Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. atvyko į Vilniaus oro uostą, turėdamas elektroninį lėktuvo bilietą, numeris 6572415895651, „Air Baltic“ avialinijomis užsakyto skrydžio į Dubrovniką įlaipinimo į lėktuvą pradžia 14:35, skrydis buvo numatytas 15:05. Pareiškėjas į lėktuvą neįsilaipino ir Dubrovniko miesto nepasiekė. Vilniaus oro uoste 2023 m. liepos 3 d. apie 14 val. pareiškėją sustabdė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai ir surašė „Daiktų dokumentų paėmimo protokolą 2022 m. liepos 3 d. 15.08 val.“ (toliau tekste – Protokolas). Protokole nurodyta, kad specialistė S. A., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 599 straipsniu ir dalyvaujant J. B. ir T. D., paėmė iš pareiškėjo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Paimti daiktai bus saugomi Vilniaus oro uosto užkardoje ir perduoti nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas buvo sulaikytas protokolo surašymui ir dokumentų paėmimui tą dieną, kai turėjo prasidėti atostogos ir buvo rezervuoti apartamentai Dubrovniko mieste, Kroatijoje, jis nebegalėjo atšaukti užsakymo ir (ar) atgauti sumokėtų piniginių lėšų už skrydžio lėktuvu bilietus.

Kitą dieną 2022 m. liepos 4 d. pareiškėjas nuvyko į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto policijos komisariatą (toliau – Vilniaus miesto PK) aiškintis aplinkybių. Vilniaus miesto PK pareiškėjui buvo nurodyta parašyti pareikšimą ir detaliai išdėstyti aplinkybes, susijusiais su jo asmens dokumentais. Pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. jis pranešė apie pavogtą asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)). Policija įvykį užfiksavo, pareiškėjui buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2022 m. liepos 3 d. Vilniaus oro uoste iš jo buvo paimta asmens tapatybės kortelė, nes oro uosto pasienio užkardos apsaugos pareigūnai jam paaiškino, kad pareiškėjo asmens tapatybės kortelė yra negaliojanti, paskelbta tarptautinė paieška. Pareiškime nurodyta, jog oro uosto apsaugos pareigūnai negalėjo nurodyti tikslios priežasties, kodėl asmens tapatybės kortelė yra negaliojanti bei nenurodė, kur pareiškėjas ją gali atsiimti. Pažymėtina, kad pareiškėjui niekaip negalėjo kilti įtarimų, tokių kaip „tarptautinė paieška“ ir pan., kad jis turėtų nesklandumų su jam 2018 m. išduota asmens tapatybės kortele, kadangi pareiškėjas savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo be trikdžių nuo pat jos išdavimo 2018 m., kortelė galioja iki 2028 m. rugpjūčio 6 d. Be to, pareiškėjui pateikus asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 21 d. valstybės įmonė „Regitra“ išdavė naują Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – PD Imuniteto valdyba) 2022 m. liepos 22 d. rašte Nr. 5-S-14459 (toliau – Raštas), kurį gavo pareiškėjas, nurodyta, jog atlikus informacijos patikrinimą, buvo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities VPK pareigūnė A. B. paskelbė pareiškėjo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką. Tai reiškia, jog pareigūnė A. B. paskelbė pareiškėjui naujai išduotos asmens tapatybės kortelės, o ne prarastos, apie kurią pareiškėjas buvo pranešęs policijai, kortelės paiešką. Rašte nurodyta, jog pareigūnė A. B. nebedirba vidaus tarnyboje bei nuo padaryto pažeidimo praėjo daugiau nei 3 metai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 9.6 p. nuostatomis, priimtas sprendimas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nepradėti.

Taigi pareiškėjas reikalavimą atsakovei atlyginti žalą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis (Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų). PD Imuniteto valdyba Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas dėl jam padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą. Taigi ne teismo keliu nuostolių atlyginimo klausimą spręsti atsisakė, o to pasekoje pareiškėjas patiria bylinėjimosi išlaidas, kurias prašys teismo priteisti iš atsakovės. Taigi ginčas su atsakove dėl to, kad pareiškėjas dėl Vilniaus apskrities VPK pareigūnės neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą neturėtų kilti. Negali būti ginčo ir dėl to, kad ne pareiškėjo kompetencijoje yra žinoti ir nustatyti, per kiek laiko pareigūnai galėjo išspręsti konfliktinę situaciją oro uoste, ar nebuvo kitų sprendimo būdų, išskyrus dokumento paėmimą, ir to pasekoje sužlugdytos pareiškėjo atostogas. Pareiškėjas dėl atsakovės kaltės prarado daugiau nei tūkstantį eurų (sumokėjo už kelionę, į kurią neišvyko) ir patyrė, jo įvertinimu, 3 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas patyrė didelę gėdą ir pažeminimą viešoje vietoje – Vilniaus oro uoste, kai buvo sustabdytas, turėjo pasitraukti iš laukiančiųjų įlaipinimo į lėktuvą eilės ir sekti paskui pareigūnus, aiškintis aplinkybes, kurių net nebuvo prasmės ir galimybių racionaliai motyvuoti, laukti Protokolo surašymo. Žmonių žvilgsniai nukrypo į „tarptautinį nusikaltėlį“ – pareiškėją ir šis viešas pažeminimas privertė ji jaustis kaltu be jokio teisėto pagrindo. Pareiškėjas net buvo trumpam įtikėjęs, kad yra kaltas „visom nuodėmėm“, kadangi sunku patikėti tokiu atsakovės aplaidumu. Pareiškėjas dieną praleido aiškindamasis Vilniaus oro uoste, o įvertinti sugadintą nuotaiką, nusivylimą, tą didžiulę išsvajotų atostogų netektį, prarastą poilsį dešimties balų skalėje, kur 10 yra didžiausias balas, galima tik 10. M. L. išskrido viena, o taip nebuvo planuota. Pareiškėjas su kūrybinių projektų bendraautore ir įkvepiančia asmenybe – savo ilgamete drauge M. L. planavo Dubrovniko miesto senamiestyje pasisemti kūrybinių minčių, parsivežti į Lietuvą idėjų ateities projektams, užmegzti ryšius su vietos menininkais. Kadangi dėl atsakovės neatidumo, kuris pasireiškė pareiškėjo galimybių praradimu, netektos galimybės ir neįgyvendinti planai pagrįstai vertintini pareiškėjo naudai neturtinės žalos vertinimo ir įrodymų kontekste. Vietoj planuotų atostogų Adrijos jūros pakrantėje pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. aiškinosi Vilniaus miesto PK aplinkybes, rašė pareiškimą. To pasekoje buvo apkrautas pertekline informacija apie pareigūnės A. B. aplaidų darbą, netinkamus tarnybinių pareigų atlikimo požymius. Pareiškėjui padarytos neturinės žalos niekaip nesumažina ir nepalengvina žinojimas, kad pareigūnė nebedirba vidaus tarnyboje ir kad „nuo galimai padaryto pažeidimo praėjo daugiau nei treji metai“. Pareiškėjas, ruošdamasis atostogoms Kroatijoje, objektyviai negalėjo žinoti ir daryti įtaką faktinėms aplinkybėms, nurodytoms PD Imuniteto valdybos Rašte. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pareiškėjas vertina, jog reikalavimas atsakovei atlyginti 3 000 Eur jam padarytą neturtinę žalą yra nedidelis, lyginant su tuo, kad iš žmogaus buvo atimta teisė į poilsį ir numatytas 4 dienų atostogas jis praleido spręsdamas problemas, nepriklausančios nuo jo valios, kurias jam dirbtinai sukėlė atsakovės atstovo aplaidumas ir netinkamas tarnybinių pareigų vykdymas.

2022 m. liepos 4 d. pareiškėjo pareiškimas, kuriame nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. jis pranešė apie pavogtą asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)). Policija įvykį užfiksavo, pareiškėjui buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė (Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. liepos 3 d. atvykęs į Vilniaus oro uostą skrydžiui į dubrovniką buvo sulaikytas, iš jo buvo paimta asmens tapatybės kortelė, nes asmens tapatybės kortelė yra negaliojanti, paskelbta tarptautinė paieška. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjui nebuvo leista patekti į lėktuvą ir išskristi. Oro uosto apsaugos pareigūnai negalėjo nurodyti tikslios priežasties, kodėl asmens tapatybės kortelė yra negaliojanti. Pažymėta, kad pareiškėjui niekaip negalėjo kilti įtarimų, tokių kaip „tarptautinė paieška“ ir pan., kad jis turėtų nesklandumų su jam 2018 m. išduota asmens tapatybės kortele, kadangi pareiškėjas savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo be trikdžių nuo pat jos išdavimo 2018 m. Nurodyta, kad dėl pareigūnų veiksmų patyrė 1 048 Eur turtinę žalą ir 8 000 Eur neturtinę žalą, kurią reikalauja išmokėti.

2022 m. liepos 22 d. PD Imuniteto valdybos Raštas, kuriame nurodyta, kad atlikus informacijos patikrinimą, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities VPK pareigūnė A. B. paskelbė pareiškėjo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paiešką, nors buvo prarasta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. Nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. atleista iš vidaus tarnybos, nors buvusios pareigūnės A. B. veiksmuose įžvelgtini netinkami tarnybinių pareigų atlikimo požymiai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pastaroji nebedirba vidaus tarnyboje ir nuo padaryto pažeidimo praėjo daugiau nei 3 metai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 9.6 p. nuostatomis, priimtas sprendimas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nepradėti. Informacija apie pareiškime nurodytas aplinkybes pateikta susipažinti PD Teisės skyriui. Informuojama, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, todėl dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo siūloma kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

AirBaltic skrydžio bilietas, kuriame nurodyta, kad D. J. 2022 m. liepos 3 d. 15:05 val. skrenda iš Vilniaus į Dubroviką, užsakymo Nr. JV3FXS, bilieto Nr. 6572415895651.

Booking.com užsakymo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad D. J. ir M. L. už ištaigingą studiją 2022 m. liepos 3-7 d. moka po 716,40 Eur, iki 2022 m. birželio 28 d. atšaukimas nemokamas. Portalas www.booking.com suteikė 114,62 Eur nuolaidą.

2022 m. birželio 22 d. SEB banko mokėjimo nurodymo patvirtinimas, kad M. L. UAB Paysera LT už R532831419 užsakymo Nr. SKDPZ5R projekte https://www.skrendu.lt sumokėjo 779,80 Eur.

2022 m. birželio 28 d. SEB banko mokėjimo kortele nurodymas, kuriame užfiksuota, kad M. L. sumokėjo 1318,18 Eur už viešbutį Booking.com.

2022 m. birželio 27 d. Swedbank mokėjimo nurodymas, kuriame užfiksuota, kad D. J. pervedė M. L. 1 048 Eur.

Liudytoja M. L. parodė, kad ji ir pareiškėjas kartu suplanavo keturių dienų atostogų kelionę. Jiems atvykus į oro uostą, pareiškėjas buvo sulaikytas, iš jo paimta asmens tapatybę patvirtinanti kortelė, pareiškėjui nebuvo leista išvykti. Pareiškėjas dėl neįvykusios kelionės ir prarastų atostogų patyrė didelių išgyvenimų, nepatogumų ir stresą.

Turtinės (ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia (lot. be kita ko) asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, pagal savo prigimtį yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

CK 6.251 nustayta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad patyrė didelę gėdą ir pažeminimą viešoje vietoje – Vilniaus oro uoste, kai buvo sustabdytas, turėjo pasitraukti iš laukiančiųjų įlaipinimo į lėktuvą eilės ir sekti paskui pareigūnus, aiškintis aplinkybes, kurių net nebuvo prasmės ir galimybių racionaliai motyvuoti, laukti Protokolo surašymo. Pareiškėjas dieną praleido aiškindamasis Vilniaus oro uoste, jam buvo sugadinta nuotaika, jautė nusivylimą dėl prarastų atostogų ir poilsio, galimybės pasisemti kūrybinių minčių, idėjų ateities projektams, užmegzti ryšius. Kadangi dėl atsakovės neatidumo, kuris pasireiškė pareiškėjo galimybių praradimu, netektos galimybės ir neįgyvendinti planai pagrįstai vertintini pareiškėjo naudai neturtinės žalos vertinimo ir įrodymų kontekste. Vietoj planuotų atostogų Adrijos jūros pakrantėje pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. aiškinosi Vilniaus miesto PK aplinkybes, rašė pareiškimą. To pasekoje buvo apkrautas pertekline informacija apie pareigūnės A. B. aplaidų darbą, netinkamus tarnybinių pareigų atlikimo požymius. Pareiškėjui padarytos neturinės žalos niekaip nesumažina ir nepalengvina žinojimas, kad pareigūnė nebedirba vidaus tarnyboje ir kad „nuo galimai padaryto pažeidimo praėjo daugiau nei treji metai“. Pareiškėjas, ruošdamasis atostogoms Kroatijoje, objektyviai negalėjo žinoti ir daryti įtaką faktinėms aplinkybėms, nurodytoms PD Imuniteto valdybos Rašte. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pareiškėjas vertina, jog reikalavimas atsakovei atlyginti 3 000 Eur jam padarytą neturtinę žalą yra nedidelis, lyginant su tuo, kad iš žmogaus buvo atimta teisė į poilsį ir numatytas 4 dienų atostogas jis praleido spręsdamas problemas, nepriklausančios nuo jo valios, kurias jam dirbtinai sukėlė atsakovės atstovo aplaidumas ir netinkamas tarnybinių pareigų vykdymas.

Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 730,25 Eur išlaidų, kurias sudaro 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 30,25 Eur išlaidos už neįvykusios dėl atsakovės kaltės kelionės informacijos vertimą į lietuvių kalbą, kurias prašo priteisti iš atsakovės atstovo.