- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- 1-65-404/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34787-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Dačkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-34787-16, kurioje E. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-07-30 Plungės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. bauda (10MGL) 1300 litų, bauda išieškota; 2) 2012-07-09 Plungės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-30 baudžiamuoju įsakymu, nustatant galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir bauda (10 MGL) 1300 litų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 187 str. 1 d.; A. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. liepos 24 d., apie 15⁰⁰ val., L. J. gyvenamojo namo kambaryje, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamasis E. G. veikdamas bendrininku grupe su A. P. , konflikto metu dėl to, kad M. G. muša savo draugę A. J. , tyčia suėmė sėdinčiam ant lovos M. G. abiem rankomis už riešų, šiam apsivertus ir gulint ant lovos, koja prispaudė m. G. juosmens srityje ir laikė, kad nesipriešintų, o A. P. tyčia sudavė M. G. ne mažiau 5 smūgius kumščiu į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais abu kaltinamieji padarė nukentėjusiajam M. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimu pakaušio srityje, dešinės ausies kaušelio patinimą, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą sprando, dešinio peties, dešinio šono srityje, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusio M. G. sveikatą.
Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kaltinamasis E. G. paėmė M. G. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Asus“ - 397,36 eurų vertės, kurį M. G. sėdėdamas ant lovos laikė pasidėjęs ant kojų, tyčia numetė ant grindų ir taip kompiuterį sugadino, taip nukentėjusiajam M. G. padarė turtinę žalą už 397,36 eurus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: nukentėjusiojo M. G. parodymais, kad 2017-07-24, apie 15⁰⁰ val., jis buvo draugės A. J. sesers namuose, (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo kambaryje ant lovos, o kompiuterį laikė pasidėjęs ant kojų ir naršė po internetą. Jam sėdint į namus atėjo A. P. ir E. G. . Pastarasis, pasakęs, kad dabar jie pasikalbės, paėmė ant jo kelių buvusį kompiuterį, numetė jį ant žemės, o tada suėmė abiem rankomis jam už riešų, kad negalėtų pasipriešinti, o A. P. sudavė jam, jau gulinčiam ant lovos, rankomis smūgius į veidą, galvą bei kitas kūno vietas. Tada jis, išlaisvinęs rankas, apsivertė lovoje veidu žemyn, užsidengė rankomis galvą. Juto, kad E. G. jį per juosmenį koja buvo prispaudęs prie lovos, taip pat jautė suduodamus smūgius į galvą. Jį nustojo mušti tada, kai į kambarį įėjo O. J. , kuri, pamačiusi muštynes, ėmė šaukti. Įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas jam priklausantis kompiuteris „Asus X501A“, kurio vertė 397,36 eurų. Po įvykio pasikalbėjęs su savo drauge A. J. suprato, kad jo sumušimo priežastimi tapo prieš pusę metų iki jo sumušimo kilęs nesutarimas tarp jo ir draugės, kai jiedu vienas kitam sudavė smūgius, o A. apie tai papasakojo A. P. ir E. G. , kurie yra jos giminaičiai, žmonoms. A. P. ir E. G. jam padarytą materialinę žalą atlygino, todėl ieškinio nebereiškia. (b.l.13-15, 16, 17-18, 60-61); kompiuterio „Asus“ apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įjungus nukentėjusiojo M. G. pateiktą kompiuterį „Asus“, vaizdas monitoriuje yra neįžiūrimas, susiliejęs. Nešiojamas kompiuteris „Asus“ pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam M. G. (b.l. 27-32, 33); garantinio talono Nr. 221648/1 kopija, iš kurios matyti, kad kompiuterio „Asus X501A“ vertė 397,36 eurų (b.l. 37, 38); specialisto išvada Nr. G 1878/2016(03), iš kurios matyti, kad M. G. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su odos nubrozdinimu pakaušio srityje, dešinės ausies kaušelio patinimu, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai sprando, dešinio peties, dešinio šono srityse. Aukščiau išvardintus sužalojimus M. G. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. M. G. kūne galima išskirti mažiausiai penkias trauminio poveikio vietas (pakaušis, dešinė ausis, sprandas, dešinysis petys, dešinysis šonas). Dėl nustatytų sužalojimų M. G. sveikata sutrikdyta buvo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 49-50); liudytojos A. J. parodymais, kad ji kartu su M. G. gyvena nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Sesei L. J. išvažiavus į (duomenys neskelbtini) aplankyti vyro, ji su M. G. apsigyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo vaikus. 2016-07-24, apie 14⁰⁰ val., ji nuėjo pas kaimynystėje gyvenančią D. P. į svečius. Ten taip pat atėjo ir E. G. su jos seserimi K. J. . Praėjus kažkiek tai laiko ir visiems sėdint prie stalo, E. G. su A. P. atsistojo ir išėjo. Kur jie tuo metu išėjo, nesakė. Praėjus keliolikai minučių jie grįžo uždusę ir pasakė, kad padarė tvarką. Įtarusi kažką negero, ji parėjo į sesers, kur laikinai gyveno, namus ir pamatė, kad yra sumuštas jos sugyventinis M. G. . Taip pat pamatė, kad yra sugadintas ir nešiojamas kompiuteris, nes buvo susiliejęs ekranas ir nieko jis nerodė. Konfliktas įvyko todėl, kad tiek P., tiek G. žinojo, kad M. G. buvo ją sumušęs prieš kažkiek tai laiko (b.l. 52-53 ); nepilnametės liudytojos O. J. parodymais, kad jos mamai 2016 metų vasarą išvažiavus į užsienį, jų namuose apsigyveno močiutė. Kažkurią dieną pas juos atvažiavo dėdė M.. Jai būnant lauke ir supantis ant sūpynių, į kiemą atėjo dėdė A. ir E.. E. jai paliko savo vaiką ir liepė jį prižiūrėti. Po kelių minučių ji sugalvojo nueiti į kambarį. Įėjusi išgirdo, kaip M. šaukia, po to paėjusi toliau pamatė, kaip M. guli lovoje ant pilvo, jis buvo užsiėmęs galvą rankomis, o A. M. rankomis trankė per galvą ir nugarą, trenkė apie 3 kartus. E. tuo tarpu stovėjo šalia lovos prie A.. Ji pati nematė, kad E. būtų mušęs M., tik jai M. po muštynių pasakojo, kad jį mušė abudu. Jai ėmus šaukti ant A. ir E., jie baigė muštynes ir išėjo. Dar eidamas lauk A. pasakė M., kad jei jis dar kartą palies A., jį užmuš. Prieš A. ir E. atėjimą ji matė, kad M. kompiuteris veikia, nes ji tą dieną žiūrėjo filmukus, o po muštynių nebeveikė. Kai dar vyko muštynės ji matė, kad kompiuteris buvo padėtas šalia lovos. Kompiuteris buvo atverstas, matė, kad ekranas yra kaip suskaldytas (b.l. 55-56 ); kaltinamojo A. P. parodymais, kad 2016-07-24 jo namuose, (duomenys neskelbtini), svečiavosi E. G. su savo sugyventine K. J. . Apie 14⁰⁰ val. į svečius atėjo ir A. J. , kuri gyvena kartu su M. G. . A. J. ir K. J. yra jo žmonos dukterėčios. Kalbantis tarpusavyje A. J. pasisakė, kad į kaimą yra atvykusi kartu su sugyventiniu M. G. , kuris yra likęs kitos dukterėčios namuose, (duomenys neskelbtini). Kadangi jis kartu su E. G. žinojo, kad prieš mėnesį laiko M. G. buvo sumušęs A., tai nusprendė nueiti ir pasikalbėti su M. G. . Nuėję pamatė jį sėdintį ant lovos ir laikantį kompiuterį. Jam paklausus, kodėl sumušė A., o M. G. atsakius, kad tai ne jo reikalas, jis, supykęs, rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį. Kur ir kiek sykių sudavė, nežino. Kaip buvo su kompiuteriu, ar M. jį padėjo ar E. G. jį numetė, nepamena. Ar E. G. sudavė smūgius M. G. , nežino (b.l. 96-97, 102- 103); kaltinamojo E. G. parodymais, kad 2016-07-24 kartu su sugyventine K. J. svečiavosi pas A. ir D. P. , kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Vėliau prie jų prisijungė A. J. , kuri gyvena kartu su M. G. . A. J. ir jo sugyventinė K. J. yra seserys. Kalbantis tarpusavyje A. pasisakė, kad į kaimą yra atvykusi kartu su sugyventiniu M. G. , kuris yra likęs kitos dukterėčios namuose, (duomenys neskelbtini) Tuo pačiu A. pradėjo sakyti, kad jį nesutaria su savo sugyventiniu, nes ją mušą ir nori išeiti gyventi kitur. Po šių A. pasakymų jis su A. P. susimirkčiojo ir išėjo pasikalbėti su M. G. , kuris tuo metu buvo L. J. namuose. Nuėję pamatė M. G. gulintį ant lovos ir laikantį kompiuterį. A. P. M. G. paklausus, kodėl jis skriaudžia A., M. G. jam atsakė necenzūriniais žodžiais, pasidėjo kompiuterį šalia savęs ant grindų, o A. P. pradėjo jį mušti. Kai jie susimušė, jis kompiuterį paėmė už ekrano ir pastūmė toliau, kad nesulaužytų. Galimai tada ir buvo sugadintas kompiuterio ekranas. Jis M. G. smūgių nesudavė. Atsisako dalyvauti akistatoje su nukentėjusiuoju M. G. (b.l. 121-122, 123, 128, 129).
Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, nesunkiai sužalojo žmogų; taip pat kaltinamojo E. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis sugadino svetimą turtą.
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1 d. padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikų padarymo, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinai tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1 d. padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Prokurorė pareiškime prašo kaltinamiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas skirti laisvės apribojimo bausmes, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?, paskirti įpareigojimus tęsti darbą.
Kaltinamieji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 134-139).
Skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamasis A. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamiesiems paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kuri, kaltinamajam A. P. , vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?, abiem kaltinamiesiems skirtini įpareigojimai tęsti darbą.
Kaltinamajam E. G. BK 64¹ str. 1 d. nuostata dėl bausmės sumažinimo ? netaikytina, nes kaltinamasis neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 64¹ str. 2 d. šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Kaltinamasis E. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiriama galutinė subendrinta bausmė, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
Abiems kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusysis M. G. kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 397,36 eurų žalos atlyginimą dėl sudaužyto kompiuterio (b.l. 57). M. G. parodymais kaltinamieji žalą jam pilnai atlygino, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 60-61).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 107,44 eurų už nukentėjusiajam M. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 73-74, 75). Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, nes žala visiškai atlyginta ( b.l. 82).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnį kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Kadangi yra atlygintos civilinių ieškovų M. G. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasos pareikštuose ieškiniuose nurodytos žalos, todėl pradėti procesai dėl minėtų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nutrauktini.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį 684,35 eurų sumai už laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2016-09-08 nukentėjusiajam M. G. išmokėtą ligos pašalpą dėl sveikatos sutrikdymo, kurį sukėlė nusikalstami kaltinamųjų veiksmai (b.l. 64-65). Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais abiejų kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta pagal jiems pareikštus kaltinimus, todėl pripažintina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, išmokėjęs nukentėjusiajam M. G. ligos pašalpą, patyrė 684,35 eurų žalą, kuri atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų solidariai priteistina 684,35 eurų žalai atlyginti. (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).
Proceso išlaidų nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius. Paskirti įpareigojimą visą bausmės laikotarpį dirbti.
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuonis) mėnesius, paskirti įpareigojimą visą bausmės laikotarpį dirbti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Abiems kaltinamiesiems paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinių ieškovų M. G. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių procesus baudžiamojoje byloje nutraukti.
Civilinio ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų E. G. ir A. P. priteisti 684,35 eurų žalai atlyginti.
Išaiškinti E. G. ir A. P. , kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.