Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-1159-797/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
2-1159-797/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
Ž. A.
Atsakovas
UAB ,,Omnitel“
Advokatai
Danguolė Bajorinienė, Jurgai Andziulytei
Civilinė byla Nr. 2-1159-797/2010Procesinio sprendimo kategorija (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei Ž. A., jos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovo UAB ,,Omnitel“ atstovei advokatei Jurgai Andziulytei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. A. ieškinį atsakovui UAB ,,Omnitel“ dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo pripažinti ieškovės Ž. A. atleidimą iš darbo UAB „Omnitel“ Šiaurės regiono prekybos salono vadovės pareigų nuo 2009 m. spalio 1d. neteisėtu, panaikinti UAB „Omnitel“ personalo skyriaus vadovo 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 162P ir grąžinti Ž. A. į darbą UAB „Omnitel“ Šiaurės regiono prekybos salono vadovės pareigas, priteisti iš atsakovo UAB „Omnitel“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-10-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2006 m. spalio 6 d. su atsakovu UAB „Mikrovisatos valda“ sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2007-02-28. Buvo priimta dirbti į UAB „Mikrovisatos valda“, esančią Vytauto g. 90, Šiauliuose prekybos salono vadove, bet baigiantis sutartam darbo sutarties terminui ji tapo nėščia ir apie tai informavo darbdavį, todėl nebuvo atleista. 2007 m. liepos 25 d. gimė sūnus Mindaugas, jai suteikė gimdymo atostogas iki 2007 m. rugsėjo 24 d., vėliau darbdavys 2007-09-24 įsakymu Nr. 09/24 suteikė tikslines atostogas vaiko auginimui iki jam sueis vieneri metai nuo 2007-09-24 iki 2008-07-25. Jos prašymu 2008-07-22 įsakymu Nr. 128 A darbdavys suteikė tikslines atostogas vaiko priežiūrai iki jam sueis 3 metai nustatydamas terminą nuo 2008-07-26 iki 2010-07-25 dienos. Pablogėjus šeimos materialinei padėčiai, ieškovė nutarė grįžti į darbą, apie tai informavo darbdavį, tačiau ji buvo atleista iš darbo pagal DK 126 str. (suėjus terminui). Ji netikėjo, kad ją gali atleisti, nes ji teise išeiti atostogų dar gali pasinaudoti dalimis, tokią teisę jai suteikia kodeksas. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad atsakovas neteisėtai atleido iš darbo ieškovę, kadangi ji dar turėjo teisę pasinaudoti atostogomis. Darbo sutartis dėl termino suėjimo gali būti nutraukiama, kai pasibaigia jos terminas. Jei terminas yra nustatytas sutarties šalių, bet jo suėjimo metu darbuotojui turi būti taikoma DK 132 straipsnio 2 dalyje numatyta garantija, tai pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Darbo kodekso 180 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai, tėvui, senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. DK 180 straipsnis nesuteikia teisės darbdaviui revizuoti darbuotojo prašomų suteikti atostogų vaikui prižiūrėti trukmės. DK 180 str. 1d. nuostata, jog atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis, reiškia, kad darbuotojui suteikta teisė pasirinkti, kaip jis naudosis tikslinėmis atostogomis, ir nevertintina kaip suteikianti darbdaviui teisę ignoruoti bei revizuoti darbuotojo, turinčio teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, pasirinkimą. Aukščiausiasis teismas yra suformavęs teismų praktiką šiuo klausimu, 2005-09-26 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2005. Ieškovės grįžimas į darbą dar nesuėjus tikslinių atostogų vaiko auginimui iki jam sueis treji metai laikui, nesuteikė darbdaviui pagrindo atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 126 str., t.y. suėjus darbo sutarties terminui, nes pagal DK 180 str. 1 dalį ji per visą laikotarpį iki vaikui sueis treji metai, turėjo teisę pasinaudoti galimybe vėl išeiti auginti vaiką pati arba šias atostogas imti pakaitomis su savo sutuoktiniu ar vaiko seneliais. Per visą atostogų laiką darbuotojui turi būti paliekama darbo vieta, o atleisti galima tik likvidavus įmonę, tačiau ji buvo tik reorganizuota. Dėl šių priežasčių atsakovo 2009-09-28 įsakymas Nr. 162 P, kuriuo nuo 2009-10-01 nutraukiama darbo sutartis Nr. V-274, sudaryta 2006-10-06 d., pagal LR DK 126 str. (suėjus terminui), turi būti pripažintas neteisėtu, panaikinti UAB „Omnitel“ personalo skyriaus vadovo 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 162P ir grąžinti Ž. A. į darbą UAB „Omnitel“ Šiaurės regiono prekybos salono vadovės pareigas, priteisti iš atsakovo UAB „Omnitel“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-10-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas 850 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1815 Lt. Paaiškino, kad baigiantis sutartam darbo sutarties terminui, ieškovė pateikė darbdaviui pažymą apie tai, kad yra nėščia, todėl pagal DK 132 str. 1 d sudarytos sutarties terminas buvo perkeltas į kitą datą - po 1 mėnesio, kai baigsis Ieškovės nėštumo ir gimdymo atostogos. Ieškovei nėštumo ir gimdymo atostogos buvo suteiktos iki 2007 m. rugsėjo 24 d., vėliau ieškovės prašymu, Ieškovei buvo suteiktos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti iki vaikui sueis vieneri metai, t.y. nuo 2007-09-24 iki 2008-07-25 ir buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki 2010-07-25. Ieškovei buvo taikomi DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai, draudžiantys atleisti iš darbo darbuotoją jo atostogų metu, tačiau ieškovė pateikė prašymą leisti grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau laiko, t.y. nuo 2009-10-01, todėl neliko įstatyme nustatytų apribojimų nutraukti terminuotą darbo sutartį su ja. Nurodo, kad atsakovas 2009 m. spalio 1 d. nutraukė su ieškove darbo sutartį pagal DK 126 straipsnį pagrįstai. To nepadarius, sutartis taptų neterminuota, o darbuotojų poreikio nebuvo, nebuvo laisvų vietų. Atsakovo atstovė nurodo, jog DK 180 straipsnis suteikia teisę darbuotojui pasirinkti, kaip jis naudosis tikslinėmis atostogomis vaikui prižiūrėti, suteikia teisę darbuotojui imti atostogas visas iš karto ar dalimis, taip pat suteikia teisę darbuotojui grįžti į darbą nepasibaigus tikslinėms atostogoms. Darbo kodeksas nustato terminuotos darbo sutarties nutraukimo apribojimus tuomet, kai darbuotojas yra pasinaudojęs jam suteikta teise naudotis tikslinėmis atostogomis vaikui prižiūrėti, t.y. darbuotojas yra atostogose vaikui prižiūrėti, tačiau kodeksas nenumato jokių apribojimų nutraukti terminuotą darbo sutartį pagal DK 126 straipsnį su darbuotoju, kuris pagal DK 180 straipsnį turi teisę į tikslines atostogas vaikui prižiūrėti, tačiau šia savo teise yra nepasinaudojęs ar pasinaudojęs tik iš dalies, tai yra, darbo sutarties termino suėjimo metu nėra atostogose vaikui prižiūrėti. Ieškovė savo valia pasirinko nutraukti atostogas anksčiau laiko bei grįžti į darbą nepasibaigus tikslinėms atostogoms vaikui prižiūrėti, todėl jai nutraukus atostogas vaikui prižiūrėti ir grįžus į darbą, atsakovas įgijo teisę nutraukti su ieškove terminuotą darbo sutartį pagal DK 126 straipsnį. Kadangi darbo sutartis su Ieškove buvo nutraukta teisėtai, taip pat yra nepagrįsti ir atmestini reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2006 m. spalio 6 d. ieškovė su atsakovu UAB „Mikrovisatos valda" (nuo 2007-01-02 UAB ,,Mikrovisatos prekyba) sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2007-02-28 (b. l. 6). Ieškovė dirbo UAB „Mikrovisatos valda", esančią Vytauto g. 90, Šiauliuose prekybos salono vadove. Pateikti dokumentai, kurie įrodo, jog darbo sutartis su ieškove buvo pakeista nuo 2007-12-03 po UAB ,,Mikrovisatos prekyba“ reorganizavimo darbo santykiai tęsėsi UAB ,,Omnitel salonai‘, nuo 2009-04-01 po reorganizacijos – UAB ,,Omnitel“ (b. l. 12). 2007-02-12 pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad ieškovės atleidimas nukeliamas, nes pateikta pažyma apie jos nėštumą (b. l. 7). Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, jog 2007-07-25 gimė M. A. (b. l. 18). Ieškovės prašymu jai 2007-09-24 buvo suteiktos tikslinės atostogos iki vaikui sueis vieneri metai, o 2008-07-22 – suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis treji metai, t.y. iki 2010-07-25 (b. l. 9-10). Ieškovė 2009-09-10 pateikė prašymą darbdaviui grįžti į darbą iš tikslinių atostogų anksčiau nustatyto laiko (b. l. 11). Atsakovas 2009-09-28 priėmė įsakymą Nr. 375A ir leido ieškovei grįžti į darbą nuo 2009-10-01, o įsakymu Nr. 162P nuo 2009-10-01 darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal DK 126 str. (suėjus terminui, b. l. 14). Surašytas aktas įrodo, kad ieškovė atsisakė susipažinti su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo 2009-10-01 (b. l. 15).

DK 126 straipsnis reglamentuoja terminuotos darbo sutarties nutraukimą suėjus terminui. Darbo sutarties termino nustatymas numatytas DK 110 straipsnyje, kur nurodyta, kad terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Šioje byloje darbo sutartis buvo sudaryta iki konkrečios datos, t. y. 2007-02-28. Darbo sutarties rūšį - terminuotą - pasirinko darbo sutarties šalys.

Ieškovė prieš pasibaigiant sutarties terminui, tapo nėščia ir apie tai informavo atsakovą (b. l. 7). DK 132 str. 1 d. nėščioms moterims numatyta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų, pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka. Aukščiausiasis teismas išaiškino, jog darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Iki tol darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, numatyto DK 126 str. 1 d. ir tokioje situacijoje terminuota sutartis netampa neterminuota. Kaip jau minėta, ieškovė buvo išleista vaikos priežiūros atostogų kol vaikui sueis treji metai, nes tokią teisę ir garantiją suteikia įstatymas. Tačiau ieškovė savo iniciatyva nutraukė įstatymo suteiktą garantiją anksčiau laiko, nes pateikė prašymą darbdaviui grįžti į darbą anksčiau laiko iš tikslinių vaiko priežiūros atostogų. Šiuo atveju ne atsakovo, kaip darbdavio, iniciatyva tikslinės atostogos buvo nutrauktos, o pačios ieškovės iniciatyva. Leidus jai grįžti į darbą, laikoma, jog ji nėra vaiko priežiūros atostogose, baigėsi garantija ir gali būti atleista pagal DK 126 str. 1 d. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad 132 str. 2 d. numato, jog su darbuotojais auginančiais vaikus iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės ir kad su minėtais asmenimis darbo sutarties negalima nutraukti pagal DK 129 str. Ieškovė atleista pagal DK 126 str. ir jau nesant atostogose.

Ieškovės atstovė teigė, kad ieškovė negalėjo būti atleista per atostogas, nes tą draudė ir DK 180 str. 3 d., nes jai turėjo būti paliekama darbo vieta, kadangi nebuvo įmonė likviduota tik reorganizuota, be to ji turėjo teisę vėl išeiti atostogų pagal DK 180 str.1 d. Su šiuo teiginiu negalima sutikti, nes tol, kol ieškovei buvo suteiktos atostogos, jos atsakovas ir neatleido, ji buvo atleista grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, nes ieškovė nutraukė garantiją, trukdančią atleisti ją iš darbo, kadangi terminas nutraukti terminuotą darbo sutartį buvo nukeltas į garantijos taikymo pabaigą. Atsakovui jos neatleidus, darbo sutartis taptų neterminuota (DK 111 str. 2 d., 126 str. 2 d.), o kaip minėjo atsakovo atstovė, laisvų darbo vietų nebuvo. Ieškovei esant vaiko priežiūros atostogose, jai buvo mokama motinystės pašalpa iki vaikui sueis dveji metai. Norą grįžti į darbą ieškovė pareiškė jau nebegaunant motinystės pašalpos, t. y. vaikui jau buvo suėję dveji metai ir nebuvo pažeista jos teisė gauti pašalpą, nes ši teisė buvo pasibaigusi. Teisė pasinaudoti DK 180 str. 1 d. suteikta teise, t.y. atostogas imti dalimis, turėtų būti taikoma, esant neterminuotai darbo sutarčiai, tačiau vėl turi būti priimtas naujas darbdavio įsakymas dėl tikslinių atostogų suteikimo. Šioje byloje situacija buvo kitokia - buvo sudaryta terminuota sutartis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovės nurodytoje byloje nagrinėta situacija skiriasi nuo esančios šioje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, jog bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tačiau pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovo priimtas įsakymas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas. Teismui atmetus ieškinį dėl įsakymo atleisti iš darbo ieškovę pripažinimo neteisėtu ir jį panaikinti, nepagrįsti ir atmestini reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų rengimą, į tai, kad atsakovo atstovė vyko į posėdį iš kito miesto bei atsižvelgiant į Teisingumo ministro rekomendacijas, atsakovui iš ieškovės priteistinos pagrįstos rašytiniais įrodymais 1815 Lt bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista pagal įstatymą (Civilinio proceso kodekso 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Ž. A. atsakovui UAB ,,Omnitel“ 1815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė