- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-344-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16733-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, mirus nepilnamečio vaiko tėvui, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius, A. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. V. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Pakoreguoti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, įrašant M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nepilnamečio vaiko V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gimė pareiškėjos dukra V. V. (toliau – vaikas, dukra), kuri šiuo metu yra nepilnametė. Pareiškėja patvirtina teismui, jog dukros tėvas yra M. B., tačiau minėtas faktas gimimo liudijime nėra nurodytas. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko tėvas M. B. mirė. Iki pastarojo mirties nei pareiškėja nei pats velionis nesikreipė į teismą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo, todėl siekiant nustatyti dukros kilmę iš tėvo, pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., tėvas, o V. V. yra M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas su tikslu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę bei teisę įgyti paveldėjimo teises. Registruojant vaiko gimimą gimimo akto įraše konkretus asmuo kaip tėvas nebuvo nurodytas, spėjamas vaiko tėvas M. B. yra miręs, todėl kitokiu būdu gauti M. B. tėvystę jo dukros atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės. Pareiškėja patvirtina, jog neturi jokių abejonių, kad būtent M. B. yra dukros tėvas. Pareiškėja pradėjo lauktis dukters jai su M. B. kelis metus vedant bendrą ūkį. Pareiškėja, patikina, jog ir pats M. B. nuo pat vaiko gimimo pripažino savo tėvystę dukrai, tačiau dėl teisinių žinių stokos vaiko gimimo liudijime buvo įrašyta tik pareiškėja, kadangi pareiškėja su M. B. nebuvo sudarę santuokos ir nežinojo, jog yra galimybė nesant santuokos sudarymo fakto vaiko tėvu įrašyti M. B.. Pareiškėja pažymi, jog šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir augino vaiką šeimoje iki 2011 m., po ko šalys nusprendė gyventi skyrium. Tačiau tiek šalims gyvenant kartu, tiek vėliau skyrium – M. B. visapusiškai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, priežiūros, auklėjimo ir ugdymo, dėl ko M. B. su dukra iki pat tėvo mirties siejo itin glaudus emocinis ir psichologinis ryšys. Teismo įsitikinimui teikia vaiko ir M. B. bendras nuotraukas, iš kurių matyti, jog tėvas dalyvavo dukros gimdyme ir gyvenime. Taip pat teikia susirašinėjimus tarp vaiko, M. B. ir pareiškėjos, iš kurių matyti, jog M. B. pripažįsta ir laiko V. V. savo dukra bei kad šalis siejo itin artimi santykiai. M. B. V. V. vadino savo dukra, domėjosi ja, rašė kaip ją myli bei nuolat jai skambindavo. Pastaroji atsakė tuo pačiu: M. B. vadindama savo tėčiu, reikšdama norą su juo bendrauti bei kartodama kaip jį myli. Pareiškėja taip pat nuolat susirašinėdavo su velioniu, savo dukros tėvu. Iš susirašinėjimų matyti, kad M. B. nuolatos domėdavosi savo dukra, dalindavosi judviejų nuotraukomis ir skambindavo pareiškėjai. Iš šių įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. V. ir M. B. tarpusavio santykiai buvo artimi ir glaudūs, jie buvo šeima ir nei vienas to niekada neneigė. Vienintelis formalumas kuris juos skyrė tai teisinis tėvystės nustatymas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skyriui, tėvystės pripažinimo dokumentas, patvirtintas notarinėje kontoroje, kuriuo patvirtinama M. B. tėvystė, vaiko V. V. atžvilgiu pateiktas nebuvo. Pagal gimimo įrašo teisinę prasmę, kūdikio gimimą registravo vieniša, netekėjusi moteris V. V.. Prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad apie pareiškėjos šeimą jokios informacijos neturi. Kiekvieno vaiko teisė, žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams, tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšį, abu tėvai turi būti suinteresuoti tėvystės santykių išaiškinimu tai yra svarbu ne tik šalių bet ir vaiko interesams. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškinio reikalavimui nustatyti vaikui tėvystę, neturi pagrindo. Palaiko pareiškėjos ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina nurodyta pareiškėja V. V., o apie tėvą duomenų nėra. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pateikto susirašinėjimo ir nuotraukų galima matyti, kad M. B. bendravo su V. V. kaip su savo dukra ir ją pripažino nuo pat jos gimimo. Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad M. B., mirė ištuokoje, duomenų apie vaikus ir tėvą nėra, motina A. B.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 20/2020(01) išvadoje nurodyta, kad M. B. yra vaiko V. V. biologinis tėvas.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės nustatyti tėvystę, mirus spėjamam vaiko tėvui. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada (CPK 389 straipsnis).
Nustatyta, kad M. B. niekada neginčijo tėvystės, gyveno kartu su pareiškėja, vedė bendrą ūkį ir augino vaiką šeimoje iki 2011 m., po ko šalys nusprendė gyventi skyrium. M. B. kaip tėvas augino ir rūpinosi V. V. kaip savo vaiku, prisidėjo prie jos išlaikymo. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Po atlikto DNR tyrimo nekilo abejonių dėl tėvystės fakto. Teismo medicinos ekspertės DNR tyrimo išvada abejoti nėra pagrindo. Ginčo dėl pareiškimo reikalavimo nėra, suinteresuoti asmenys reikalavimui neprieštaravo. Tokio pareiškimo patenkinimas atitinka vaiko interesus. Teismui nekyla abejonių dėl įrodymų, jog pareiškimas pagrįstas, todėl jį tenkina.
Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Juridinis faktas nustatomas užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Pareiškėja taip pat prašo pakoreguoti V. V. gimimo liudijimą, įrašant M. B. kaip nepilnamečio vaiko V. V. tėvą.
Pažymėtina, kad turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas tėvystės įrašo atlikimo gimimo liudijime / įraše tikslu.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą (CPK 448 straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškėjos prašymas teismui pakoreguoti vaiko gimimo liudijimą yra perteklinis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 10,74 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.
Juridinis faktas nustatytas tėvystės įrašo atlikimo gimimo liudijime / įraše tikslu, užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste.
Priteisti iš pareiškėjos V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,74 Eur (dešimties eurų 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.