- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e1-2160-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23093-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergės) prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis, 2022 m. birželio 24 d. apie 8.49 val. Vilniuje, Dūmų g. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 8.49 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0767, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 9.07 val. – 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija.
V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. K. kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi. Paaiškino, kad 2022 m. birželio 23 d. vakaro metu vartojo alkoholį, pasisėdėjo su draugais prieš Joninių dieną. 2022 m. birželio 24 d. iš ryto jautėsi blogai, plyšo galva, tačiau turėjo skubių reikalų darbe ir nusprendė vykti į darbą. Kitų galimybių nuvažiuoti neturėjo, kadangi visi jam reikalingi įrankiai buvo jo automobilyje „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 8.30 val. iš savo namų važiavo į Kojelavičiaus gatvę, kur Dūmų gatvėje buvo reidas, jis buvo sustabdytas policijos ekipažo ir jam buvo nustatytas girtumas. Pats nemanė, kad gali dar pripūsti, prieš važiuodamas išgėrė apie 1 litrą giros.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. M. paaiškino, kad 2022 m. birželio 24 d. Vilniuje, Dūmų g. 3, kartu su vyresniąja specialiste Ž. M. vykdė policinę priemonę – tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 8.35 val. jis pastebėjo, kad link jų atvažiuoja automobilis „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius minėtą automobilį, prisistačius, vairuotojas pateikė savo tapatybės kortelę, kad jis yra V. K.. Bendraujant nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Paklausius ar vairuotojas vartojo alkoholį ir kada, vairuotojas paaiškino, kad vartojo prieš 11 valandų. Patikrinus su alkoholio matuokliu, buvo nustatytas – 2,06 promilių girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas – 2,00 promilių girtumas.
Be V. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2022 m. birželio 24 d. Vilniaus apskrities VPK reagavimo valdybos 6-tojo skyriaus tyrėjo V. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyresniojo specialisto B. M. tarnybiniu pranešimu dėl KET taisyklių pažeidimo, 2022 m. birželio 24 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos neblaivumo nustatymo aktu, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, 2022 m. birželio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, 2022 m. birželio 27 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, 2022 m. liepos 1 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. 2022 m. birželio 24 d. apie 8.49 val. Vilniuje, Dūmų g. 3, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkoholio matuoklių kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo baudą mokėti dalimis.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. darbingo amžiaus, dirbantis, administracine tvarka baustas, anksčiau neteistas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. K. prašo leisti baudą mokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. 20 mėnesių.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį ryto metu, mieste, kur tuo metu galėjo būti kitų automobilių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Skirtinas mažesnis baudžiamojo poveikio priemonės terminas nei prašė prokuroras, nes kaltinamasis anksčiau neteistas, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 30 d., t. y., nuo nutarimo, kuriuo V. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
V. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam V. K.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 1740 Eur pagal Emprekis pažymą, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. K. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuojamas V. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
2022 m. birželio 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. priklausančiam automobiliui – „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. spalio 27 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinas, o V. K. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Ukmergės RPK, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 30 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergės) prokuroro 2022 m. birželio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. spalio 27 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o V. K. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Ukmergės RPK, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.
2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.