Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. M., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2023m. liepos 13d., apie 10³⁵ val., dienos metu, kaltinamasis K. M. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme dėl buitinių priežasčių kilusio tarpusavio konflikto su broliu-pil. V. M. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. M. į veido sritį, dėl ko pavartoito fizinio smurto prieš nukentėjusiojo V. M. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryta 0,5 cm dydžio žaizdelė viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam V. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo V. M. parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad ilgą laiką jis gyveno su motina adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra registruotas ir jo brolis-pil. K. M., tačiau pastarasis jau apie 20 metų, t.y. nuo pat vedybų, su savo žmona gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2023m. liepos 13d., apie 08³⁰ val., jis buvo nuvykęs į prekybos centrą „ Maxima “, o kai grįžo į namus, kieme rado atvykusį savo brolį K., kuris buvo su savo anūku J.. Jie vaikščiojo kieme, lygtais su anūku J. skynė vyšnias. Maždaug apie 10³⁵ val., jiems būnant kieme, brolis K. pradėjo jam reikšti priekaištus dėl ne ten kraunamų malkų, nes jis tuo metu dar tvarkėsi kieme, šalia malkų krūvos. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo vartojami įvairūs keiksmažodžiai vienas kito atžvilgiu. Ginčui besitęsiant, vienu metu prie jo priėjęs brolis vieną kartą su dešinės rankos kumščiu smogė jam į veidą. Smūgis buvo stiprus, nes iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, jis ėmė spjaudytis krauju, jautė, kad prakirto lūpą. Tuo metu, kur buvo vaikas ir ar šis matė patį įvykį, jis negali pasakyti, tačiau matė vaiką lakstantį kieme. Po smūgio jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Kai tik jis iškvietė pareigūnus, jo brolis K. paskambino savo žmonai-pil. A. M., kuri irgi atvyko į įvykio vietą. Atvykusi brolio žmona jį pradėjo kaltinti, kad jis prie vaiko keikiasi ir kad jis pats dėl visko kaltas. Jis su broliu pykstasi nuolatos, kai tik šis atvyksta į motinos namus ir pradeda jam vadovauti. Prieš metus laiko jis vieną kartą jau buvo parašęs pareiškimą policijai dėl netinkamo brolio elgesio, kada šis jį buvo sumušęs, tačiau pareiškimą atsiėmė. Kvietimų buvo ir daugiau, bet dažniausiai jie patys be smurto viską išsiaiškina. Po įvykio jis buvo nuvykęs į Ukmergės miesto ligoninę, kur jis buvo apžiūrėtas medikų, jam konstatavus viršutinės lūpos sužalojimą. Prie pareiškimo pateikia gydytojo įrašą(b.l. 4-11, t. 1). Šias kilusio konflikto su broliu-kaltinamuoju V. M., pasibaigusio fizinio smurto panaudojimu prieš jo asmenį, aplinkybes nukentėjusysis V. M. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju K. M. metu(b.l. 59-63, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2023m. liepos 13d., 10⁴¹ val., buvo užregistruotas pil. V. M. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pranešėjas nurodė, jog namuose mušasi brolis. Greitosios medicinos pagalbos(GMP) nereikia. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas nurodė kilusio tarpusavio konflikto su broliu-pil. K. M., pasibaigusio fizinio smurto panaudojimu prieš pranešėjo asmenį, aplinkybes, po ko galimas įtariamasis buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK, o nukentėjęs pranešėjas nuvyko į Ukmergės ligoninę apžiūrai dėl sužalojimų. Įvykio vietoje buvo filmuota „ BODY “ kameromis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas(b.l. 38-42, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame yra užfiksuota įvykio vieta, matyti, kad, atvykus į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), yra matomas šviesiai mėlynois spalvos vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas. Namas yra aptvertas tvora. Nuo (duomenys neskelbtini) pro dešiniame sklypo krašte, tvoroje įrengtus žalios spalvos vartus patenkama į vidinį kiemą. Pro vartus patekus į kiemą, kiemo kairėje yra matomas stovintis namas, o šalia namo sienos-vonia su vandeniu ir suolas. Kiemo dešinėje stovi ūkinis pastatas, garažas, o šalia garažo-pastogė, kurioje yra sukrautos malkos. Šalia pastogės, ant žemės yra matoma išpilta malkų krūva, o prie pastogės stovi trys šiukšlių konteineriai. Kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą, priešais garažo vartus, ant žvyruotos dangos yra matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas, yra matoma ir ant žolės, tarp garažo vartų ir stovinčių konteinerių. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ir iš įvykio vietos niekas nepaimta(b.l. 6, 13-17, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. V. M. ligos istorijos Nr. 23PR-7361 su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2023m. liepos 13d., 11²⁹ val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvykuęs policijos nukreiptas(atsiųstas) nukentėjusysis-pil. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris skųsdamasis viršutinės lūpos patinimu, nurodė, jog šiandieną buvo sumuštas savo brolio, kuris trenkė į veidą. Paciento apžiūros metu viršutinės lūpos vidinėje dalyje buvo stebima antriniu būdu gyjanti 0,5 cm žaizdelė be kraujavimo. Kita intraoralia n.y.(b.l. 12, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2023m. liepos 17d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 11¹⁶-11³¹ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2023m. liepos 13d. registruoto telefoninio pranešimo garso įrašas pavadinimu „ BPC skambučio įrašas(ID 92205677295, skambučio pradžia 2023-07-13 10:39:08) “, įrašytas į DVD+R kompaktinį diską(laikmeną), kuriame užfiksuotas BPC operatorės ir pil. V. M. prisistačiusio asmens pokalbis, kurio metu pil. V. M. pranešė, jog yra reikalinga policijos pagalba adresu: (duomenys neskelbtini), nes brolis davė jam į lūpą. Atsakydamas į BPC operatorės klausimą, ar yra reikalinga greitoji medicinos pagalba, pil. V. M. atsakęs, kad nežino, gal nereikia(b.l. 43-46, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2023m. liepos 18d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 13¹²-13⁵⁴ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose buvo peržiūrėti 2023m. liepos 13d. į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuoti vaizdo-garso įrašai, įrašyti į DVD+R kompaktinį diską(laikmeną).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad 2023m. liepos 17d., tarpe 09²¹-10⁰⁰ val., teismo medicinos ekspertui būnant savo darbo vietoje, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos, esančios adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m., patalpose, buvo atliekama nuotolinė medicininių dokumentų apžiūra, kurios metu teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. M. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas sužalojimas, t.y. 0,5 cm dydžio žaizdelė viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, buvo padarytas, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2023m. liepos 13d. Nukentėjusiajam V. M. dėl konstatuoto kūno sužalojimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 35-37, t. 1).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2023m. liepos 13d., o prie nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių yra priskiriami ir broliai(BK 248 str. 1d.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis K. M., dėl buitinių-asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo brolį-nukentėjusįjį V. M., ko pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo artimajam giminaičiui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 39,38 Eur.(trisdešimt devynių eurų ir 38 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 67-69).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. M. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. M. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 70)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, juridinis asmuo-Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo K. M. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo V. M. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarosios gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis K. M., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiojo V. M. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir paties nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys, prašant priteisti iš kaltinamojo K. M. 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumą jam nuskaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat priteisti ir byloje turėtas advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje teismino bylos proceso metu, išlaidas už teisinę pagalbą 650,- Eur.(šešių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 18-21, t. 2).

Bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviai(kaltinamasis K. M. ir nukentėjusysis V. M.) gera valia susitarė dėl žalos atlyginimo, pateikdami teismui patvirtinti jų raštiškai sudarytą susitarimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, tame tarpe ir dėl turėtų atstovavimo išlaidų, atlyginimo tvarkos ir sąlygų(b.l. 32-33, t. 2). Kadangi šiame susitarime yra pilnai ir laisvanoriškai išreikšta šalių valia, ir toks susitarimas nepažeidžia nei bylos proceso dalyvių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šis susitarimas yra tvirtintinas, o baudžiamoji byla nukentėjusiojo V. M. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 5p.).

Spręsdamas kaltinamojo K. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo K. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo K. M. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, duodamas parodymus teisme, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo K. M. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Teismui pateiktame susitarime dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis V. M. nurodė, kad jis su kaltinamuoju K. M. susitaikė ir jam dovanoja. Kadangi kaltinamasis V. M. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu(pastaba: 2022m. birželio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atliekančio teisėjo nutartimi buvo patvirtintas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 str. 2d. nutraukimo BK 38 str. 1d. 3-4p.p. pagrindu(b.l. 95-97)), o nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos praėjo mažiau negu ketveri metai, byloje nebegali būti spręstinas kaltinamojo K. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu klausimas. Nežiūrint į tai, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos, t.y. kilusio konflikto, pasibaigusio smurto pavartojimu, tarp brolių, pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties kaltinamojo K. M., kaip šiuo metu laikinai nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, asmenybę ir įvertindamas teismui pateiktame susitarime dėl žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. išreikštą poziciją, kuris kaltinamajam dovanoja, laiko, kad kaltinamasis K. M. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam K. M. už padarytą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kartu paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo K. M., kaip bedarbio, asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtauti linkusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 3d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant šiuos įpareigojimus(draudimus): a) įpareigoti toliau tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam K. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

LR BK LR BK 67 str. 3d., 72² str. pagrindu kaltinamajam K. M. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą Probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. M. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo K. M. 39,38 Eur.(trisdešimt devynių eurų ir 38 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo V. M. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Patvirtinti teismui pateiktą raštišką bylos proceso dalyvių(kaltinamojo K. M. ir nukentėjusiojo V. M.) susitarimą dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, tame tarpe ir dėl turėtų atstovavimo išlaidų, atlyginimo tvarkos ir sąlygų, o baudžiamąją bylą nukentėjusiojo V. M. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Daiktinį įrodymą-DVD+R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje registruoto telefoninio pranešimo garso įrašu ir DVD+R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BO-

DY “ kameromis filmuotais vaizdo-garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.