Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustosios Danduolės Mišinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-36191-(1.1.47-T1), pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė 2006 metais įsigijo šunį dalmantiną. Jis yra prižiūrimas, lauke būna nuo 1,5 iki 2,5 val., reguliariai skiepijamas, nėra agresyvus ar įtrauktas į agresyvių šunų sąrašą. Tai patvirtina ir kaimynų sąrašas, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, o kitas sąrašas yra Vilniaus miesto Karoliniškių policijos nuovadoje su 25 parašais, kuriuose tvirtinama, kad šuo nekliudo kaimynams ir nekelia grėsmės. Kaimynių Genovaitės Stasiulevičienės, Irenos Verkauskaitės, Silvos Šegždienės parodymai, kad šuo nevedamas į lauką, neteisingi, nes jų langai yra ne į kiemo pusę, todėl jos negali matyti, kada apeliantė išveda šunį. Be to, Silva Šegždienė dirba mokykloje, išeina ir pareina iš darbo apie 08.00-09.00 val. ryto, 16.00-18.00 val. vakare. Kaimynė Genovaitė Stasiulevičienė pastoviai grasina, kad susidoros ne tik su apeliante, bet ir su šunimi, pastoviai skundžia apeliantę. Apie buvusius grasinimus apeliantei ir jos šuniui informuota Vilniaus miesto 5 PK Karoliniškių policijos nuovada. Daugumai kaimynystėje gyvenančių žmonių (sąrašai buvo pateikti pirmos instancijos teismui) šuo nekėlė jokios grėsmės ir tik aukščiau minėtoms liudininkėms, kurios gyvena gretimais, kliūna šuo, o tai rodo, kad minėtos liudininkės yra konfliktiškos asmenybės, nusistatę prieš gyvūnų laikymą daugiabutyje. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šuniui yra išduotas kilmės dokumentas, jis registruotas, nuolatinai vakcinuojamas. Be to, šuo yra kaip šeimos narys, taigi pritaikius jo konfiskavimą apeliantei būtų padaryta nepamatuojama žala.

Motyvuojamoji dalis

Danguolės Mišinienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d. numatyta, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, kuomet buvo sukelta grėsmė asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai buvo ištirti visapusiškai, o Danguolės Mišinienės veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d. Byloje esantys rašytiniai liudytojų Irenos Verkauskaitės ir Silvos Šegždienės parodymai (b. l. 15-16) bei nuotraukos (b. l. 17-18), taip pat liudytojų parodymai teisme patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.59 val. apeliantei priklausantis dalmantinų veislės šuo lakstė vienas lauke be antsnukio ir pavadėlio. Tą be visa ko pripažino ir pati apeliantė. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d. sankcijoje gyvūno (šiuo atveju šuns) konfiskavimas nėra privaloma nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad Danguolė Mišinienė bausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. už šuns nepriežiūrą, tačiau didžioji dalis nuobaudų skirta už tai, kad šuo lojo nakties metu (b. l. 19-26), informacijos apie tai, kad šuo būtų užpuolęs konkretų žmogų byloje nėra, apeliantė taip pat pateikė sąrašą kaimynų, kurie neturi dėl šuns nusiskundimų. Akcentuotina, kad nurodyti asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklausti. Be to, liudytoja Irena Verkauskaitė apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad po viso šito šurmulio dėl šuns, į lauką jis yra vedamas su antsnukiu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šuo registruotas ir skiepijamas Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad yra būtinybė apeliantei taikyti griežčiausią nuobaudą vien dėl to, kad ji jau yra bausta už tą pačią veiką. Iš nurodytų aplinkybių visumos spręstina, kad šuns konfiskavimas šiuo metu nėra proporcingas padarytam pažeidimui, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir neskiriant šuns konfiskavimo. Vis dėlto pažymėtina, kad jeigu apeliantė ir toliau ignoruos bendro gerbūvio taisykles, šuo į lauką bus vedamas be antsnukio, vienas, šlapinsis laiptinėje, o apeliantė piktybiškai nešalins tokio šuns elgesio padarinių, galimybė konfiskuoti gyvūną išlieka labai didelė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. A11-36191-(1.1.47-T1) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis keistini: naikintina dalis, kuria konfiskuotas Danguolei Mišinienei priklausantis šuo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Danguolės Mišinienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. A 11- 36191-(1.1.47-Tl) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį dalyje dėl Danguolei Mišinienei priklausančio šuns konfiskavimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.