- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- 2YT-5505-650/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02243-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. I., R. G., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, V. I., R. G., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos P. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2000m., priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad 1996 m. pareiškėjos mama P. G. kartu su pareiškėja ir pareiškėjos trimis vaikais pagal mainų sutartį persikėlė gyventi į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). P. G. sutuoktinis mirė 1991 m. Pareiškėjos seserys V. I. ir R. G. gyveno atskirai. Iki 2010 m. pareiškėja buvo susituokusi su A. L., tačiau jis su pareiškėja kartu minėtu adresu negyveno. P. G. mirė 2000m.. Po jos mirties pareiškėja liko gyventi šioje namo dalyje kartu su vaikais, kurie vėliau persikėlė gyventi kitur. Į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, nes maniusi, kad namo dalis savaime atitenka pareiškėjai. P. G. palikimas šiuo metu nėra priimtas. Po motinos mirties pareiškėja turtą valdė kaip savo, juo naudojasi iki šiol, tvarko rūpinasi, remontuoja ir moka mokesčius.
2. Suinteresuotas asmuo V. I. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu V. I. patvirtino palaikanti savo sesers pareiškimo reikalavimus, nurodė, kad ji atsisakė priimti mirusios motinos P. G. palikimą.
3. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu šis suinteresuotas asmuo, teikdamas savo paaiškinimus, nesutiko su pareiškėjos (savo sesers) reikalavimais. Po teismo išaiškinimo dėl teisės pareikšti byloje priešinį reikalavimą, R. G. pateikė procesinį dokumentą, kuriame nurodė nesutinkanti su pareiškėjos reikalavimu ir prašanti teismo priteisti jai priklausančią motinos turto dalį kaip dalininkei (67 b.l.). Nustačius teismui 2019-06-20 nutartimi šio pareiškimo esminius trūkumus, 2019-07-03 teisme gautas R. G. papildomas procesinis dokumentas, kuriame nurodė atsisakanti savo paveldimos motinos turto dalies (74 b.l.). 2019-07-04 teismo nutartimi R. G. pradinis pareiškimas laikytas nepaduotu ( 75-76 b.l.).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (40-41 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų, esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjos D. L. motina P. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2000m.. P. G. turi tris vaikus: V. I., D. L. ir R. G. (4,8 b.l.). P. G. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, kiemo statinių, unikalus esančių (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). P. G. palikimas nėra priimtas (5-7 b.l.). 2019-02-26 pareiškimu pareiškėjos sesuo V. I. atsisakė jai priklausančios P. G. palikimo dalies (51-52 b.l.)
6. Pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.
7. Iš teiktų pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjos D. L. motina buvo P. G., kuri iki mirties valdė nuosavybės teise dalį namo ir ūkinių pastatų. esančių (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjos sesuo V. I. patvirtino, kad minėtame name gyveno pareiškėja ir mama P. G., po pastarosios mirties pareiškėja rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu, savo ir vaikų lėšomis darė esminius patalpų remontus. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas G. L.. Teismo posėdžio metu tik R. G. nesutiko su pareiškimu, nurodydama, kad ji, būdama pareiškėjos seserimi, taip pat turi teisę paveldėti savo motinos P. G. palikimą, tačiau nustatyta tvarka ji nerealizavo savo procesinės teisės teikti savarankišką reikalavimą byloje. Todėl teismas neturi pagrindo remtis tokiais jokiais duomenimis neįrodytais suinteresuoto asmens parodymais, ir juos, vertindamas kaip deklaratyvius teiginius, atmeta.
8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes liko gyventi name, adresu Pušyno g. 2A, Kuršėnuose, pateikė rašytinius įrodymus apie namo remontą ir mokamus komunalinius mokesčius, todėl palikimą priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. P. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 573 str.).
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusios motinos P. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m., priėmė atsiradusį palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti įstatymų nustatytu 6 mėnesių terminu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai D. L. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.