Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjai - administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. M., suinteresuoto asmens – valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei O. G., suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei I. M., suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atstovui A. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. M. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, asociacijos “Nedzingės kaimo bendruomenė” pirmininkė, N. M. 2013-06-13 pateiktu skundu skundžia 2013-05-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo R. D. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-10-130517-00001- (14.11), kuriuo jai buvo paskirta 1000 Lt piniginė bauda pagal Statybos įstatymo 48 str. 19 p. dėl to, kad savavališkai “Nedzingės kaimo bendruomenė” atliko pastato (duomenys neskelbtini), Nedzingės k., paprastąjį remontą, ir prašo panaikinti paskirtą jai baudą ir bylą nutraukti.

Savo skunde nurodžiusi, kad faktinės skundžiamos situacijos aplinkybės yra šios: asociacija „Nedzingės kaimo bendruomenė" panaudos teise naudojasi pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Nedzingės k., Varėnos r. Bendruomenės poreikiams suteiktas pastatas jau senas, jo statybos metai pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. liepos 11 d. išrašą yra 1965 m. ir jam jau buvo būtinas paprastas einamasis remontas. Bendruomenė, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2011-07-11 NTR pažymėjimas) ir įvertinusi tai, kad pastatui jokie apribojimai nėra taikomi, paruošė projektą ES lėšoms gauti. Bendruomenė 2011 m. liepos 19 d. pateikė vietos projekto paraišką gauti paramą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra" (Leader metodu). Teikiant paraišką, buvo surinkta daugybė dokumentų susijusių su pastatu ir jo remonto darbais, tačiau nei viename dokumente nebuvo jokių atžymų apie tai, kad pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Ruošiant projektą ES lėšoms gauti, teikiant paraišką ES lėšoms gauti, bei atliekant paprastojo remonto darbus, buvo remiamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko sukauptais ir išrašuose nurodytais duomenimis apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Nedzingės k., Varėnos r. sav., tačiau nei viename iš NTR išduotame išraše jokių atžymų apie tai, kad pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą nebuvo nurodyta. Todėl bendruomenė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi tuo, kad pastatas registruotas be jokių apribojimų ir atliekant paprastąjį einamąjį remontą nėra taikomi Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 punkte bei statybos techninio reglamento STRl.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 2.1. punkte nurodyti reikalavimai. Tai, kad pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, bendruomenė ir ji sužinojo tik iš Statybos valstybinės priežiūros pareigūnų surašyto patikrinimo akto.

Atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos surašiusios protokolą nutarime, nurodytas pažeidimo laikas yra 2013 m. kovo 1 diena. Neva tai nustatyto pažeidimo padarymo laiko momentas ATP protokole ir nutarime nurodytas skirtingas, nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. kovo l2 d. išrašo 7 punkte ,,Juridiniai faktai" 8 punkte ,,Žymos"; 9 punkte ,,Specialios naudojimo sąlygos" nėra jokių irašų apie tai, kad pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir jam yra taikomi specialūs reikalavimai.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad ,,Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka." Darytina išvada, kad bendruomenė, ruošdama projektą, pateikdama paraišką ES lėšoms gauti ir vykdydama pastato paprastojo remonto darbus, pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktais duomenimis apie pastatą ir turėjo teisėtą pagrindą pradėti remonto darbus be statybą leidžiančio dokumento, kadangi tokios rūšies - paprastojo remonto darbams — leidimas pagal Statybos įstatymo nuostatas ir statybos reglamentus nebuvo reikalingas. Institucijos nurodyto statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 2 ir 6 punktuose yra pateiktas galutinis sąrašas, kada yra būtinas leidimas atlikti paprastojo remonto darbus.

Teismo posėdžio metu N. M. nurodė, kad Varėnos savivaldybei leidus naudotis pastatais buvo reikalingas remontas mokyklai, buvo rašomi projektai, rašė paprastojo remonto darbams. Buvo pridėti atitinkami dokumentai. Tai 1965 m. statyba, tai buvo paprastas remontas, visi dokumentai buvo pateikti agentūrai ir buvo duotas leidimas remontuoti šį pastatą daugiau nereikalavo jokių dokumentų. Yra dokumentai, kuriuose matosi, kad 2013 m. kovo mėn. apmokėję už darbus, kadangi pastatas buvo su kiauru stogu, lijo per langus, tad kovo mėn. šiuos darbus jau buvo atlikę. Į savivaldybę ėjo kelis kartus, jai niekas nesakę, kad ko nors dar reikia, jai sakę, kad paprastam remontui jokių leidimų nereikia. Tuo metu, kai savivaldybė suteikė Nedzingės bendruomenei pastatą ir pasirašė sutartį kalba apie tai, kad pastatas yra saugomas – jokios kalbos nebuvo, pastatą perdavinėjo ūkio skyrius. Labai pasitikėjo savivaldybe, jos darbuotojais, nežinojo, kad pinigam gauti ir remontui reikia atskirų dokumentų, sakė, kad paprastam remontui nieko nereikia, o juk buvo pagrindas remontui. Prašo panaikinti baudą, pastatui žala nepadaryta, darydami remontą stengėsi padaryti tokį pastatą, koks jis buvo prieš tai.

Teismo posėdžio metu, jų atstovė O. G. nurodė, kad pažeidimas yra padarytas, tai liudija byloje surinkti įrodymai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas pagal surinktą byloje medžiagą priėmė teisėtą nutarimą ir atitinkamai skyrė baudą. 2013-03-18 buvo gautas pranešimas, kuriuo buvo pranešta, kad vykdomi statybos darbai be statybą leidžiančių dokumentų Nedzingės k., o pastatas įrašytas į kultūros registrą. Specialistas nuvykęs į vietą nustatė, kad buvo atlikti paprasti remonto darbai, tai patvirtina jo surašytas aktas: mediniai langai buvo pakeisti į plastikinius, medinės durys į plastikines, fasado medinės durys į plastikines, atviras priekis įstiklintas su plastikiniais rėmais, skarda pakeista į metalinę čerpių imitaciją, bei kiti darbai nurodyti akte. Pažeidimo padarymo laikas nuo 2012 m. 11 mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Surinkus visus įrodymus buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kad Nedzingės bendruomenė savavališkai atliko remontą. Buvo surašytas ATPK protokolas, prie jo pridėti dokumentai, perduotas specialistui, kuris priėmė nutarimą, kuriuo nutarė asociacijai skirti Statybos įstatymo 48 str. 19 d. numatytą baudą už ypatingo statinio paprastąjį remontą. Tai savavališka statyba neabejotinai. Šiuo atveju patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo neturėjo jokio statybą leidžiančio leidimo paprastajam remontui. Pagal visą surinktą informaciją yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl savavališkų statybų, Statybos įstatymo 48 str. reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą. Mano, kad asociacija visko, ką turėjo padaryti, nepadarė, leidimas nebuvo gautas, dėl ko nebuvo iki galo ir tinkamai išsiaiškinta, kokie dokumentai turėjo būti gauti. Savivaldybė patarinėjo kaip gauti lėšas, o ne kaip statinio statytoja, pagal statybos įstatymo 2 str. 41 d. – šiuo atveju asociacija buvo statytoja ir pati turėjo išsiaiškinti, kokie dokumentai reikalingi. Savivaldybės administracija veikė kaip partnerė gauti lėšas, tačiau Savivaldybei buvo žinoma (2000 balandžio 30 d. Nr. 306 raštas) apie saugomą kultūros vertybę: 2 m-klos pastatus, jeigu asociacija būtų kreipusis dėl rašytinio leidimo, o ne dėl finansavimo, būtų dokumentai rasti ir nebūtų atliktas pažeidimas.

Teismo posėdžio metu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atstovas A. B. nurodė, kad palaiko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus poziciją. Objektas yra saugomas, jis įrašytas į kultūros vertybių registrą nuo 1971 m. Jam taikoma pradinė apsauga. Savivaldybė nuo 2000 m. buvo informuota, kad objektas nebus išbraukiamas iš registro ir Nedzingės kaimo bendruomenė turėjo užpildyti aktą, kuriame turėjo atsispindėti pradinė būklė. Savivaldybė, perleisdama pastatą, juos turėjo informuoti apie tai, šiuo atveju savivaldybė atsakinga kaip valdytojas, ji turėjo kreiptis į paveldosaugos skyrių, kad būtų paruoštas dokumentas, taip pat valdytojas privalo kreiptis į savivaldybės paveldosaugos padalinį su numatomais daryti darbais, kuris ne vėliau kaip per mėnesį turi informuoti. Šių dokumentų nebuvo gauta. Apie viską sužinojo tik nuvykę į vietą 2013 m. kovo mėn. Jeigu asociacija būtų prašiusi leidimo atlikti paprastąjį remontą, galima daryti prielaidą, kad apie tai būtų sužinojęs ir Kultūros paveldo departamentas, o bylos nebūtų buvę, būtų priimti kiti sprendimai.

Teismo posėdžio metu, Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė I. M. nurodė, kad pareiškėja dėjo visas pastangas, kad išsaugotų pastatą nuo griuvimo, nykimo. Virtinė visų aplinkybių įtakojo, kad pareiškėja rūpinosi finansavimu, o ne pačia dokumentacija. Mano, kad statybos inspekcija neįvertino visų aplinkybių, kurios nulėmė pažeidimą be leidimo. Nagrinėjant šį pažeidimą reikėtų pasverti kas teisingiau: ar leisti pastatui sugriūti, ar leisti naudotis bendruomenei, bauda nepagrįstai didelė, inspekcija, ko gero, nesprendė taikyti lengvinančių aplinkybių, prašo panaikinti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 2 straipsnis tiesiogiai leidžia taikyti kitus teisės aktus dėl administracinės atsakomybės. Toks teisės aktas yra ir Statybos įstatymas, kuris tiesiogiai numato juridinio asmens atsakomybę už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo keturioliktajame skirsnyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimus. Minėto skirsnio 55 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išklausęs teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, daro išvadą, kad Institucija, priėmusi nutarimą asociacijos „Nedzingės kaimo bendruomenė“ pirmininkės N. M. atžvilgiu, kuriuo buvo pripažinta, kad asociacija pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1. punktą, neišsamiai išanalizavo administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nesiaiškino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio teisės pažeidimo turinys nutarime turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės, reikšmingos padarytam pažeidimui konstatuoti. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo nutarime yra nurodyta pažeidimo esmė.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-05-17 priimtas nutarime Nr. ATN-10-130517-00001 labai lakoniškai buvo išdėstyta padaryta veika: savavališkai ,,Nedzingės kaimo bendruomenė“ atliko pastato (duomenys neskelbtini), Nedzingės kaime paprastąjį remontą, žala nepadaryta.

Iš esmės ir N. M. pripažino, jog tokie veiksmai buvo padaryti, tačiau ji tvirtino, kad tokius darbus atlikti buvo būtina, nes pastato būklė buvo bloga, reikėjo gelbėti pastatą.

Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo nurodoma, kad padarytais darbais žala nebuvo padaryta.

Šioje byloje išsiaškintina aplinkybė, ar žinojo Nedzingės bendruomenė apie tai, jog pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė. N. M. nurodė, kad nežinojo, nes NT registre tokių įrašų nebuvo. Tai patvirtina byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai (b. l.). Byloje yra dokumentas, kultūros paveldo centro 2000-04-30 raštas Nr.306, kuriuo Varėnos rajono savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyrius buvo informuoti apie tai, jog dvaro sodybos ir dviejų mokyklos pastatų Nedzingės kaime Varėnos rajone įvertinimas ir apskaitos dokumentų rengimas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo centro vykdomą 2000 m. ,,Statinių tyrimų, inventorizavimo ir apskaitos dokumentų rengimo programą“. Kadangi ši sodyba yra vienintelė rajone, turinti juridinį apsaugos statusą, Kultūros paveldo centro specialistų nuomone šią kultūros vertybę – vienintelį smulkaus bajoro tipišką medinio dvarelio pavyzdį rajone būtina išsaugoti, o du mokyklos pastatus reikia papildomai ištirti bei įvertinti ir tik tada spręsti apie jų neįrašymą į Registrą.

Šis dokumentas patvirtina, kad savivaldybės darbuotojams buvo žinomas faktas, jog pastatas yra kultūros vertybė, kuriai keliami tam tikri reikalavimai ir tam tikra apsauga, o tuo pačiu ir specialūs reikalavimai atliekant remonto darbus.

N. M. patvirtino, kad rengiantis remontui ji aktyviai bendradarbiavo su savivaldybės darbuotojais, klausė jų patarimų, teiravosi įvairiais klausimais ir būtent jie patikino, kad daugiau jokių dokumentų nereikia. Tad laikytina, kad N. M. suklaidino patys pastato savininko, Varėnos rajono savivaldybės administracijos, darbuotojai.

Negyvenamųjų patalpų panaudos 2011-07-01 sutarties 4 punkte numatyta, jog panaudos gavėjas privalo gauti panaudos davėjo raštišką sutikimą pagerinti ar pertvarkyti negyvenamąsias patalpas, nekeičiant jų paskirties. N. M. nurodė, kad ji gerai nesuprato sutarties sąlygų ir raštu panaudos davėjo sutikimo nereikalavo, vadovavosi žodiniu jų sutikimu ir patikinimu, kad daugiau jokių leidimų nereikia, visi dokumentai sutvarkyti.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog padarytais veiksmais žala nebuvo padaryta. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą teismas pažymi, kad kaip matyti iš pareiškėjos N. M. ir Institucijos atstovo paaiškinimų, byloje esančių duomenų, pareiškėjos padarytu pažeidimu žala nebuvo padaryta. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, matosi, kad buvo siekiama pastatą sutvarkyti, nebuvo tyčios atlikti remontą, apeinant Kultūros paveldo departamentą. N. M. nurodė, kad jeigu būtų žinojusi, tai būtų kreipusis dėl tokio dokumento gavimo.

Byloje nėra duomenų ir apie pareiškėjos teistumus bei baustumą administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į teisingumo, protingumo kriterijus, bei į ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus – ne tik bausti, bet ir auklėti, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas byloje taikyti ATPK 30(1) straipsnio 1 dalį, ir pareiškėjai N. M. už padarytą pažeidimą skirtina švelnesnė administracinė nuobauda nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 300 str., 302 str. 1 d.1 p., 302 ² str., 302 ⁴ str. teismas

nutarė:

N. M. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo R. D. 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. ATN-10-130517-00001, ir taikant ATPK 30¹ str. N. M. paskirti 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.