Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Gintarui Dzedulionio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 metams. Bausmės vykdymo pradžia laikoma 2009 m. liepos 29 d., bausmės vykdymo pabaiga - 2018 m. liepos 28 d. ½ laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2014 m. sausio 28 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra siūlė atsisakyti patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 22 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas netenkintinas.

BVK 157 str. numatyta galimybė teismui priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis V. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, kadangi ½ dalį paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės atliko 2014 m. sausio 28 d. bei, kadangi yra neįgalus, iš dalies įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju yra BVK 157 str. numatytos formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, vien to nepakanka spręsti klausimą dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę, ne mažiau svarbios yra aplinkybės dėl jo elgesio per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrio į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, taip pat pataisos administracijos nuomonė, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės šio klausimo sprendimui. Klausimą, ar įmanoma toliau asmenį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, taip pat pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Taigi lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. Į Vilniaus pataisos namus atvyko iš Alytaus pataisos namų. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. 2014 m. balandžio 28 d. Komisijos teiktas rekomendacijas – konsultuotis su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais ir dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose pagal galimybes įvykdė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad V. P. pataisos namuose nedirba, kadangi yra neįgalus, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Vieną kartą skatintas. Dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą priteistą civilinį ieškinį sumoje 12425,66 Lt nukentėjusiosios naudai atlygino pilnai, įstaiga vykdomųjų raštų nuteistojo atžvilgiu neturi. Nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas susijęs su nusikaltimo padarymu, suvokia ir kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius. Negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų neturi. Supranta įstatymo normas, net jeigu ir sumenkina informaciją apie savo nusikaltimus. Priežiūrą vertina palankiai, grubių pažeidimų neužfiksuota, tik vieną kartą įspėtas dėl vidaus tvarkos laikymosi. Supranta asmeninės laisvės apribojimą ir išreiškia norą būti visuomenės dalimi. Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, kad nuteistasis izoliacijos sąlygomis adaptuojasi pakankamai lengvai, keliamus reikalavimus suvokia ir stengiasi juos vykdyti. Tvirtų negatyvių nuostatų nepasireiškia, įtemptų, konfliktinių situacijų vengia, stengiasi išvengti negatyvios įtakos, yra ramus. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama, kaip žema (21 balas). Socialinius ryšius palaiko su mama ir seserimis. Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad V. P. kuria ateities planus, susijusius su rūpinimusi sveikata, bei artimiausios ateities perspektyvoje tikėtina, kad sugebės laikytis paskirtų reikalavimų.

Visos šios aplinkybės V. P. charakterizuoja teigiamai, tačiau nėra pakankamos lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padaryto nusikaltimo pobūdis, todėl, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti visapusiškai įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumo laipsnis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, pagrįstai įvertino šias aplinkybes, kaip reikšmingas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. P. šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, susijusio su žmogaus gyvybės atėmimu, padarymą. Už šią veiką V. P. buvo skirta bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Šiuo metu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė, nei treji metai. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, darytina išvada, kad per trumpas bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei, sukėlusią negrįžtamas pasekmes veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. anksčiau buvo teistas. Nors nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė, išnykus ankstesniems teistumams, tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo ne tik nuteistojo polinkį daryti tyčines smurtines veikas, bet ir jo agresyvumą, elgesio kontrolės stoką, kas leidžia teismui spręsti dėl jo didesnio pavojingumo visuomenei. Taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, kad nusikaltimą V. P. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog alkoholis turėjo įtakos smurtiniam elgesiui, o pats nuteistasis, nors ir suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su juo susijusias problemas. Alkoholio vartojimas įvardijamas kaip vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Be to, šioje išvadoje pažymima ir tai, kad nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau gailisi. Nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų; nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gan paviršutiniškos; nerodo užuojautos aukai ir jo artimiesiems; iš dalies ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, kad nuteistasis iš dalies prisiima atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą, labiau linkęs kaltinti nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes.

Šių aukščiau aptartų aplinkybių visumos pagrindu pritartina Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad bausmės tikslai, tarp kurių ir siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti, šiuo metu V. P. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinus nuteistojo V. P. skundą, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Išnagrinėjus nuteistojo V. P. aukštesnės instancijos teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.