Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties D. Z. ir E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas pareigūnas 2006 m. gegužės 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Z. dėl to, kad 2006 m. gegužės 15 d., 9 val. 43 min., patikrinus keleivinę transporto priemonę, važiavusią užsakomuoju reisu maršrutu Klaipėda – Vilnius, vairuojamą D. Z., nustatyta, kad vairuotojas D. Z. rinko ir vežė keleivių grupę iš su Klaipėdos autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. T2-153. Transporto priemonėje sėdėjo 8 keleiviai. Nurodyta, kad D. Z. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalį.

II.

Išnagrinėjęs abiejų patrauktų administracinėn atsakomybėn asmenų skundus, pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 27 d. nutarimu skundus patenkino, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006 m. gegužės 22 d. nutarimus panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. Z. ir E. J. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad E. J. ir D. Z. nėra vežėjai ir nesiverčia ūkine ar komercine veikla. Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys negali atsakyti už ūkio subjekto vykdomą ūkinę ar komercinę veiklą, todėl jie nepagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

III.

IV.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi paliko galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006 m. gegužės 22 d. nutarimus. Teismas nurodė, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje teisės normoje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako įmonės vadovas ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys laikytini tinkamais šio teisės pažeidimo subjektais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarimu nustatė, jog užsakomaisiais reisais visais atvejais galima vežti tik tokias keleivių grupes, kurios buvo sudarytos iš anksto pateikus užsakymą vežėjui ir su juo iš anksto sudarius vežimo sutartį, o yra ne čia pat surenkamos ir iškart išvyksta neva užsakomuoju reisu, užsakomaisiais reisais visais atvejais draudžiama vežti čia pat surinktas ir iškart (neva užsakomuoju reisu) išvykstančias keleivių grupes. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) nustatytas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos), nediskriminuoja užsakomųjų reisų (privačių) vežėjų, nepažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės, neiškreipia konkurencijos keleivių vežimo rinkoje ir nesudaro prielaidų monopolizuoti tą rinką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek E. J., tiek D. Z. vežė iš anksto sudarytas keleivių grupes, ką patvirtina byloje esančios keleivių pervežimo sutartys ir keleivių vežimo lapai, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys pripažįsta, kad keleivius rinko iš su Klaipėdos autobusų stotimi besiribojančios Butkų Juzės gatvės teritorijos, nes keleiviai nuo seno yra įpratę rinktis būtent šioje vietose. Todėl teismas sprendė, kad E. J. ir D. Z. pažeidė galiojantį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimą Nr. T2-153, bei konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltė padarius ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga.

V.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 172 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Kadangi ši norma yra blanketinė, būtina nurodyti, kokio kito teisės akto nuostatos buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju nurodoma, kad D. Z. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija), kurioje įtvirtinta, kad užsakomieji reisai – tai reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos), reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Tačiau šis draudimas neaiškintinas kaip apimantis ir draudimą užsakomųjų reisų vežėjams minėtose teritorijose įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, atitinkančias Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalyje (2002 m. kovo 19 d. redakcija) esantį iš anksto sudarytos keleivių grupės apibrėžimą. Minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad keleivių grupes, sudarytas nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, užsakomaisiais reisais draudžiama vežti iš bet kokių vietų, ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.

Nagrinėjamu atveju byloje esantis keleivių vežimo lapas (b. l. 62 – 63) ir keleivių vežimo sutartis (b. l. 64) patvirtina, kad D. Z. 2006 m. gegužės 15 d. iš anksto sudarytą keleivių grupę vežė į iš anksto numatytą vietą, t. y. keleivius vežė užsakomuoju reisu. Kaip minėta, Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis nedraudžia iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos), užsakomųjų reisų vežėjams įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, todėl darytina išvada, kad D. Z. savo veika nepažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepažeidė ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimo T2-153, kuriuo nustatytos gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais keleivių grupes, ribos. Kaip minėta, ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl nagrinėjamu atveju nenustačius, kad būtų pažeisti inkriminuojamo Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimai, atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį nekyla.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis dalyje dėl D. Z. administracinės atsakomybės naikintina ir administracinė byla D. Z. atžvilgiu, dėl jo patraukimo administracinėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006 m. gegužės 22 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį dalyje dėl D. Z. administracinės atsakomybės panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. Z. atžvilgiu nutraukti.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.