Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-366-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-05
Bylos Nr.
1A-655-366-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Algirdas Gaputis, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
M. R.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Antanas Jarašius, Rima Šmigelskytė
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-366/2008

Teisėja Audra Kriščiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2008 m. gruodžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,nuteistajam M. R.,gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,nukentėjusiajai R. B.,nukentėjusios atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.

Nuosprendžiu M. R. skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 2 d. apie 21.30 val., Kėdainių rajone, Dotnuvos miestelyje, Tilto gatvėje, ties namu Nr. 31, kelio Jonava – Kėdainiai – Šeduva 45-ame kilometre, vairuodamas D.O. Š. priklausantį automobilį „BMW – 320“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 174, 172, 273 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), gyvenvietėje privalėdamas važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 174 p.), taip pat privalėdamas pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, matomumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 172 p.), privalėdamas eksploatuoti transporto priemonę, atitinkančią Susisiekimo ministerijos nustatytus techninius reikalavimus (KET 273 p.), eksploatavo automobilį su nusidėvėjusiomis padangomis, neatitinkančiomis nustatytų techninių reikalavimų, viršijo leistiną 50 km/h greitį gyvenvietėje 70 km/h, važiuodamas apie 120 km/h greičiu, esant slidžiai kelio dangai, pasirinko nesaugų važiavimo greitį, automobilio nesuvaldė, šiam praradus judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, slysdamas įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo automobilio keleiviai N. B. ir nepilnametė D. L., gim. 1992-01-10, o automobilio keleivei G. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-09-19 nuosprendį pakeisti ir jam paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, dalį padarytos žalos, padedant artimiesiems, atlygino, nukentėjusiųjų atsiprašė. Jis yra jauno amžiaus, neturi pakankamos gyvenimo patirties, todėl vairuodamas automobilį elgėsi nerūpestingai, neatsargiai, negalvodamas apie tokio elgesio pasekmes. Supranta, kad už savo nusikalstamą poelgį jis privalo būti nubaustas ir bausmės jis nevengia, tačiau atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad eismo įvykio metu jis pats sunkiai susižalojo, dėl patirtų sužalojimų šiuo metu jo darbingumo lygis tik 30 %, bet ir tokiai sveikatai esant, jis yra pasiryžęs atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė sukliudytų jo greitesniam sveikimui (šiuo metu jam rekomenduotas reabilitacinis gydymas), neigiamai paveiks jo galimybę greitai ir visiškai atlyginti padarytą žalą. Todėl mano, kad paskirtosios bausmės vykdymo taikymas jo atžvilgiu būtų teisingas, nes tam yra visos sąlygos numatytos BK 75 str.

Atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji D. N. nurodo, kad su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais nesutinka. Skunde nuteistasis nurodo, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau išties ji tegavo iš nuteistojo SMS žinutę, kurioje jis rašė, kad įvykdyti nusikaltimo nenorėjo. Tiesioginio atsiprašymo iš nuteistojo nesulaukė, nors tą atlikti nuteistasis turėjo ne vieną galimybę. Nors nuteistasis nurodo, kad jis atlygino dalį žalos padedant artimiesiems, tačiau išties jis pats jokio suinteresuotumo dėl žalos atlyginimo nerodė – dalį žalos atlygino nuteistojo tėvai. Iš nuteistojo elgesio nesimatė, kad po padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi – tik pradėjęs normaliai vaikščioti, M. R. kiekvieną savaitgalį švęsdavo su draugais, ji nekarta matė jį apsvaigusį nuo alkoholio. Nors nuteistojo darbingumas tik 30 %, tačiau jis vaikščioja, bėgioja, vairuoja motorinę transporto priemonę. Tai sukelia jai pagrįstas abejones dėl nuteistajam nustatyto darbingumo. Nors nuteistasis nurodo, kad susitarė dėl lėšų skolinimosi atlyginti žalai, tačiau pats nuteistasis nesidomėjo koks yra tos žalos dydis, todėl tai taip pat verčia abejoti šiuo nuteistojo teiginiu. Atsižvelgiant į tai, jis nepritaria, kad bausmės vykdymas nuteistajam būtų atidėtas.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji R. B. ir jos atstovė prašo skundo netenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.), 2008 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas ir paskyrė teisingą bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1 d. 2 p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta ( BPK 320 str. 3d.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 75 str. taikymo nuteistajam

Nuteistasis neginčydamas bausmės dydžio prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau tam pagrindo nėra.

BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo (toliau LAT) formuojamą praktiką, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LAT 2008-02-15 „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (BK 75 ir 92 str.)“ išvadų 11 p.). Sprendžiant klausimą ar atidėjus bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai (kaip to reikalauja BK 75 str.), teismo vertina visas bylos aplinkybes BK 41 str. kontekste, t.y. ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Skundžiamu nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žuvo du jauni žmonės. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skirdamas bausmė nuteistajam atsižvelgė į visas jo skunde nurodytas aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo pobūdį ir jo kaltės laipsnį, į tai, kad eismo įvykio metu jis pats sunkiai susižalojo. Be to Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į M. R. asmenybę – nors jis yra jauno amžiaus, tačiau linkęs daryti nusikalstamas veikas, ankščiau net du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (vieną kartą BK 93 str., kitą kartą BK 38 str. pagrindais), administracine tvarka už KET pažeidimus baustas net 8 kartus (84-86, 90 b.l.). Visa tai rodo, kad jam skiriamos administracinės nuobaudos ir taikomi atleidimai nuo baudžiamosios atsakomybės jokios įtakos jo elgesiui neturėjo. Tai tik patvirtina, kad M. R. antivisuomeninės nuostatos ir polinkis daryti teisės pažeidimus yra susiformavę, teisėsaugos institucijų pastangos jį socializuoti buvo bevaisės. Įvertinus tai, darytina išvada, kad M. R. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o logiška jo nuoseklaus gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Nors jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau padarytas labai šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, elementarias eismo saugumo reikalavimus (vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, leistiną greitį M. R. viršijo net 70 km/h, eksploatavo transporto priemonę neatitinkančią nustatytų techninių reikalavimų), ko pasėkoje kilo labai sunkios pasekmės.

Pagrįstai pirmos instancijos teismas M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino to, kad jis iš dalies atlygino žalą. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taigi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, BK 59 str. 2 dalyje nedraudžiama teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis kas sudarytų pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo bei rodo, kad kaltininko pastangos atlyginti likusią žalos dalį yra nuoširdžios. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad po autoįvykio nukentėjusiajai R. B. buvo sumokėta 500 Lt, o nukentėjusiai D. N. 700 Lt. Šiuos pinigus nukentėjusioms sumokėjo nuteistojo motina. Kaip yra nurodžiusi nukentėjusioji R. B., laidotuvių išlaidos sudarė 5000 Lt (b.l. 33 – 34). Akivaizdu, kad buvo atlyginta tik labai nedidelė turtinės žalos dalis. O kaip matyti iš nukentėjusiųjų pasisakymų, apklausiant jas pirmos instancijos teisme, jos ketina pareikšti ieškinius ir neturtinei žalai atlyginti dėl žuvusių artimųjų. Nukentėjusioji D. N. savo atsikirtime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad atlyginta tik maža dalis žalos. Be to ji nurodo, kad nuteistasis net nėra pasidomėjęs kokio dydžio žala iš viso yra padaryta. Tai verčia abejoti nuteistojo deklaruojamo noro atlyginti žalą nuoširdumu. Tai, kad po nuosprendžio priėmimo pirmos instancijos teisme D. N. buvo pervesta dar 200 Lt, esmės nekeičia.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad realus bausmės atlikimas sutrukdys atlyginti žalą. M. R. paskirta bausme atlikti atviroje kolonijoje. Atlikdamas tokią bausmę jis turės galimybę dirbti, gauti pajamas ir iš jų atlyginti žalą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad atidėjus bausmės vykdymą bus greičiau atlyginta žala, kadangi M. R. šiuo metu niekur nedirba ir pajamų neturi.

Įvertinus tai darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas M. R. nepasiektų bausmės tikslų ir paskirties įvardintos BK 41 str., t.y. nesulaikytu jo nuo nusikalstamų veikų darymo, neatimtų (neapribotų) jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveiktų jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir kt. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į LAT formuojamą praktiką – LAT yra nurodęs, kad nepritartina teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir pan. ir sukėlusius labai sunkius padarinius (LAT 2008-02-15 „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (BK 75 ir 92 str.)“ išvadų 8.3 p.). M. R. nusikalstama veika yra būtent tokia – sąmoningai pažeidžiant KET reikalavimus sukelti labai sunkūs padariniai. Įvertinus visa tai, bausmės vykdymo atidėjimas M. R. netaikytinas.

Tokiu būdu, ši baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Algirdas GaputisTomas Zdanavičius