Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-371-795/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
1-371-795/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66685-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-371-795/2016Proceso Nr. 1-01-1-66685-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3; 2.1.16.1.10.; 2.10.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

2015 m. gruodžio 4 d., apie 14.40 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sūnumi M. P. metu, tyčia vieną kartą kirvio pentimi sudavė M. P. į kairį petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su savo sūnumi M. P. sutaria gerai. Sūnus gyvena atskirai nuo jų, su savo seserimi V.. Sūnus yra futbolininkas, iš to jis ir gyvena. 2015 m. gruodžio 4 d., pas jį į namus apie 10.00 val. atėjo M.. Tuo metu jis buvo darbo biržoje, grįžo iš jos apie 11.00, rado jį jau geriantį alų. Jis atėjo pasiguosti, kad sesuo V. jį varo lauk iš savo buto ir prašėsi pagyventi pas juos iki kol išvyks į (duomenys neskelbtini). Su savimi M. turėjo pusę butelio degtinės. Išgėrę kartu ėjo į parduotuvę nusipirkti daugiau. Tada apsižodžiavo, dėl ko tiksliai, nepamena. Grįžo namo, į parduotuvę nebenuėjo. Nesitikėjo, kad M. pareis, bet jis grįžo su dar vienu buteliu degtinės. Kol buvo namuose, nuėjo pakapoti malkų, kad užkurti krosnį. Tą degtinės butelį kartu ir išgėrė. Dėl ko kilo konfliktas nepamena, buvo per girtas, nieko nepamena nuo to, kai pradėjo žaisti kortomis, po to atsipeikėjo tik policijoje. Kad trenkė sūnui su kirvio kotu į petį pamena, savo veiksmų gailisi. Trenkė tik vieną kartą, mano, kad nestipriai (b. l. 38). Savo sūnaus M. P. atsiprašė, su juo susitaikė, šis jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą M. P.. Pasižada, jog daugiau prieš savo sūnų fizinio smurto nenaudos ir nusikalstamų veikų nedarys (b. l.73-74).

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d., ryte, apie 08.00 val., ji nuėjo pas savo tėvus į svečius, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kad atsigerti alkoholinių gėrimų. Jis su savimi turėjo degtinės, apie 300 ml ir alaus, po 0,5 l 3 butelius. Mama R. tuo metu tvarkėsi bute, o jo tėvas J. P. buvo kažkur išėjęs. Jis su mama atsidarė po butelį alaus ir gurkšnojo. Maždaug po vienos ar kelių valandų grįžo jo tėvas. Su juo kartu išgėrė atsineštos degtinės nepilną butelį. Kai išgėrė degtinę, nusprendė dar parsinešti degtinės. Su tėvu kartu išėjo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra netoli namų. Einant pusiaukelėje jo tėvas apsisuko ir nuėjo atgal namo. Kodėl jis nėjo kartu į parduotuvę nepamena. Nuėjęs į parduotuvę jis nupirko 0,5 l degtinės, ją parsinešė namo pas tėvus. Šitą butelį degtinės išgėrė jis, jo mama ir tėvas. Begerdamas jis tėvams pasiguodė, kad jo sesuo V., pas kurią šiuo metu gyvena, kai susipyksta pradeda vyti jį iš buto. Kai išgėrė degtinę, jis vienas pats dar kartą nuėjo į parduotuvę ir joje nupirko dar vieną butelį degtinės 0,5 l. Kai grįžo iš parduotuvės atgal pas tėvus ir parsinešė degtinės, ją gėrė su tėvu ir žaidė kortomis. Žaidžiant kortomis, jis su savo tėvu pradėjo konfliktuoti dėl kortų žaidimo. Apie 14.40 val. žodinio konflikto metu tėvas pagriebė kirvį. Pamatęs jį tėvo rankose atsistojo ir mėgino išeiti iš buto, norėjo atidaryti duris, bet buto durys buvo užrakintos ir pargriuvęs ant buto grindų pamatė, kaip jam tėvas užsimojo kirvio pentimi. Ar jis jam tuo metu kažką sakė nepamena, buvo nemažai išgėręs alkoholio. Tėvas užsimojo kirvio pentimi ir su juo sudavė į kairės pusės rankos petį. Tuo metu skausmas buvo trumpalaikis, bet kai išsiblaivė, jam pradėjo skaudėti. Jis pradėjo ant tėvo rėkti, ką jis daro. Galimai tai išgirdusi jo mama pribėgo prie jo ir pradėjo jį nuo jo traukti. Jis pradėjo verkti, kadangi norėjo pranešti apie šį įvykį policijai, bet jo mobilaus ryšio telefonas buvo išsikrovęs. Išėjo į kiemą. Namo kieme, netoli esančių sandėliukų stovėjo mergina, kurios nepažinojo, paprašė jos mobilaus ryšio telefoną ir pats paskambino policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, jo tėvas elgėsi agresyviai, sulaikant priešinosi ir buvo išvežtas į policijos komisariatą. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, nes nėra būtinybės, nėra didelio sužalojimo, yra tik nubrozdinimas. Civilinio ieškinio dėl jam sukelto fizinio skausmo jis nereiškia (b. l. 20-22).

Liudytoja R. P. parodė, jog 2015 m. gruodžio 4 d. ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Anksti ryte, apie 08.00 val. į svečius atėjo jos sūnus M. P.. Jis su savimi turėjo degtinės, apie 300 ml ir alaus, po 0,5 l 3 butelius. Tuo metu namuose buvo ji ir tvarkėsi butą. Sutuoktinis J. P. buvo išėjęs į darbo biržą. Ji su savo sūnumi pradėjo gurkšnoti alų. Maždaug po vienos ar kelių valandų grįžo jos sutuoktinis J.. Su juo M. vartojo atsineštos degtinės nepilną butelį. Kai išgėrė degtinę, nusprendė, kad reikia dar parsinešti degtinės. Su tėvu kartu išėjo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra netoli namų, bet J. netrukus grįžo vienas, nes pakeliui jie tarpusavyje apsipyko. Sūnus M. grįžo su degtinės buteliu, 0,5 l talpos. Šitą butelį degtinės išgėrė ji, M. ir J.. Bevartodami alkoholį M. ir J. žaidė kortomis. Kai išgėrė degtinę M. nuėjo į parduotuvę ir parsinešė dar vieną butelį degtinės, 0,5 l talpos. Kas vyko nepamena, galimai ji buvo nuėjusi į kitą kambarį ir jame ilsėjosi. Kai buvo atvykusi policiją, atsimena nelabai, tik tarpais. Kas įvyko tarp M. ir jo tėvo J., pasakyti negali, nes nežino, paties įvykio nematė (b. l. 33-34).

Klaipėdos AVPK PER vyr. patrulės V. G. 2015 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog iš įvykio vietos buvo paimtas kirvis, kuriuo, nukentėjusiojo M. P. teigimu, buvo suduotas smūgis (b. l. 4-7).

Įvykio vietoje policijos pareigūno darytame vaizdo įraše, kuris aprašytas 2015-12-21 apžiūros protokole, fiksuota, kaip nukentėjusysis M. P. ir liudytoja R. P. aiškino, kad išgertuvių metu tėvas kirviu sudavė M. P. (b. l. 8-10).

2016 m. vasario 29 d. apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas kirvis (b. l. 11-13).

2015 m. gruodžio 7 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo M. P. kairės rankos peties srityje esantis nubrozdinimas - žaizda (b. l. 25-30).

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 4 d., 15.49 val., J. P. iškvėptame ore buvo 2,51 prom. alkoholio (b. l. 45).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. P. mušdamas savo šeimos narį – sūnų M. P., sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo J. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis J. P., mušdamas nukentėjusįjį M. P., vieną kartą kirvio pentimi suduodamas jam į kairį petį, suprato, kad sukėlė sūnui M. P. fizinį skausmą, norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

J. P. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo neteistas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, J. P. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, J. P. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, J. P. skirtinas įpareigojimas – per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2015 m. gruodžio 4 d. 15.15 val. iki 2015 m. gruodžio 6 d. 11.00 val. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 1 CD su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje;

- kirvis, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugykloje (b. l. 14, 15), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti J. P. per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2015 m. gruodžio 4 d. 15.15 val. iki 2015 m. gruodžio 6 d. 11.00 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 1 CD su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

- kirvį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė