Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. Z., A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. Z. po sutuoktinės T. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį (palikimą) valdyti; taip pat, kad pareiškėjas A. Z. po motinos T. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį (palikimą) valdyti. Šiuos juridinius faktus reikia nustatyti, nes pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad į notarą dėl T. Z. palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjams šis faktas būtų nustatytas ir pareiškimas būtų tenkintas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai B. Z. ir A. Z. po T. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėję jį (palikimą) valdyti. Šiuos juridinius faktus reikia nustatyti, nes pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo A. Z. tėvai yra B. Z. ir T. Z. Pareiškėjo B. Z. šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė T. Z., mirusi (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo teismas nustatė, kad T. Z. mirė (duomenys neskelbtini), santuokos data (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas B. Z. ir T. Z. vardu (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti T. Z. vardu.

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo teismas nustatė, kad T. Z. vardu nėra įregistruotų sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pareiškėjai po T. Z. mirties valdė ir iki šiol valdo anksčiau nurodytą nekilnojamąjį turtą: pareiškėjas A. Z. kartu su tėvu B. Z. iki palikėjos mirties gyveno ir liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) (ten yra deklaravę gyvenamąją vietą), priėmė visus namų apyvokos daiktus, pareiškėjas A. Z. ir ankščiau mokėjo už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, ir po mamos mirties tai daro: (duomenys neskelbtini) sumokėjo už suvartotą elektrą 58,07 Eur pagal savitarnos krepšelį (duomenys neskelbtini), kad savitarnos krepšelis (duomenys neskelbtini) yra skirtas nekilnojamiesiems objektams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), matyti iš „Ignitis“ (duomenys neskelbtini) pranešimo A. Z. (nurodė, kad neišsaugojo ankstesnių pranešimų už elektros suvartojimą (duomenys neskelbtini) mėn., tik teikia banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad šiais mėnesiais mokėjo už elektrą; sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už namo (duomenys neskelbtini), tenkančias administravimo išlaidas; sumokėjo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ už butui teikiamą šildymą). Tuos pačius mokėjimus atliko (duomenys neskelbtini) mėn. ir atlieka iki šiol. Pareiškėjai per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjai B. Z., A. Z. atliko aktyvius veiksmus po T. Z. mirties, pasirūpindami palikėjai priklausiusiu turtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjai B. Z. ir A. Z. po T. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėję jį (palikimą) valdyti. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant T. Z. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po T. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėję jį (palikimą) valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po T. Z., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.