- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1205-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02918-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano sauga“
- Ieškovas
- Trikampis žiedas
- Trečiasis asmuo
- A. S., J. G.
- Kategorijos
- 20.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano sauga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1787-104/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trikampis žiedas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano sauga“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. S., J. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ 2013-12-23 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2012-09-27 tarp UAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano sauga“ sudarytą aukciono objekto perleidimo susitarimą, taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais – priteisti iš atsakovo 3 590 912 Lt; priteisti iš atsakovo gautas pajamas ir kitą naudą iš UAB „Trikampis žiedas“ perleisto verslo; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio tarp UAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano sauga“ 2012-09-28 sudarytą priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartį; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio tarp UAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano sauga“ sudarytą 2013-02-08 susitarimą Nr. 13-02-02; priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014-01-28 nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 3 590 912 Lt sumai; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti minėto turto, teismas nurodė ieškinio sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-26 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl piniginių lėšų arešto leisdamas atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą su prašymu leisti tam tikrą pinigų sumą kas mėnesį naudoti bendrovės veiklai vykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mano sauga“ 2015-03-09 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas teismo leisti iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį naudoti 29 015 Eur dydžio sumą būtiniausioms išlaidoms įmonės veiklai vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-03-27 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies – leido atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kurą tiekiančia UAB „Lukoil Baltija“, mokant šiai bendrovei ne daugiau kaip 1 500 Eur per mėnesį; su telefoninio ryšio paslaugas teikiančia UAB „Omnitel“, mokant ne daugiau kaip 1 500 Eur per mėnesį, taip pat su UAB „Bitė Lietuva“, mokant ne daugiau kaip 250 Eur per mėnesį, bei AB „TEO LT“, mokant ne daugiau nei 150 Eur per mėnesį.
Teismas, įvertinęs kartu su prašymu pateiktus dokumentus, sprendė, kad atsakovo nurodytos būtinosios išlaidos mažintinos, kadangi ieškovo reikalavimai nėra užtikrinti – Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas neturi turto, kurį realizavus būtų galimas ieškovo reikalavimų patenkinimas. Teismas nurodė, kad atsakovas užsiima apsaugos paslaugų teikimu, todėl kuro ir telefoninio ryšio paslaugos pripažintinos būtinomis šių paslaugų teikimui. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma patvirtinti 3 907 Eur mėnesinė suma kuro išlaidoms padengti yra ženkliai per didelė ir ją patvirtinus būtų pažeistas lygiateisiškumo principas bei ieškovo interesai. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas savo veikloje naudojasi 9 transporto priemonėmis, sprendė, jog jam leistina UAB „Lukoil Baltija“ per mėnesį mokėti ne didesnę kaip 1 500 Eur sumą. Teismas nurodė, kad apsaugos paslaugoms teikti yra būtinos ir telefoninio ryšio išlaidos, kurias atsakovui teikia trys bendrovės. Pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovo prašoma patvirtinti suma yra ženkliai didesnė, todėl mažintina atsakovui per mėnesį leidžiant mokėti ne daugiau kaip 1 500 Eur UAB „Omnitel“, 250 Eur – UAB „Bitė Lietuva“ ir 150 Eur – AB „TEO LT“.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Mano sauga“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 nutartį; leisti atlikti būtinųjų išlaidų mėnesinius mokėjimus bendrovės veiklai vykdyti, nustatant būtinųjų mokėjimų mėnesinį dydį 29 015 Eur sumai; teismui netenkinus prašymo pilna apimtimi, leisti atlikti būtinus mokėjimus tiems tiekėjams, kurie, teismo nuomone, atitinka nustatytus būtinųjų paslaugų tiekėjų kriterijus. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl išlaidų, kurios bendrovei yra būtinos veiklos vykdymui ir tęstinumui, t. y. teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl būtinosioms išlaidoms nėra priskiriama patalpų ir įrangos nuomos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė neturi nuosavo nekilnojamojo turto, nustojus mokėti nuomos mokestį, sutartis su UAB „Baltijos NT valdymas“ bus nutraukta, o bendrovė neturės kur laikyti veiklos vykdymui būtinos įrangos ir tarnybinių automobilių, darbuotojai neturės savo darbo vietų.
2. Nemokant atitinkamoms bendrovėms nuomos už retransliatorių vietą ir nutraukus nuomos sutartis, bendrovei tektų demontuoti įrenginius. Be šių įrenginių apsaugos paslaugų tiekimas nebūtų įmanomas, nes bendrovė negautų signalo iš klientui sumontuotos įrangos.
3. Teismas nepasisakė dėl bendrovės veikloje naudojamų 4 nuomojamų ir 5 lizinguojamų transporto priemonių. Nustojus mokėti lizingo ir nuomos įmokas, AB „SEB bankas“ ir kiti nuomotojai šias sutartis nutrauks ir bendrovė nebeteks galimybės naudotis automobiliais ir teikti apsaugos paslaugų.
4. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl būtinosioms išlaidoms nepriskiriama subrangovų paslaugos, be kurių bendrovės paslaugų teikimas ir tinkamas įsipareigojimų klientams vykdymas yra neįmanomas.
5. Areštavus bendrovei priklausančias lėšas ir nesuteikiant teisės iš jų vykdyti būtinųjų mokėjimų yra sutrikdoma bendrovės veikla, nepagrįstai suvaržomos galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis, teikiančiais apsaugos paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo skundą ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 nutartį. Nurodo šiuos atsiliepimo skundui argumentus:
1. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Mano sauga“ nekilnojamojo turto neturi, kito turto, kurį realizavus būtų patenkinti ieškinio reikalavimai, taip pat nėra, todėl šios aplinkybės leidžia daryti pakankamą išvadą, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
2. Tenkinus atsakovo skundą bei leidus iš areštuotų lėšų atlikti mėnesinius mokėjimus, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taptų neefektyvios, kadangi daugiausia atsakovo areštuoto turto sudaro piniginės lėšos.
3. Atsakovo prašomos būtinosios išlaidos įmonės veiklai vykdyti negali būti priskirtinos privalomųjų mokėjimų kategorijai, kadangi tokiu būdu yra suteikiama pirmumo teisė vienam iš skolininko kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014).
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais nepatogumais įmonei, kurios atžvilgiu tokios priemonės yra taikomos. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi teismas iš dalies tenkinos atsakovo prašymą, nėra pagrindo teigti, kad jo lėšų areštas kitoje dalyje apsunkins bendrovės veiklą tiek, kad būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra ar viešasis interesas.
5. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis kartu užtikrinama ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsauga, tuo tarpu bet kokie atsakovo atlikti įmonės patirtų išlaidų apmokėjimai pažeidžia BUAB „Trikampis žiedas“ kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės lėšų areštas yra labiausiai įmonės veiklą ribojanti ir varžanti laikinoji apsaugos priemonė, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu pritaikytas įmonės lėšų areštas, pakeitimo, visais atvejais turi būti atsižvelgiama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi ne tik apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir negali trukdyti įmonės normalios ūkinės –komercinės veiklos. Juolab teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų tapti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užtikrinant ieškovo pareikštą turtinį reikalavimą Vilniaus apygardos teismas 2014-01-28 nutartimi taikė atsakovo turto areštą 3 590 912 Lt (1 040 000 Eur) sumai, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui atsiskaityti su ieškovu, valstybe, taip pat naudoti areštuotas lėšas būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-166-180/2015 padidino atsakovui byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikindamas pastarąjį leidimą. Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad esant tokiam abstrakčiam leidimui, teismas neturi galimybės patikrinti, ar visos atsakovo bankų sąskaitose esančios lėšos buvo ir yra būtinos ūkinei veiklai vykdyti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokio dydžio lėšos per mėnesį jam yra reikalingos būtiniausiai veiklai vykdyti. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas panaikino šį apygardos teismo leidimą, pažymėdamas, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą su prašymu leisti tam tikrą pinigų sumą kas mėnesį naudoti bendrovės veiklai vykdyti. Taigi atsakovas 2015-03-23 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu leisti kiekvieną mėnesį iš areštuotų lėšų naudoti 29 015 Eur sumą būtiniausioms išlaidoms bendrovės veiklai vykdyti. Kartu su prašymu pateikė būtinųjų išlaidų sąrašą, nurodydamas, kad bendrovės vykdomai apsaugos paslaugų teikimo veiklai reikalingos išlaidos darbuotojus aprūpinti darbo vieta bei įranga, užtikrinti galimybę gauti signalus iš klientų patalpose sumontuotų įrengimų, užtikrinti telefoninio ryšio, interneto paslaugų tiekimą, veikiančių transporto priemonių naudojimą, specializuotų apsaugos kompanijų paslaugų teikimą. Teigė, kad teismui uždraudus vykdyti atsiskaitymus su prašyme nurodytais paslaugų tiekėjais, išnyks galimybė atsiskaityti su ieškovu.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Sprendė, kad atsakovo ūkinei veiklai vykdyti yra būtinas kuras ir telefoninis ryšys, todėl atitinkamai sumažinęs minėtoms paslaugoms prašomas leisti naudoti sumas, skundžiama nutartimi teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį atsiskaityti su kurą tiekiančia bendrove 1 500 Eur sumai bei telefoninio ryšio paslaugas teikiančiomis bendrovėmis bendrai 1 900 Eur sumai.
Apeliantas skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo leista atsiskaityti su nurodytais paslaugų tiekėjais, iš esmės neginčija, ir skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuoja tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino visų aplinkybių nustatant, kokios išlaidos yra būtinos minimaliai bendrovės veiklai vykdyti. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl būtiniausioms išlaidoms nėra priskiriamos ir kitos prašyme nurodytos išlaidos (patalpų, įrangos, automobilių nuoma, subrangovų paslaugos).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo procesinio sprendimo motyvai yra neišsamūs. Apygardos teismas nepateikė argumentų, kodėl būtinosiomis išlaidomis apsaugos veiklai vykdyti laikė tik kuro ir telefoninio ryšio paslaugas, nepasisakė dėl kitų atsakovo nurodytų būtinųjų išlaidų. Kita vertus, nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Taigi apeliacinės instancijos teismas, būdamas ne tik teisės, bet ir fakto instancija, ir galėdamas ištaisyti šį procesinį pažeidimą, sprendžia dėl galimybės leisti atsakovui atlikti kitus jo prašyme dėl leidimo naudoti areštuotas lėšas nurodytus mokėjimus.
Be jau minėtų kuro ir telefoninio ryšio paslaugų, į būtinųjų išlaidų sąrašą bendrovės veiklai – apsaugos paslaugų teikimui vykdyti atsakovas įtraukė ir išlaidas patalpų ir retransliatorių vietų nuomai. Nurodė, kad UAB „Baltijos NT valdymas“ per mėnesį moka 4 688 Eur patalpų, esančių Elektrinės g. 3, Vilniuje, nuomos mokesčio. Taip pat nurodė, kad iš kitų juridinių asmenų įvairiuose Lietuvos miestuose nuomojasi vietas retransliatoriams, bendra mėnesinė retransliatorių nuomos suma – 621 Eur. Pažymėjo, kad be retransliatorių apsaugos paslaugų teikimas nėra įmanomas, nes šie įrenginiai perduoda signalą esant įsibrovimui ar kitam įvykiui pas bendrovės klientus.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kad nevykdant pareigos mokėti nuomos mokesčių, nuomotojai gali nutraukti su atsakovu sudarytas patalpų bei retransliatorių vietų nuomos sutartis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo prašymas leisti iš areštuotų lėšų kas mėnesį mokėti šiuos mokesčius yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Pažymėtina tai, kad iš kartu su prašymu pateiktos UAB „Baltijos NT valdymas“ sąskaitos – faktūros matyti, jog už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas šioms patalpoms atsakovas per mėnesį moka apie 3 250 Eur sumą, todėl jo prašoma suma patalpų nuomos mokesčiui apmokėti – 4 688 Eur mažintina iki 3 250 Eur. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagrindė tik kai kurias sumas, mokamas per mėnesį už vietų retransliatoriams nuomą, bendra šiai paslaugai per mėnesį apmokėti suma mažintina iki 270 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kuro išlaidas būtinosiomis atsakovo veiklai vykdyti, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog bendrovė neturi jai nuosavybės teise priklausančių automobilių ir 4 transporto priemones nuomojasi iš kitų bendrovių bei 5 transporto priemones lizinguoja iš AB „SEB bankas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, disponavimas automobiliais yra būtinas apsaugos paslaugas teikiančios bendrovės veikloje, kadangi įprastai šios paslaugos teikiamos skirtingose vietose, priklausomai nuo saugomų objektų kiekio. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog UAB „Mano sauga“ vietas retransliatoriams nuomojasi Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Radviliškyje, todėl tikėtina, kad atsakovas turi nemažai saugomų objektų (CPK 185 str.). Vertinant išlaidų lizinguojamiems automobiliams būtinumą, svarbu pažymėti ir tai, kad sumokėjęs visą lizingo sutartyje numatytą kainą, lizingo sutarties dalykas pereis lizingo gavėjo nuosavybėn (CK 6.567 str. 1 d.). Taigi mokėdamas lizingo įmokas atsakovas nemažintų savo mokumo ir neblogintų turtinės padėties, nes kartu mažintų savo įsipareigojimus lizingo bendrovei, tuo pačiu artėdamas prie daikto nuosavybės teisės įgijimo. Atsakovo būtinųjų išlaidų sąraše nurodyta bendra per mėnesį automobilių nuomai ir lizingo įmokoms reikalinga suma – 2 731 Eur, kuri pagrįsta kartu su prašymu pateiktais įrodymais – sąskaitomis – faktūromis (CPK 178 str.), todėl tenkintina visa apimtimi.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apsaugos paslaugų teikimas ir tinkamas įsipareigojimų vykdymas priklauso ir nuo atsakovo subrangovų (UAB „Argus saugos tarnyba“, Rapid Security OU, UAB „Norgauda“, UAB Grifs AG“ ir kt.) teikiamų paslaugų, kuriomis naudodamasis atsakovas turi galimybę teikti apsaugos paslaugas klientams, naudotis subrangovų turima technine įranga. Bendra įrodymais pagrįsta išlaidų subrangovų paslaugoms per mėnesį suma – apie 11 000 Eur (CPK 178 str.) priskirtina prie būtinųjų išlaidų atsakovo ūkinei veiklai vykdyti.
Pažymėtina, kad kitos atsakovo būtinųjų išlaidų sąraše nurodytos išlaidos nepagrįstos atitinkamais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų atitikimo būtinųjų išlaidų kriterijams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl skundžiama nutartimi apygardos teismo nustatytų sumų, kurias iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui leista kiekvieną mėnesį naudoti atsiskaitant už kuro ir telefoninio ryšio paslaugas, nes, kaip minėta, atsakovas nepateikė argumentų dėl teismo pozicijos šių išlaidų atžvilgiu nepagrįstumo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad leidimas atsakovui disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis neužtikrins jo interesų bei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi atsakovas jokio kito areštuotino turto neturi. Pažymi, kad tenkinus jo procesinį prašymą kitiems atsakovo kreditoriams būtų nepagrįstai suteikiama pirmumo teisė, nors jie nėra silpnesnioji sutartinių teisinių santykiu su atsakovu šalis ir negali turėti jokių išskirtinių teisių atsakovo, kuris yra privatus juridinis asmuo, atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014). Pažymi ir tai, kad jis (ieškovas) yra bankrutuojanti bendrovė, todėl šiuo atveju turi būti užtikrinama ir bendrovės kreditorių interesų apsauga.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsiliepimo argumentai nepaneigia būtinybės leisti atsakovui iš areštuotų lėšų atlikti aukščiau nurodytus mokėjimus.
Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo nurodytos bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014 prašymas leisti vykdyti būtinuosius mokėjimus iš areštuotų lėšų nebuvo vertinamas tuo pagrindu, jog prašomos leisti naudoti lėšos yra būtinos įmonės ūkinei veiklai vykdyti, todėl byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
Antra, nagrinėjamu atveju pripažįstama atsakovo teisė naudoti areštuotas lėšas tik tokiai ūkinei veiklai, kuri susijusi išimtinai su apsaugos paslaugų teikimu ir tik būtiniausioms šios veiklos išlaidoms – kurui, telefoniniam ryšiui, patalpų, retransliatorių, automobilių nuomai, subrangovų paslaugoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios atsakovo vykdomos veiklos, generuojančios pajamas, iš kurių bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tęstinumo užtikrinimą suponuojančios priemonės atitinka ne tik apelianto, bet ir paties ieškovo atstovaujamos įmonės, jos kreditorių interesus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovo UAB „Mano sauga“ vykdomai apsaugos paslaugų teikimo veiklai reikalingas išlaidas, jų būtinumą bei realumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, todėl skundžiama teismo nutartis pakeistina, šį mastą atsakovo atžvilgiu labiau sumažinant – leidžiant areštuotas pinigines lėšas naudoti ne tik kuro ir telefoninio ryšio, bet ir patalpų, automobilių, retransliatorių nuomai, subrangovų paslaugoms apmokėti.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį pakeisti ir teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atsakovo UAB „Mano sauga“ prašymą patenkinti iš dalies.
Leisti atsakovui UAB „Mano sauga“ (j. a. k. 302628213) iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį atsiskaityti už kurą, mokant ne daugiau kaip 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), už telefoninio ryšio paslaugas, mokant ne daugiau kaip 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų), už patalpų nuomos paslaugas, mokant ne daugiau kaip 3 250 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų), už retransliatorių vietų nuomos paslaugas, mokant ne daugiau kaip 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų), už automobilių nuomą ir lizingo įmokas AB „SEB bankas“ (j. a. k. 112021238), mokant ne daugiau kaip 2 731 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą), už paslaugas subrangovams, mokant ne daugiau kaip 11 000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų).“