- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- eI3-770-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03815-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- MB „ViNe Fruit“, Mažosios bendrijos
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
dalyvaujant pareiškėjos MB „ViNe Fruit“ atstovui advokatui R. M., advokato padėjėjui padėjėjui M. V.,
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „ViNe Fruit“ skundą atsakovei skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja MB „ViNe Fruit“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) Klaipėdos teritorinės muitinės 2022-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM190074S“; 2) 2022-06-06 Muitinės departamento sprendimą Nr. 1AE-1; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2022-08-26 sprendimą Nr. S - 113 (7-97/2022).
2. Savo skundo reikalavimą grindžia šiais argumentais:
2.1. MGK, nagrinėdama skundą dėl Muitinės departamento sprendimo, neatsižvelgė į tai, jog nors ir pareiškėja formaliai suklydo vadovaudamasi Reglamento (ES) 2017/ 891 75 straipsnio 5 dalimi nurodydama sandorio vertę pagal 70 straipsnio sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, tačiau vertinant sandorio sudarymo veiklos turinį, turi būti taikomos reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos.
2.2. Patikrinimo akte muitinė rėmėsi Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu, pagal kurį importuojamų prekių muitinė vertė yra sandorio vertė, tai yra pinigų suma, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Akte nurodyta: „Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsniu, 2020 m. rugsėjo 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2020/1577, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, kai prekės 100 kg neto masės importo kaina yra mažesnė kaip 62,80 Eur, turėtų būti taikoma 37,80 Eur/100 kg muito norma. Todėl 2021-10-18 importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 turėtų būti taisoma faktūrinė ir muitinė vertė iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur, perskaičiuojamas muitas iš 0,00 Eur į 7 537, 00 Eur, PVM iš 3 775,00 Eur į 4 066,00 Eur. MB „ViNe Fruit“ importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 nedeklaravo deklaruotino 7 537,00 Eur muito ir 291,00 Eur PVM, iš viso 7 828,00 Eur.“.
2.3. Pareiškėja 2021 spalio mėn. iš Armėnijos įvežė trumpavaisius šviežius agurkus, kurių įvežimą į Europos Sąjungos teritoriją deklaravo 2021-10-18 d., į Lietuvą buvo įvežta 19 939 kg agurkų, deklaracijoje nurodyta agurkų vertė - 90 Eur/100kg. Atsižvelgiant į tai, kad sandorio vertė daugiau nei 8 % viršijo pagal reglamento (ES) 2017/892 38 straipsnį apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur/100kg), prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą tik Pareiškėjui pateikus galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio užstatą - 7 537,00 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas iš agurkų pirkėjo UAB „Rivona“ gavo pretenziją, kurioje buvo nurodyta, jog 7 000 kg agurkų yra netinkami naudojimui (yra sugedę) dėl šios priežasties minėtam agurkų kiekiui buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra. Kitaip tariant, buvo sumažinta ne visa sandorio vertė, bet buvo sumažintas agurkų kiekis, ko pasėkoje pakito ir viso sandorio suma. Pažymėtina, jog nekokybiškos prekės turėjo būti grąžintos tiekėjui iš Armėnijos, tačiau dėl prekių pobūdžio to padaryti nebuvo įmanoma ir šios prekės buvo utilizuotos, ką patvirtina ir Muitinei pateikti dokumentai.
2.4. MGK neteisingai aiškino, kad Pareiškėjai nesikreipiant į muitinę dėl importo deklaracijos duomenų tikslinimo, nėra pagrindo konstatuoti, jog į laisvą apyvartą buvo išleistas mažesnis kiekis (12 939 kg) agurkų", kad byloje pateikta UAB „Rivona“ neinformatyvi pretenzija nėra dokumentas, „patvirtinantis siuntos kokybę, ją skaidant į dvi dalis, dalį pripažįstant „aukštos“ kokybės, o dalį „žemos“, kad UAB „Rivona“ pretenzija ir jos pagrindu išrašytos kreditinės sąskaitos faktūros nepatvirtina fakto, jog pasikeitė į Europos Sąjungą įvežamų agurkų kiekis, nes Medininkų pasienio poste buvo atlikta jų apžiūra."
Šiuo atveju buvo sumažinta ne sandorio vertė, tačiau prekių kiekis, kas buvo nurodyta ir 2022-01-20 Pareiškėjo teiktame paaiškinime dėl taikytino dedukcinio skaičiavimo. Po kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo susiklosto situacija, jog Pareiškėjas įvežė į Lietuvą 12 939 kg agurkų, kurių kilogramo kaina 1,26 EUR be PVM, kas reiškia, kad Pareiškėjo įvežtos prekės atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatyta kainą (sandorio vertę), nuo kurios nėra skaičiuojamas muitas. Vien tai, kad sandorio prekių grąžinimo įforminimas nebuvo atliktas teisingai, nepaneigia tikrųjų ginčo sandorio aplinkybių.
Tikslindama importo deklaracijoje sandorio vertę, Pareiškėja per klaidą nurodė ne tą muitinės vertės įvertinimo metodą (deklaracijoje sandorio muitinė vertė apskaičiuota pagal sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, nors faktiškai turėjo būti taikomas dedukcinis muitinio įvertinimo metodas, atsižvelgiant, jog ne visos prekės pasiekė galutinį tiekėją). Vis dėlto, tai, jog Pareiškėja padarė formalių klaidų, nekeičia fakto, jog deklaracijoje nurodytas importuotų agurkų kiekis 19 939 kg nėra teisingas, kadangi 7 000 kg agurkų niekada nebuvo išleisti į laisvą apyvartą (nėra pateikta įrodymų, jog su prekėmis buvo atlikti kokie nors veiksmai išskyrus jų pristatymą UAB „Rivona“).
Teismų praktikoje pasisakoma, kad galima nukrypti nuo sandorio vertės metodo, jeigu surinkus papildomą informaciją, išlieka abejonių dėl sandorio vertė metodo. Tokiu atveju galima būtų vadovautis importuojančios šalies rinkoje esančiomis panašių prekių kainomis.
2.5. MGK neginčija UAB „Rivona“ pretenzijos, tačiau nepagrįstai ją laiko neinformatyvia. MGK nepagrįstai teigia, kad pretenzijoje metu buvo vertinami būtent šie iš tiekėjo „SPAYKA LLC“ importuoti agurkai. Kaip matyti iš Pareiškėjos pateiktų PVM sąskaitos faktūros, iš pirkėjo UAB „Rivona“ gautos pretenzijos, kreditinės sąskaitos faktūros, netinkamų vartojimui agurkų dalis atvežta iš tos pačios partijos ir tai, jog ne visos procedūros nustatant sugedusių agurkų kiekį buvo tinkamai atliktos, nesudaro pagrindo pripažinti agurkus esant aukštos kokybės.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Klaipėdos teritorinė muitinė 2022-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190074S nusprendė taisyti MB „ViNe Fruit“ importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 (2021-10-18) prekių faktūrinę ir muitinę vertę iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur, perskaičiuoti muitą iš 0,00 Eur į 7 537,00 Eur, PVM iš 3 775,00 Eur į 4 066,00 Eur, apskaičiuoti 42,00 Eur muito delspinigių bei skirti Pareiškėjai 783,00 Eur baudą.
3.2. Pareiškėja importuotų trumpavaisių agurkų muitinę vertę importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 deklaravo vadovaujantis Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, t. y. taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, pagal 2021-10-06 sąskaitą - faktūrą Nr. LIT/21-001, išrašytą prekių tiekėjo „SPAYKA LLC“ (Armėnija), kurioje nurodyta 17 945,10 Eur importuojamų agurkų kaina, 2021-10-18 PVM sąskaita faktūra Nr. LEZ2110059, kurioje nurodyta 30,00 Eur suma už importo procedūros įforminimą, gabenimo dokumentai. Importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 deklaruota 17 945,10 Eur faktūrinė ir muitinė vertė, apskaičiuotas 3 775,00 Eur importo PVM.
Vadovaujantis Reglamento 75 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos importuotos prekės sandorio vertė (90,00 Eur/100 kg) daugiau nei 8 % viršija pagal 2017-03-13 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892, kuriuo nustatomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriuose taisyklės (toliau – ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas) 38 straipsnį Komisijos apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur/100kg), prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio užstatą – 7 537,00 Eur, apskaičiuotą remiantis standartine importo verte taikytinas muitas 0%+37,8 Eur/100 kg.
3.3. Pagal Reglamento 75 straipsnio 5 dalį importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos, turi įrodyti, kad partija realizuota laikantis sąlygų, patvirtinančių Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (Muitinės kodeksas) 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą, arba nustatyti to reglamento 74 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą muitinę vertę. Pateikta garantija grąžinama, jei pateikiami muitinę tenkinantys įrodymai apie produktų realizavimo sąlygas. Priešingu atveju garantija negrąžinama ir panaudojama importo mokesčiams sumokėti. Siekdamas įrodyti, kad partija realizuota laikantis pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, importuotojas kartu su sąskaita faktūra pateikia visus atitinkamam muitiniam tikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, susijusius su kiekvieno atitinkamos partijos produkto pardavimu ir realizavimu, įskaitant su partijos vežimu, draudimu, tvarkymu ir laikymu susijusius dokumentus. Taigi, importuotojas, siekdamas susigrąžinti sumokėtą užstatą, privalo pagrįsti importuotos prekės kainą dedukciniu muitinio įvertinimo metodu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, Pareiškėja 2021-11-11 prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl užstato už importuotus trumpavaisius agurkus grąžinimo. Kartu su prašymu Pareiškėja pateikė šiuos dokumentus: 2021-10-18 prekių pardavimo Lietuvoje PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VNF0295, prekių muitinės vertės apskaičiavimą dedukciniu muitinio įvertinimo metodu, 2021-10-27 prekių tiekėjo Armėnijos įmonės „LLC SPAYKA“ kreditinės sąskaitos su nuoroda į 2021-10-06 sąskaitą LIT/21-001 kopiją, 2021-10-29 MB „ViNe Fuit“ kreditinės PVM sąskaita faktūros Nr. GR-0055 kopiją bei Swedbank mokėjimo nurodymų išrašus.
Klaipėdos teritorinė muitinė, įvertinusi Pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjos importuotų trumpavaisių agurkų, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0, sandorio vertė patikslinta, skundžiama patikrinimo ataskaita nusprendė taisyti prekių faktūrinę ir muitinę vertę iš 17 945, 10 Eur į 11 795, 40 Eur bei, atitinkamai, perskaičiuoti importo mokesčius.
3.4. Iš Pareišėkjos prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą buvo paprašyta pateikti užstatą tam atvejui jeigu ji nesikreiptų vėliau į muitinę Reglamento 75 straipsnio nustatyta tvarka ir nepagrįstų deklaruotos „aukštos“ importuotos agurkų kainos dedukciniu metodu.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėja kartu su 2021-11-11 prašymu grąžinti užstatą, inter alia pateikė ir 2021-10-27 prekių tiekėjo Armėnijos įmonės „LLC SPAYKA“ kreditinės sąskaitos su nuoroda į 2021-10-06 sąskaitą LIT/21-001 kopiją bei 2021-11-03 Swedbank mokėjimo pavedimo išrašą, kuriame nurodyta, kad mokėtojas MB „ViNe fruit“ perveda 11 795,40 Eur sumą gavėjui „LLC SPAYKA“. Taigi, minėti dokumentai patvirtina, kad deklaruota 17 945,10 Eur importuotų trumpavaisių agurkų sandorio kaina vėliau buvo tikslinima ir Pareiškėja prekių tiekėjui Armėnijos įmonei „LLC SPAYKA“ sumokėjo ne 17 945,40 Eur, o 11 795, Eur sumą. pažymėtina, kad vadovaujantis Pareiškėjos pateiktos sutarties Nr. 2020/03/05 su Armėnijos įmone „LLC SPAYKA“ 7.3 ir 7.5 punktais, prekių kaina dėl žemos prekių kokybės gali būti tikslinama. Šiuo atveju faktiškai sumokėta kaina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, yra 11 795,40 Eur, taigi pagrįstai patikslinta.
Neatsižvelgta į sugedusių agurkų kiekį, nes importo deklaracijoje Nr. 1LTLC0100IM200AB0 buvo deklaruotas faktinis agurkų kiekis (19 939 kg) pagal pateiktą 2021-10-06 sąskaitą faktūrą Nr. LIT/21-001 ir visas šis prekių kiekis buvo išleistas į laisvą apyvartą. Būtent dėl to, kad Pareiškėjos importuotų prekių kokybė nebuvo itin gera, deklaruota „aukšta“ agurkų kaina buvo tikslinama atsižvelgiant į Pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nustačius faktiškai už importuotas prekes sumokėtą kainą. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina ir tai, kad muitinio įforminimo metu deklaruotos 17 945,10 Eur (90 Eur/100 kg) kainos pagrindimas dedukciniu metodu siekiant susigrąžinti užstatą nagrinėjamu atveju neaktualus, kadangi atsižvelgiant į importuotų prekių kokybę, jų kaina buvo tikslinta, o nustačius, jog prekių vertė yra 11 795,40 Eur (59,16 Eur/100 kg), šioms prekėms, vadovaujantis 2020 m. rugsėjo 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2020/1577, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, kai prekės 100 kg neto masės importo kaina yra mažesnė kaip 62,80 Eur (nagrinėjamu atveju 59,16 Eur/100 kg) bei 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, iš Armėnijos importuotai prekei, turinčiai preferencinę kilmę įrodantį dokumentą – pareiškimą apie prekių kilmę, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2LM1900074S mokesčiai perskaičiuoti taikant tarifinės preferencijos muito normą 0 % + 37,80 Eur/100 kg.
3.5. Vadovaujantis Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Importuojant vaisius ir daržoves, kaip teisingai nurodyta skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos sprendime, galimi ir kiti muitinio įvertinimo metodai (dedukcinis, konsignacijos pagrindais), tačiau nagrinėjamu atveju pati Pareiškėja pasirinko prekes deklaruoti taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, o deklaruotą aukštą importuotų prekių kainą, siekdama susigrąžinti užstatą, privalėjo pagrįsti dedukciniu metodu. Tačiau, Klaipėdos teritorinei muitinei nustačius, jog importuotų agurkų muitinė vertė buvo tikslinta dėl prekių kokybės (vertė sumažėjo), deklaruotos „aukštos“ vertės pagrindimas dedukciniu metodu tapo neaktualus.
4. Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
4.1. Vadovaujantis Reglamento 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai VII priedo A dalyje išvardytų produktų muitinė vertė nustatoma pagal Muitinės kodekso 70 straipsnyje nurodytą sandorio vertę ir jei muitinė vertė daugiau nei 8 % viršija fiksuoto dydžio vertę, kurią Komisija apskaičiavo kaip standartinę importo vertę, taikomą tuo metu, kai teikiama produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, importuotojas turi pateikti garantiją, kaip nurodyta Kodekso įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, 148 straipsnyje. Šiuo tikslu importo muito, kuris gali būti taikomas šio reglamento VII priedo A dalyje išvardytiems produktams, dydis lygus muito, kuris turėtų būti mokamas, jei atitinkamas produktas būtų buvęs klasifikuojamas pagal atitinkamą standartinę importo vertę, dydžiui.
Pareiškėja trumpavaisių agurkų muitinę vertę importo deklaracijoje deklaravo sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą. Prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio užstatą – 7 537,00 Eur, apskaičiuotą remiantis standartine importo verte taikytinu muitu 0%+37,80 Eur/100 kg.
Pareiškėjos siekiant susigrąžinti užstatą pateikti dokumentai patvirtina, kad deklaruota 17 945,10 Eur importuotų trumpavaisių agurkų sandorio kaina vėliau buvo tikslinama ir prekių tiekėjui sumokėta ne 17 945,40 Eur, o 11 795,00 Eur suma. Supaprastinto patikrinimo ataskaita pagrįstai tikslinta pagal Pareiškėjos pateiktus papildomus dokumentus, kurie patvirtina faktinę ginčo prekių sandorio vertę. Importo deklaracijoje buvo deklaruotas faktinis agurkų kiekis (19 939 kg), kuris ir buvo išleistas į laisvą apyvartą.
Muitinio įforminimo metu deklaruotos 17 945,10 Eur (90 Eur/100 kg) kainos pagrindimas dedukciniu metodu siekiant susigrąžinti užstatą neaktualus, kadangi atsižvelgiant į importuotų prekių kokybę, jų kaina buvo tikslinta, o nustačius, jog prekių vertė yra 11 795,40 Eur (59,16 Eur/100 kg).
4.2. teritorinė muitinė šiame procese turėtų būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o ne atsakove.
Teismas konstatuoja:
5. Ginčas kilo dėl muitinės sprendimų, kuriais Pareiškėjai įregistruota skola muitinei pripažinus, kad taikytina muitinė vertė yra mažesnė nei Europos Komisijos nustatyta standartinė muitinė vertė importuotai prekei (agurkams).
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
6.1. Pareiškėja 2021-10-18 pateikdama muitinei importo deklaraciją EID 21LTLC0100IM200AB0, importavo trumpavaisius šviežius agurkus iš Armėnijos (19 939 kg.). Pareiškėja muitinę vertę importo deklaracijoje nurodė pagal 2021-10-06 sąskaitą - faktūrą Nr. LIT/21-001, išrašytą prekių tiekėjo „SPAYKA LLC“ (Armėnija, Jerevanas, Arshakunyats 252) prekių pirkėjui MB „ViNe Fruit“, kurioje nurodyta 17 945,10 Eur kaina ir 19 939 kg keikis, 2021-10-18 PVM sąskaita faktūra Nr. LEZ2110059, kurioje nurodyta 30,00 Eur suma už importo procedūros įforminimą, gabenimo dokumentai.
6.2. Vadovaujantis Reglamento 75 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos importuotos prekės sandorio vertė (90,00 Eur/100 kg) daugiau nei 8 % viršija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento 38 straipsnį Komisijos apskaičiuotą standartinę importo vertę (60,70 Eur/100kg), prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio užstatą – 7 537,00 Eur.
6.3. Pareiškėja 2021-11-11 prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl užstato už importuotus trumpavaisius agurkus grąžinimo. Kartu su prašymu Pareiškėja pateikė su sandoriu susijusius dokumentus.
6.4. Klaipėdos teritorinė muitine 2021-12-17 išsiuntė nurodymą Pareiškėjai pateikti sutartį su siuntėju Armėnijos įmone ,,LLC SPAYKA", paaiškinimus, ar sutartyje numatytas prekių vertės tikslinimas dėl prekių kokybės, kodėl, po muitinio įforminimo iš įmonės ,,LLC SPAYKA" gavus kreditinę sąskaitą nesikreipė dėl sandorio vertės tikslinimo, paaiškinimus dėl kokių priežasčių deklaruotos kainos pagrindime dedukciniu metodu nėra išskaitomas PVM.
6.5. 2022-01-12 Klaipėdos teritorinė muitinė raštu Nr. (9 .32)11D-296 išsiuntė pranešimą tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą.
6.6. Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi patikrinimą, 2022-01-28 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM190074S, kurioje nusprendė: 1) MB „ViNe Fruit“ importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 taisyti prekių faktūrinę ir muitinę vertę iš 17 945,10 Eur į 11 795,40 Eur, perskaičiuoti muitą iš 0,00 Eur į 7 537,00 Eur, PVM iš 3 775,00 Eur į 4 066,00 Eur; 2) įregistruoti muitinėje mokestinę prievolę: 7 537,00 Eur muito importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0; 3) įtraukti į apskaitą įskaitomą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 apskaičiuotą PVM sumą, ją padidinant 291,00 Eur; 4) paskirti ir įregistruoti 783,00 Eur baudą; 5) Apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą 1 priede nurodytus delspinigius (42,00 Eur muito delspinigių); 6) 7 537,00 Eur muito įskaityti iš sumokėto užstato.
6.7. Pareiškėja, nesutikdama su pirmiau nurodyta Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2022-06-06 sprendimu Nr. 1AE-1 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2022-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM190074S. Pareiškėja pirmiau minėtą Muitinės departamento sprendimą apskundė MGK, kuri 2022-08-26 sprendimu Nr. S-97(7-51/2022) patvirtino Muitinės departamento 2022-06-06 sprendimą Nr. 1AE-1.
Reglamento 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos, turi įrodyti, kad partija realizuota laikantis sąlygų, patvirtinančių Muitinės kodekso 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą, arba nustatyti to reglamento 74 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą muitinę vertę. Pateikta garantija grąžinama, jei pateikiami muitinę tenkinantys įrodymai apie produktų realizavimo sąlygas. Priešingu atveju garantija negrąžinama ir panaudojama importo mokesčiams sumokėti. Siekdamas įrodyti, kad partija realizuota laikantis pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, importuotojas kartu su sąskaita faktūra pateikia visus atitinkamam muitiniam tikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, susijusius su kiekvieno atitinkamos partijos produkto pardavimu ir realizavimu, įskaitant su partijos vežimu, draudimu, tvarkymu ir laikymu susijusius dokumentus.
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES 2017/892) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną darbo dieną kiekvienam kiekvienos kilmės šalies produktui Reglamento VII priedo A dalyje nustatytiems taikymo laikotarpiams Komisija nustato standartinę importo vertę, lygią to reglamento 74 straipsnyje nurodytų reprezentacinių kainų svertiniam vidurkiui, atskaičiavus standartinę 5 Eur už 100 kg sumą ir muitus ad valorem.
8. Iš nurodytų teisės aktų analizės matyti, Europos Sąjunga taiko specifinį importo reguliavimą tam tikroms prekių grupėms, į kurias patenka ir ginčo prekė – agurkai. Pagal Reglamento 75 straipsnį, šiai grupei taikoma kontrolė susijusi su standartinių Europos Komisijos nustatytų importo verčių nustatymu. Tais atvejais, kai importuojamos prekių muitinė vertė nesiekia standartinė importo vertės, taikomi importo muitai. Taip pat nustatyta procedūra, kurioje importuotojas turi pagrįsti deklaruotą muitinę vertę.
9. Pareiškėja iš esmės siekia įrodyti, kad jos prekių importo vertė buvo ne mažesnė nei standartinė (šiuo atveju Europos Komisijos nustatyta – 60,70/100 kg). Pareiškėja remiasi aplinkybe, kad prekes importavo pardavėjos sąskaitoje faktūroje nurodyta 90 Eur/kg kaina, o pradinis kiekis (19 939 kg) laikytina, kad sumažėjo iki 12 939 kg, nes paaiškėjo, kad dalis prekių (7 000 kg) yra nekokybiškos (sugedusios), taigi reikėtų vertinti, kad buvo importuota tik kokybiškų prekių dalis.
10. Pareiškėja 2021-10-18 importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM200AB0 deklaravo, jog į Europos Sąjungos rinką įvežamos prekės, kurios nėra apmokestinama muitu (deklaracijos 47 laukelis A00 tipas, muito norma – „0“). Deklaruota importuotų prekių kainą nurodė 17 975,10 Eur. Ši kaina atitiko eksportuotojo (tiekėjo Armėnijos įmonės) išrašytoje 2021-10-06 sąskaitoje faktūroje Nr. LIT/21-001 nurodytą vertę. Kadangi pagal ginčo importo deklaraciją deklaruotų prekių muitinė vertė daugiau kaip 8 proc. viršijo tai dienai Europos Komisijos nustatytą fiksuotąją bet kurios kilmės, įskaitant Armėniją, agurkų importo vertę – 60,70 Eur už 100 kg, importuotoja, vadovaudamasi Reglamento 75 straipsnio 2 dalimi ir Kodekso įgyvendinimo reglamento 148 straipsniu, pateikė 7 537 Eur užstatą.
11. Pareiškėja pagal Reglamento 75 straipsnio 5 dalį pateikė 2021-11-11 prašymą grąžinti užstatą. Kartu su prašymu grąžinti užstatą pateikė: 2021-10-18 pardavimo Lietuvoje PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. VNF0295, 2021-10-27 pardavėjo Armėnijos jmonės ,,LLC SPAYKA" kreditinę sąskaitą su nuoroda į 2021-10-06 sąskaitą LIT/21-001, 2021-10-29 MB ,,ViNe Fruit" kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą (UAB „Rivona“) Nr. GR-0055, Swedbank mokėjimo nurodymus. Reaguodama į teritorinės muitinės nurodymą, pareiškėja pateikė sutartį su pardavėju ,,LLC SPAYKA" ir prekių nuotraukas. Prašymą Pareiškėja grindė tuo, kad buvo nekokybiškų prekių ir pardavėjas ,,LLC SPAYKA" 2021-10-27 išrašė jai kreditinę sąskaitą 6 149,70 Eur sumai, nurodė, kad iš viso agurkai kainavo 11 795,40 Eur, t. y. po 0,5957 Eur/kg, o taip pat prekės parduotos pirkėjai (UAB „Rivona“) už bendrą 25 123,14 Eur sumą, kuriai dėl nekokybiškų prekių pareiškėja 2021-10-29 taip pat išrašė kreditinę sąskaitą-faktūrą 8 820,00 Eur sumai, kas reiškia, kad bendra pardavimo suma sudarė 16 303,14 Eur, t. y. 0,82 Eur/kg (MGK bylos 80,81 lapai). Vėliau Pareiškėja 2022-01-18 surašė paaiškinimus apie dedukcinį prekių muitinės vertės skaičiavimą, pagal kurį muitinė vertė turėtų sudaryti 1,16 Eur/kg (laikydama, kad UAB „Rivona“ parduota 19 939 kg prekių po 0,82 Eur/kg be PVM, o pritaikius maržas gaunama 0,76 Eur/kg įsigijimo muitinė vertė) (MGK bylos 41,42 lapai). Iš aptarto matyti, kad ir pati Pareiškėja laikėsi nuostatos, kad UAB „Rivonai“ pardavė visus 19 939 kilogramus agurkų.
12. Nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjos teiginiu, kad visas prekių kiekis (19 939 kg) nebuvo išliestas į laisvą apyvartą. Akivaizdu, kad importo deklaracija ir buvo įforminta tuo tikslu, kad nurodytą prekių kiekį išleisti į laisvą apyvartą. Be to, pati Pareiškėja nurodo, kad prekes pardavė UAB „Rivona“, t. y. prekės po išleidimo jau buvo ir parduotos Europos Sąjungos muitų teritorijoje. Muitinės kodekso 77 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda importo muitu apmokestinamoms ne Sąjungos prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, įskaitant atvejus, kai taikomos nuostatos, susijusios su galutiniu vartojimu. Tuo tarpu po išleidimo į laisvą apyvartą įvykę Pareiškėjos nurodyti sandoriai ar prekių būklės pakitimai nėra aktualūs nustatant importo momentą ar prekių kiekį.
13. Šiuo atveju muitinė muitinei vertei nustatyti taikė sandorio vertės metodą. Pažymėtina, kad pagal Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį, sandorio vertės metodas yra pirmenybinis nustatant muitinę vertę. Pareiškėja nenurodo konkrečių aplinkybių (nurodytų Muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalyje), kurios neleistų taikyti sandorio vertės metodo. Tuo tarpu Pareiškėjos referuojamas „dedukcinis“ metodas aptartas Muitinės kodekso 74 straipsnio, reguliuojančio antrinius muitinio įvertinimo metodus, 2 dalies c punkte.
Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorio vertė prireikus gali būti tikslinama. Šiuo atveju muitinė surinko duomenis apie sandorį, t. y. nustatė, kad galiausiai Pareiškėja tiekėjui už ginčo prekes sumokėjo ne pirminėje pardavėjo sąskaitoje nurodytą 17 909,10 Eur sumą, o 11 795,40 Eur ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pažymėtina, kad pardavėjo Armėnijos įmonės ,,LLC SPAYKA" 2021-10-27 kreditinėje sąskaitoje nėra užsiminta apie pardavimo kiekio sumažinimą, o tik nurodyta kompensuojama suma (6149,70 Eur), kas reiškia kainos, o ne kiekio mažinimą. Taigi muitinė pagrįstai nustatė sandorio vertę pagal faktiškai sumokėtą sumą, kaip tai ir numato Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu importo deklaracijoje nurodytas išleistų prekių kiekis liko nekoreguotas (19 939 kg).
14. Reglamento 75 straipsnio 5 dalies formuluotė: „Importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos, turi įrodyti, kad partija realizuota laikantis sąlygų, patvirtinančių <...> 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą, arba nustatyti to reglamento 74 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą muitinę vertę“ reiškia, kad pirminių kainų teisingumą turi pagrįsti būtent importuotojas.
Pareiškėja neteisingai interpretuoja MGK sprendimo dalį, kurioje pasisakyta dėl su prekių pripažinimu netinkamomis susijusių įrodymų nepatikimumo.
Pirma, kaip jau patarta, būtent sandorio vertės metodas turi pirmenybę kitų metodų atžvilgiu ir dedukcinis metodas netaikytinas, nes šiuo atveju nepaneigta, kad galima pritaikyti sandorio vertės metodą.
Antra, Pareiškėjos pateikti su prekių netinkamumu susiję dokumentai nepaneigia sandorio vertės metodo taikymo galimybės ir sutiktina su MGK vertinimu, kad šiuo aspektu jie nėra pakankamai informatyvūs: 1) UAB „Rivona“ pretenzija yra abstrakti, teismas pažymi, kad joje ir nėra nurodyta, kad prekės pašalintos iš prekybos, sunaikintos ar pan., pateiktos nuotraukos neleidžia identifikuoti konkrečių prekių; 2) tiek Pareiškėjos kreditinėje sąskaitoje faktūroje UAB „Rivona“, tiek pardavėjo ,,LLC SPAYKA" kreditinėje sąskaitoje Pareiškėjai nekalbama apie prekių kiekio mažinimą, o kalbama apie nuolaidas arba kompensavimą, t. y. kainos mažinimą; 3) vertintinas laiko atstumas nuo prekių importo (2021-10-18) iki pirkėjo UAB „Rivona“ pretenzijos (2021-10-26), kas rodo, kad buvo laiko tarpas, per kurį greitai gendančios prekės (kaip šiuo atveju – agurkai) galėjo pakeisti būklę.
Taigi apibendrinant, Pareiškėja pagal Reglamento 75 straipsnio 5 dalį teikdama įrodymus nepagrindė, kad jos deklaracijoje nurodyta muitinė vertė buvo teisinga, o tuo tarpu muitinė surinko duomenis apie sandorio vertę ir nustatė faktiškai sumokėtą kainą (11 795,40 Eur), kurią ir taikė nustatydama sandorio vertę, o tai reiškia, kad antrinis metodas („dedukcinis“ metodas) netaikytinas šioje situacijoje.
15. Iš esmės Pareiškėja remiasi tuo, kad turėjo būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas (Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis ir 69 straipsnis) jos naudai ir akcentuoja tai, kad galimai netinkamai pasirinko prašymo grąžinti užstatą pagrindą, nenurodydama, kad turi būti taikomas dedukcinis muitinės vertės metodas. Pažymėtina, kad Pareiškėja muitinei teikė 2021-11-19 ir papildomai 2021-01-19 dokumentus, kuriuose rėmėsi galutine pardavimo kaina Europos Sąjungos rinkoje (siekė taikyti dedukcinį metodą), t. y. ši aplinkybė eliminuoja jos teiginį, kad pasirinko ne tokį prašymo formulavimą. Tuo tarpu muitinės, o vėliau – ir MGK, sprendimą nulėmė ne formalūs aspektai, tokie kaip Pareiškėjos formuluoto 2021-11-11 prašymo pobūdis, o muitinės įvertintas realus atliktų operacijų turinys. Konkrečiai imant, tiek muitinės, tiek MGK sprendimuose pateikti esminiai motyvai – kad prekės visa kiekio apimtimi (19 939 kg) laikomos išleistomis nuo importo deklaracijos įforminimo ir kad sandorio verte laikoma faktiškai sumokėta suma (11 795,40 Eur).
16. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Pareiškėjos MB „Vine Fruit“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.