- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- e2-2506-169/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės I. G. priteisti 167,66 € skolos, 60,54 € palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 € žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, jog 2001 m. gruodžio 4 d. UAB „Tele2“ su atsakove sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 15.1A67075027281, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė mobiliojo korinio ryšio tinklo paslaugas, išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė, įsipareigojusi sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už šias paslaugas, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir už paslaugas nesumokėjo. 2009 m. kovo 31 d. ieškovė UAB „Gelvora“ su UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu pagal minėtu laikotarpiu pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo.
Ieškovės UAB „Gelvora“ atstovė, kuriai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kuriame nurodė visiškai palaikanti ieškinį dėl skolos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovė I. G. tiek pateiktame atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškinio reikalavimai kyla iš 2001 m. gruodžio 4 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė yra paleidusi dešimties metų ieškinio senaties terminą. Papildomai paaiškino, jog skolos neprisimena, ieškinio nepripažįsta todėl, kad skolos tokį ilgą laiką neieškojo, mano, jog priskaičiuotos per didelės palūkanos, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Tele2“ ir atsakovės I. G. 2001 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. 15.1A67075027281, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovei 2004 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3830583 1 018,90 Lt (295,09 €) sumai. UAB „Tele2“ kompensavus 440,00 Lt (127,43 €) sumą, neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. 3830583 sumą sudaro 167,66 €, kurios, kaip teigia ieškovė, atsakovė nėra sumokėjusi iki šios dienos. 2009 m. kovo 31 d. ieškovė UAB „Gelvora“ su UAB „Tele2“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią ieškovei UAB „Gelvora“ perleistos visos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu pagal UAB „Tele2“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3830583. Ieškovė UAB „Gelvora“ 2009 m. gegužės 4 d. pranešimu informavo atsakovę apie ieškovės ir UAB „Tele2“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, reikalavimo teisės įgijimą į atsakovės skolą bei ragino šią skolą sumokėti per tris dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos. Atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 167,66 € skolos, 60,54 € palūkanų, paskaičiuotų taikant 5 proc. palūkanas, už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.
CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y., asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Remiantis CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės skola yra susidariusi pagal UAB „Tele2“ ir atsakovės 2001 m. gruodžio 4 d. pasirašytą mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 15.1A67075027281 bei šios sutarties pagrindu 2004 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3830583. Paminėtina, jog nors UAB „Tele2“ ir atsakovės pasirašyta mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis galiojo 18 mėnesių (sutarties 8.1 punktas), ir duomenų apie šios sutarties pratęsimą byloje nėra, tačiau UAB „Tele2“, 2009 m. kovo 31 d. pasirašytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, perleisdama reikalavimo teisę į atsakovės 167,66 € skolą, patvirtino šios skolos faktą. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta nėra, todėl teismui nekyla abejonių dėl šios skolos pagrįstumo.
Kaip minėta, 2001 m. gruodžio 4 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties pagrindu atsakovei 2004 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 3830583 1 018,90 Lt (295,09 €) sumai (UAB „Tele2“ kompensavus dalį sumos, neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros suma yra 167,66 €), nurodant šios sąskaitos apmokėjimo terminą iki 2004 m. gegužės 27 d. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, spręstina, kad UAB „Tele2“ apie galimą savo teisės pažeidimą sužinojo 2004 m. gegužės 28 d., t. y., pasibaigus skolos apmokėjimo terminui, todėl ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. UAB „Tele2“ su ieškove UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė 2009 m. kovo 31 d., kurios pagrindu ieškovei buvo perduota reikalavimo teisė į atsakovės 167,66 € skolą, ir į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ieškovė kreipėsi 2016 m. gegužės 24 d. Pažymėtina, jog remiantis CK 1.128 straipsniu, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kreiptis teisinės gynybos dėl 167,66 € skolos bei 60,54 € palūkanų pagal 2004 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3830583 ieškovei pasibaigė 2014 m. gegužės 28 d. Įrodymų apie svarbias jo praleidimo priežastis ieškovė nepateikė, termino atnaujinti praleistą ieškinio senatį neprašė, aplinkybių, kurioms esant nutrūksta ieškinio senaties terminas, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė, 2009 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, ir pareiškusi ieškinį teisme 2016 m. gegužės 24 d., yra praleidusi bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl šiuo pagrindu ieškinys dėl 167,66 € skolos, 60,54 € palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas (CK 1.124 – 1.126 straipsniai).
Ieškinį atmetus ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.