- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- I-1384-168/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Trečiasis asmuo
- K. I., S. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jūros Marijos Strumskienės ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. I. (A. I.), jo atstovui advokatui Olegui Drobitko, atsakovo atstovui Mindaugui Budginui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. I. (K. I.), S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys S. L., K. I.) dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. I. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2012-08-13 įsakymą Nr. 1 P-(1.3.)-277 (toliau – Įsakymas), kuriuo Kauno apskrities viršininko administracijos Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma „Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai“ pripažinta negaliojančia.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, nes Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-08 pažymos Nr. P - 365 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ (toliau – ir Pažymos) išdavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymo) redakcijos 7 straipsnio l dalies 2 punkto „šeima“ turinys, vertinant su Civilinio kodekso 3.26, 327 straipsniais, Darbo kodekso 180 straipsniu, įtvirtino, kad seneliai, vaikai ir anūkai priklauso vienai šeimai. Be to, Pažyma buvo panaikinta po 4 metų nuo jos išdavimo, todėl skundžiamas Įsakymas pažeidžia ir teisėtų lūkesčių principą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, žemės reformos tikslo.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 37–40) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Žemės reformos įstatyme „šeimos“ sąvoka nėra apibrėžta, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-12-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-1189-07 išaiškino šios sąvokos taikymą. Žemės reformos įstatymas nenumato, kad pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teisę gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai įgyja šeimos nario paveldėtojai, kurie perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją metu nebuvo įkeldintųjų šeimos nariais. Todėl įvertinus Tarnybos Kėdainių skyriaus pateiktus, A. I. ir P. I. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nustatė, kad A. I. yra buvusio žemės savininko P. I., turėjusio nuosavybės teise žemės tuometinėje Lenkijos teritorijoje, vaikaitis ir nėra įrašytas į Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-06-07 pažymą apie perkėlimą Nr. R4-2321, todėl negali būti laikomas P. I. šeimos nariu. Kadangi Pažyma buvo parengta pažeidžiant tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys K. I. ir S. L. palaikė pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo panaikinta Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-08 pažyma Nr. P-365, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais rašytiniais dokumentais, nustatyta, kad K. I. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius) 2007-11-21 (17–18 l.) pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ ir prašė pažymą išduoti sūnaus A. I. vardu. A. I. 2008-02-22 Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (24 l.) išduoti pažymą dėl žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, o 2008-09-10 pateikė prašymą dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai (27 l.), kuriame prašė išvadą dėl žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn išsiųsti į Klaipėdos skyrių Gargžduose.
Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius, įvertinęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-06-07 pažymą Nr. R4-2321 (b. l. 9), Valstybinio archyvo 2008-08-27 raštą Nr. 843-208/07, pilietybę patvirtinančius dokumentus, giminystės ryšį įrodančius dokumentus, 2008-10-08 išdavė pažymą „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ Nr. P-365, kurioje nurodė, kad pagal piliečio A. I. pateiktus dokumentus apie buvusio savininko P. I. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) žemės ir pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunktį jis turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 8,51 ha žemės (28 l.).
Tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius, vadovaudamasis Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikinimo skyriaus nuostatais, patvirtintais Tarnybos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-63, patikrino Pažymos teisėtumą ir savo 2012-07-10 pažymoje Nr. 1KA-(9.4.)-35 padarė išvadą, jog Pažyma parengta piliečiui A. I., kuris nėra asmens, turėjusio nuosavybės teise žemės Lenkijos ar Vokietijos tuometinėse teritorijose, šeimos narys, tuo pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir siūlė Pažymą pripažinti negaliojančia (b. l. 43–44).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) direktorius 2012-08-13 įsakymu Nr. 1 P-(1.3.)-277 Kauno apskrities viršininko administracijos Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą pripažino negaliojančia.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Minėtoje nuostatoje konkrečiai išvardyta, kokius sprendimas gali naikinti ar keisti Tarnybos vadovas ir nurodyta būtina sąlyga, kad dėl to nebūtų kilę ginčų.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-06-29 įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) patvirtinti Tarnybos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 2 punkte nustatyta, kad „Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais“. Pagal Nuostatų 12 punktą „Tarnybai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių įgyvendinimą atsako direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų žemės ūkio ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka“. Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad „Tarnybos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reguliuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir kiti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymais tvirtinami teisės aktai“. Tarnybos direktoriaus įgaliojimai nustatyti Nuostatų 13 punkte, kuriame jam nėra suteiktų įgaliojimų panaikinti Tarnybos skyriaus priimtus sprendimus.
Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad „Tarnybos direktoriaus pagal kompetenciją išleisti įsakymai ir kiti jais patvirtinti teisės aktai yra privalomi struktūriniams padaliniams, kitoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, juridiniams bei fiziniams asmenims“. Minėtų Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad „Tarnybos struktūriniai padaliniai savo veiklą organizuoja pagal patvirtintus strateginius veiklos planus, šiuos nuostatus, savo nuostatus, Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentą ir valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus“. Iš anksčiau aptartų nuostatų matyti, kad Tarnybos direktoriui teritorinių skyrių atžvilgiu nėra suteiktų įgaliojimų naikinti jų priimtus individualius teisės aktus. Pačiuose Nuostatuose pažymima, kad teritoriniams skyriams privalomi Tarnybos direktoriaus sprendimai, jei jie išleisti pagal kompetenciją.
Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir jos priimamiems sprendimams taikomi šio įstatymo reikalavimai. Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Minėta, kad teisėtumo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo (žr. pvz., 2005-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas A602-227/2012). Be to, viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-35-10).
Atkreiptinas dėmesys, kad Pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 8,51 ha žemės, yra tarpinis procedūrinis sprendimas (veiksmas), kurio pagrindu priimamas galutinis sprendimas dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Pažymėtina, kad toks sprendimas dar nėra priimtas, tačiau minėta Pažyma pareiškėjui suteikta teisė, kuri, nagrinėjamu atveju, dar nėra realizuota, tuo tarpu Tarnyba skundžiamu Įsakymu minėtą teisę pareiškėjui panaikino, neturėdama tam teisėto pagrindo ir viršijant suteiktus įgaliojimus.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindas tenkinti skundą yra, todėl skundžiamas Įsakymas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
A. I. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-08-13 įsakymą Nr. 1 P-(1.3.)-277 „Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-08 pažymos Nr. P-365 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ pripažinimo negaliojančia“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.