius KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nagrinėjamu atveju E. V. jau šeštą kartą padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas (ankstesni atvejai buvo tokie): 2021 m. spalio 7 d. už 2021 m. rugpjūčio 31 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 2 mėnesiams (ROIK: 21142943477); 2021 m. gruodžio 27 d. už 2021 m. gruodžio 14 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, 2 mėnesiams (ROIK: 21152618795); 2023 m. gruodžio 11 d. už 2023 m. gruodžio 11 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 1 mėnesiui (ROIK: 23227792639); 2024 m. sausio 23 d. už 2024 m. sausio 8 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, 6 mėnesiams (ROIK: 24229137377); 2025 m. gruodžio 14 d. už 2025 m. gruodžio 14 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalį, 3 mėnesiams (ROIK: 25292555239). Be to, E. V. jau ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio atitinkamą dalį. Vadinasi, nagrinėjamu atveju tai nėra vienkartinis specialiosios teisės atėmimo atvejis, o nurodytos aplinkybės patvirtina, kad anksčiau skirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjui nepadarė teigiamo poveikio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. V. padarė administracinį nusižengimą neatsitiktinai, jis sistemingai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir naudodamasis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Tokios išvados nepaneigia priežastis, dėl kurios jis vairavo transporto priemonę nagrinėjamoje byloje. Tai itin neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Visa tai rodo, kad E. V. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, todėl nėra pagrindo sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Skunde teigiama, kad E. V. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba transporto įmonių direktoriumi. Kadangi šiuo metu vadovaujamoms įmonėms yra sunkus laikotarpis, todėl jam pačiam tenka važiuoti į reisus. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad E. V. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijų užtikrinimui, nėra vien ta aplinkybė, kuri lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo termino mažinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovauja dviem transporto įmonėms, t. y. šių įmonių direktorius, o į reisus jis važiuoja, susidarius sunkiai įmonių situacijai. Visų pirma, E. V. nėra priklausomas nuo vadovo, su kuriuo reikėtų derinti darbo grafiką, todėl darbus gali susiderinti pagal save. Antra, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta nuo 2025 m. gruodžio 31 d. iki 2026 m. kovo 30 d., vadinasi, jis kurį laiką apskritai negalėjo važiuoti į reisus, todėl įmonėse kilusius sunkumus turėjo spręsti alternatyviais būdais. Teismas pažymi, kad E. V. turi įvertinti, jog jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė ir planuoti savo laiką darbe taip, kad nenukentėtų jo įmonių interesai. Be to, pareiškėjas iki inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo.

E. V. skunde taip pat nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neproporcingai paveiks jo šeimos finansinę padėtį. Teismo posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad jo žmona šiuo metu nedirba, todėl jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Teismas atkreipia dėmesį, kad be to, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės reikšmingų neigiamų pasekmių jo profesinei veiklai, pareiškėjas detaliau nenurodė, kokios priežastys lemtų šeimos finansinės padėties pablogėjimą. Kaip minėta, jis yra dviejų įmonių direktorius, o į reisus vyksta tik tada, kai įmonėse to ypač reikia, todėl laikinas aptariamos teisės atėmimas nėra susijęs su jo einamų pareigų praradimu. Be to, E. V. nepagrindė, kad jo šeima turi didelių finansinių įsipareigojimų, taip pat nenurodė, kad jo žmona negalėtų dirbti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė turės esminės įtakos jo šeimos finansinei padėčiai. E. V. skunde teiginys, kad jo žmona nedirba, todėl šeimos rūpesčiai dėl vaiko dažnai tenka jam, yra nelogiškas, nes akivaizdu, kad jo nedirbanti žmona turi (privalo turėti) pakankamai laiko auginti mažametį vaiką ir rūpintis juo.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties E. V. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką (nagrinėjamu atveju mažiau už sankcijoje nustatytą vidurkį (8 mėnesius)), o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas iki sankcijoje nustatyto minimalaus būtų pakankama priemonė siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė E. V. šiek tiek mažesnį už vidurkį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 8 mėnesiams. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcingas pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia vien E. V. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti. Todėl E. V. skundo prašymas sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą yra netenkinamas.

Keisti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. Morkūno 2026 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4677-2026 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dano Morkūno 2026 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4677-2026 palikti nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.