Telšių apylinkės teismo įsakymas

2012-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-421-853/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
1-421-853/2012
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-01087-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
K. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-421-853/2012Proceso Nr. 1-73-1-01087-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4; 2.10.1.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Š. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2012 m. lapkričio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,17 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu, mušdamas savo žmoną E. M., suduodamas jai ranka ne mažiau keturis smūgius į veidą ir ne mažiau keturis smūgius per abi rankas, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2012 m. lapkričio 1 d. apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,17 promilių girtumas), grasino nužudyti savo sūnų T. M., jog „užmuš, kad Mažeikiuose nevaikščios, kad pasamdys žmones ir jį nužudys“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta visiškai ir parodo, kad 2012-11-01 jis su sūnumi T. M. buvo kapinėse ir grįžtant iš kapinių, tai buvo panašiai apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, sūnus vairavo automobilį ir lygtai kažkaip ne taip kapinėse buvo sustojęs, tai jam sakė, kad šitaip negalima. Po to, grįžo į namus ir jis pradėjo konfliktuoti su savo žmona. Konfliktas kilo dėlto, kad žmona pas save turėjo jo banko kortelę, o jis norėjo, kad ją grąžintų, nes buvo pravesta alga ir dėl to pyko. Kadangi buvo išgėręs alkoholio, o gėrė prieš išvažiuojant į kapines ir po to, kai grįžo, tai galėjo ant žmonos pasakyti kokius negražius necenzūrinius žodžius, bet kokius pasakė, nepamena, o žodžiai išsprūdo iš pykčio dėl banko kortelės. Gerai nepamena, nes buvo pavartojęs alkoholio, jis galėjo netyčia žmonai suduoti keletą smūgių, bet į kokią vietą negali pasakyti, gal kur į veidą, tik kažkiek pamena, kad jai ėmė už rankų. Pamena tą momentą, kad sūnus T. užstojo mamą, tai jam iš pykčio galėjo kažkokius žodžius pasakyti, galėjo jam pasakyti, kad jis nelįstų ir, kad užmuš, daugiau ką ar pasakė nepamena. Jis labai nuoširdžiai gailisi, kad sudavė žmonai ir grasino sūnui T. Jų atsiprašys, nes nenori turėti problemų su policija (31 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2012-11-01 apie 13.20 val., kaip jai sūnus T. M. papasakojo, kad važiuojant iš kapinių vyro automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas K. M. pradėjo šaukti ant sūnaus T., kad jis blogai važiuoja, be reikalo sustoja, kur reikia važiuoti ir panašiai, o po to, parvažiavus į kiemą siūlė sūnui eiti muštis, bet sūnus nesimušė ir parėjo kartu su tėvu į namus. Namuose jiems sugrįžus, ji buvo viena, tai vyras pradėjo ją necenzūriniais žodžiais koneveikti, o žodžių buvo daug ir visokių. Po to, reikalavo pinigų, klausė, kur pinigai ir pripuolęs prie jos sudavė iš rankos kumščio ne mažiau keturis kartus į įvairias veido vietas, t.y. skruostus, ji dengėsi su rankomis veidą, kad daugiau nebesuduotų smūgių, tai vyras sudavė dar ne mažiau keturis smūgius ir per abi rankas, po to, sugriebęs už abiejų rankų jas spaudė. Tada sūnus T. M. pripuolė prie jos ir ją gynė, tai tada tėvas pradėjo sūnui T. grasinti žodžiais, kad „užmuš, kad Mažeikiuose jam nevaikščioti, kad pasamdys žmones, kad jį nužudytų“. Taip pat sūnų dar iškoneveikė, sakė, kad jis susirinktų savo daiktus ir eitų iš buto lauk gyventi kitur, kad jis jo nebematytų tame bute ir panašiai. Tada sūnus T. neapsikentęs paskambino į policiją, o atvykę policijos pareigūnai vyrą išvežė. Ji dabar net nežino ką ir toliau daryti, matys, kaip vyras elgsis kai bus paleistas iš areštinės, gal jis norės taikytis, jeigu jos ir sūnaus atsiprašys, tai atleis ir su juo susitaikys. Pas medikus dėl jai padarytų sužalojimų nesikreipė ir nesikreips, nes sužalojimų rimtų nėra. Tarp jos ir vyro konfliktai pastoviai kyla dėl pinigų, t.y. jie yra paėmę būstui ir automobiliui paskolą, todėl yra kas mėnesį nuskaičiuojami pinigai, vyrui vis lieka mažiau pinigų, tai kaip išgeria jis ir kelia pretenzijas, be to, kad jis vartoja nuo miego vaistus „Somnol“, nes jei jis neišgeria šių vaistų, tai negali užmigti, o jei vaistai susimaišo su alkoholiu, tai vyras būna agresyvesnis (10 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2012-11-01 apie 13.20 val. jam tik įvažiavus su tėvams priklausančiu automobiliu, kurį jis vairavo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Mažeikių miestą, tėvas K. M., pradėjo ant jo šaukti, kad blogai važiuoja, kad be reikalo sustoja, kur reikia važiuoti ir panašiai, o po to, parvažiavus į kiemą siūlė eiti muštis, bet jis nesutiko, o parėjo į namus. Kai grįžo į namus, namuose buvo mama E., tai tėvui parėjus jis pradėjo šaukti ir pulti ant mamos ir ją koneveikti įvairiausiais žodžiais tame tarpe ir necenzūriniais. Po to, girdėjo, kad tėvas reikalavo mamos pinigų klausė, kur pinigai ir pripuolęs prie jos sudavė mamai iš rankos kumščio ne mažiau keturis kartus į įvairias veido vietas, t.y. skruostus, mama dengėsi su rankomis, tai smūgiavo jai ir per rankas. Tai pamatęs puolė ginti mamą, atsistojo tarp mamos ir tėvo į vidurį, tada tėvas dar labiau supyko, kad jis užstoja mamą, tai pradėjo jam grasinti žodžiais, kad: „užmuš, kad Mažeikiuose jis nevaikščios, kad pasamdys žmones ir jį nužudys“. Tada jis neapsikentęs viso to paskambino į policiją ir pasakė, kad smurtaujama. Atvykus policijos pareigūnams tėvas buvo ramus, bet jį išsivežė. Kiek žino ir yra girdėjęs, kad tėvas ant mamos dažnai puola, smurtą yra buvęs vartojęs prieš mamą keletą kartų, bet mama niekada pareiškimų nerašydavo. Jei jo tėvas ir atsiprašytų, tai jam atleisti nenorėtų, nes jis apie penkiolika metų mato, kaip tėvas ant mamos puola, konfliktuoja bei smurtauja (12 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

K. M. kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais įrodymais:

- bendra pranešimo registracija, kurioje nurodyta, kad pranešėjo tėtis smurtauja (4 b.l.);

- 2012-11-01 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog 2012-11-01 apie 14.00 val. būdamas neblaivus K. M. smurtauja prieš E. M. (6-7 b.l.);

- asmens blaivumo testo rezultate matyti, jog 2012-11-01 K. M. nustatytas 2,17 promilių girtumas (16 b.l.);

- K. M. laikino sulaikymo protokolu (14 b.l.);

- 2012-11-02 susitaikymo protokolu pasirašytu tarp E. M. ir T. M. bei K. M. (32 b.l.).

Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis K. M. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad K. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiųjų E. M. ir T. M. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. K. M. nusikalstamos veikos baigtos, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veikas padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,17 promilių girtumas) ir girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Paskelbus įtariamajam K. M. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, tik prašė esant galimybei baudą sumažinti iki 5 MGL dydžio (39 b.l.).

Todėl teismas, skirdamas bausmę K. M., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis AB (duomenys neskelbtini) (19 b.l.), yra neteistas (18 b.l.), administracine tvarka nebaustas (17 b.l.), teismas mano, jog kaltinamajam už padarytus nesunkius nusikaltimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšys nesusijusios su laisvės atėmimu, kurios pasiūlytos prokuroro ir kurias paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai – už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje paskirti bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje paskirti bausmę – 10 MGL (1300,00 Lt) baudą, kuri nelaikytina per griežta bausme už jo padarytą nusikalstamą veiką. Jis padarė nusikaltimą, už kurį įstatymas numato iki 500 MGL dydžio baudos skyrimą. Pagal bausmių skyrimo taisykles, numatytas LR BK, bausmė yra skiriama pagal sankcijos vidurkį (medianą), atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl laikytina, kad prokuroro siūloma 10 MGL bauda yra pateisinama ir atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę. Baudos dydis nustatytinas pagal nusikalstamų veikų padarymo metu buvusį MGL dydį – 130 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant prie griežtesnės bausmės visiškai pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės ir 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas K. M. laikino sulaikymo laikas išbūtas nuo 2012-11-01 14.20 val. iki 2012-11-02 11.55 val. (14-15 b.l.), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą parą dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 (dešimt) minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu subendrinti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės ir 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti K. M. laikino sulaikymo laiką išbūtą nuo 2012-11-01 iki 2012-11-02, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms, laikytina, jog K. M. yra atlikęs dvi dienas laisvės apribojimo bausmės.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės K. M. neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti K. M. paskirtą baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuteistasis K. M. paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti K. M., kad jis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė