Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad būtent V. A. įvykdė šią vagystę, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta. Vienintelis byloje esantis įrodymas kalinamojo kaltei pagrįsti – kraujo DNR tyrimas, iš esmės nepaneigia byloje jokiais įrodymais nepaneigtos V. A. nurodytos versijos, kad jis kraujo dėmes galėjo palikti degalinėje tuo metu, kai buvo užėjęs į ją siekiant gauti medicininę pagalbą, tai yra tvarstį kraujuojančiai žaizdai užrišti ir, kad tai galėjo nutikti visai kitą kartą, nei nurodyta kaltinime, o gal net ir dirbant kitiems (tai yra ne D. K.) degalinės darbuotojams, o ieškodamas pagalbos, galėjo patekti ir į šiuo atveju aktualias degalinės patalpas, į kurias, pasak liudytojos D. K., negalima patekti tik nuo 22.00 ar 24.00 val., tačiau ši liudytoja negalėjo užgarantuoti, kad šio draudimo buvo laikomasi dirbant kitiems degalinės darbuotojams.

Žemesnės instancijos teismas

5. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vieną nuo kito, o ne įrodymų visumą, nepagrįstai taikė in dubio pro reo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis V. A. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto V. A. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintasis padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl V. A. nekaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, patikėdamas jo pateikta versija, kaip jo kraujas galėjo atsirasti degalinės administracinėse patalpose, neatsižvelgė į liudytojos D. K. parodymus, kad ji patalpas buvo išplovusi ir kad pašaliniai asmenys ten patekti negali, juolab, kad nuo 22 val. ar 24 val. degalinė yra rakinama, neatsižvelgė į tai, kad apžiūrint įvykio vietą ant grindų rastas ne sukrešėjęs, o skystas kraujas, kas reiškia, kad jis toje vietoje atsirado neseniai iki įvykio vietos apžiūros. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas jų į nuoseklią, loginę grandinę, tad pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

7. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. A. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

9. Išteisintasis V. A. kaltu neprisipažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad mama jam priminė 2011 metais buvus įvykį, kuomet jis skardine įsipjovė ranką ir jam labai bėgo kraujas. Todėl jis sustojo prie kažkokios degalinės, kur tikėjosi rasti binto, bet joje nieko nerado. Buvo vakaras, bet laiko tikrai negali pasakyti, nieko negali pasakyti apie nusikaltimą, negali pasakyti, kur ta degalinė yra. Tai buvo seniai ir jis nieko daugiau apie tai negali pasakyti. Niekas jam nesiūlė apvogti degalinės ir padaryti nusikalstamą veiką, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teisme V. A. atsisakė duoti parodymus, atsakinėti į klausimus.

10. Liudytoja D. K. dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nurodė neprisimenanti smulkmenų, todėl pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

11. 2011 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytoja D. K. (buvusi pavardė K.) paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. apie 2.00 val. jai būnant degalinės administracinėse patalpose, išgirdo beldžiant į degalinės lango stiklą, dėl ko ji išėjo iš administracinių patalpų ir nuėjo į degalinės pagrindinę salę, tačiau priėjusi prie lango, jokių asmenų nepastebėjo. Nuėjusi į tualeto patalpas, per atidarytą nedidelį langelį lauke išgirdo šnabždančius vyriškus balsus. Tuomet iš tualeto ji grįžo į prekybos salę ir nieko nepastebėjusi prie degalinės nuėjo į administracines patalpas. Išsigando, todėl administracinėse patalpose priėjo prie lango ir praskleidusi žaliuzes ranka pastebėjo toliau prie degalinės teritorijos įvažiavimo stovintį automobilį „Audi“ tamsios spalvos, universalaus modelio. Pažiūrėjusi per langą, kad degalinės teritorijoje ir prie degalų kolonėlių nieko nėra, nurimo. Jai būnant degalinės administracinėse patalpose, ji staiga išgirdo stipraus smūgio garsą ir pamatė krentančias dūžtančio lango stiklo šukes. Tai pamačiusi, iš patalpų ji greit išbėgo į pagrindinės salės patalpas ir atsirakinusi degalinės duris išbėgo iš degalinės link pastatų, esančių priešingoje degalinės pusėje (duomenys neskelbtini). Bėgdama iš degalinės, ji paspaudė pagalbos mygtuką ir iškvietė „J“ apsaugos darbuotojus. Kiek buvo asmenų, kurie išdaužė administracinių patalpų stiklą ir įsibrovė į degalinės patalpas bei kaip atrodė, apibūdinti negali, kadangi nematė, kas vyko tuo metu degalinėje, taip pat nematė. Prie degalinės grįžo tik atvažiavus apsaugos darbuotojams. Grįždama į degalinę, ji pamatė, kad išdaužtas degalinės administracinių patalpų lango stiklas ir atidarytas langas. Apžiūrėjus degalinės patalpas pastebėjo, kad iš degalinės pagrobtas kasos aparatas, kuris buvo degalinės prekybos salės salėje. Kasos aparato stalčiuje galėjo būti apie 1 500 litų. Iš degalinės administracinių patalpų buvo pagrobtas metalinis seifas. Kas buvo padėta seife, nurodyti negali, kadangi nežino (1 t., b. l. 33–34).

12. 2022 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojos D. K. apklausos metu ji taip pat paaiškino, kad 2011 metų rugsėjo 30 d. atvyko į degalinę ir pradėjo naktinę pamainą. Nakties metu degalinės durys būdavo užrakintos, o klientai, atvykę į degalinę, būdavo aptarnaujami per langelį, kuris buvo pagrindinėje degalinės salėje prie prekystalio. Degalinės patalpos buvo suskirstytos į 4 dalis: t. y., pagrindinė salė, kurioje galėdavo ateiti klientai ir kiti pašaliniai asmenys, administracinės patalpos, į kurias galėdavo ateiti tik darbuotojai, personalui skirtas tualetas ir sandėlis, kuriame buvo laikomos įvairios prekės. Administracinėse patalpose buvo laikomas seifas, kuriame buvo įvairūs įmonės dokumentai. Ar seife buvo pinigų, nurodyti negali, neprisimena. Taip pat administracinėse patalpose buvo šaldytuvas, kuriame buvo laikomos prekės, tačiau minėtų prekių jokie pašaliniai asmenys negalėdavo paimti, tai galėjo daryti tik degalinės darbuotojai. Administracinėse patalpose buvo ir langas. Netoli lango laikydavo išlankstomą gultą, ant kurio nakties metu, kai nebūdavo klientų, ilsėdavosi. Degalinės pagrindinėje salėje ant prekystalio buvo padėta kasa su kasos stalčiumi. Kasos stalčiuje buvo pinigų, kiek tiksliai, nurodyti negali, neprisimena. Maždaug apie 2.00 val. nakties metu kažkas pabeldė į degalinės pagrindinėje salėje esantį langą, ji pagalvojo, kad atvyko klientai, tačiau priėjus prie langelio jokių asmenų nebuvo. Tada nuėjusi į administracines patalpas išgirdo lauke vyriškus balsus, ją apėmė nerimas, todėl į rankas paėmė pultelį, kurį paspaudus galima buvo iškviesti apsaugą. Būdama administracinėse patalpose, išgirdo stiklo dūžius ir pašokusi nuo gulto išbėgo pro administracines patalpas iš degalinės, paspaudė apsaugos iškvietimo pultelį ir bėgo pasislėpti. Kiek buvo asmenų ir kaip jie atrodė, pasakyti negali, buvo apimta išgąsčio ir net neatsisukdama bėgo iš patalpų bijodama dėl gyvybės. Tik paskui per įrengtas degalinėje vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad per langą buvo įsibrovę du kaukėti vyriškiai, kurie pavogė seifą iš administracinių patalpų ir stalčių nuo prekystalio. Asmeniškai jos stiklo dūžis ir šukės nesužalojo. Gali patvirtinti, kad prieš įsibrovimą administracinės patalpos buvo švarios, išvalytos, jose nebuvo jokių rudų dėmių. Rudas dėmes pamatė tik po įvykio grįžusi į degalinę kartu su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 67–70).

13. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Nurodė, kad po įvykio iš pat pradžių jų į patalpas neįleido, nes atvažiavo vadovė ir policija, kurie pirmiausiai patys ten pavaikščiojo. Tik po to ji įėjo ir pamatė, kad pagrindinėje patalpoje, kurioje buvo kasa, kažkas buvo išmėtyta, o kur dužo stiklas buvo šukės ir netvarka. Ji matė rudos spalvos, lyg kraujo dėmes, kurios buvo toje patalpoje, kurioje buvo išdaužtas langas. Patalpas darbuotojai valydavo patys kiekvieną dieną. Ji pati prieš naktinę pamainą išsivalydavo, o kaip kiti tai darė ji nežino, rytą anksti ateidavo kitas žmogus dirbti. Kiti asmenys ateiti į tą patalpą negalėjo, nes jie užsirakindavo ir niekas negalėjo ateiti nuo 22.00 ar 24.00 val. Ten galėdavo ateiti tik darbuotojai, vadovai ir patys operatoriai, kurie dirbo. Pirmoje apklausoje ji nepasakė apie dėmes, nes jos apie jas neklausė. Ji matė dėmę ant sudedamos lovelės, ant kurios nakties metu jie ilsėdavosi, kokios spalvos dėmelė buvo, ar ruda ar raudona, ji tikrai negali pasakyti, atrodė, kaip įsigėrusi į lovelės audinį kraujo dėmė. Prieš tai ji jokių kraujo dėmių ant tos lovelės nematė. Kitokių dėmių irgi nebuvo, nes ji ant lovelės atsiguldavo nusiavusi batus. Tos dėmės ji nelietė, jiems nieko nebuvo galima liesti. Administracinės patalpos atskirai nebuvo rakinamos, tik durys uždarytos. Ji pati išsiplaudavo patalpas iš vakaro prieš einant ilsėtis, nes anksti ateina žmonės nuo 6.00 val. Apie kelintą valandą tada plovė grindis ji tikrai neatsimena, bet tikrai ne 2.00 val. Mano, kad kada buvo įvykis ji galėjo būti jau išplovusi grindis. Apie 24.00 val. ji išeidavo nurašyti duomenis ir parėjusi užsirakindavo.

14. 2011 m. spalio 4 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. apie 2.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), į degalinę „V.“ išdaužę administracinių patalpų lango stiklą, pateko du vyriškiai, užsidėję pirštines ir kaukes, juodai apsirengę. Asmenys išsinešė kasos aparatą, kuriame galėjo būti 434,43 eurai (1 500 litų), ir iš administracinių patalpų metalinę dėžę su įvairiais dokumentais. Kai vyrai išdaužė stiklą, kolonėlėje buvusi operatorė pabėgo pro duris, apsaugos pulteliu iškviesdama UAB „J“ saugos darbuotojus. Vyriškiai galimai pasišalino su automobiliu „Audi Avant“ tamsios spalvos, turtinė žala nenustatyta (1 t., b. l. 2).

15. 2011 m. rugsėjo 3 d. UAB „V.“ degalinių vadovės V. B. pareiškime dėl vagystės degalinėje nurodyta, kad 2011 rugsėjo 30 d. apie 2.00 val. į degalinę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), išdaužę langą įsiveržė du jaunuoliai su kaukėmis. Vienas vaikinas, įbėgęs į prekybinę salę, pavogė kasos aparato (korpuso Nr. V-M -PW-4; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stalčių, kurio vertė 180 litų (52,13 Eur) ir jame buvusius pinigus 616 litų (178,41 Eur). Iš kabineto pavogė seifą, kurio vertė 1000 litų (289,62 Eur) su dokumentais ir jame buvusius pinigus – 1 500 litų (434,43 Eur.). Dėl vagystės įmonei padaryta 3 296 litų (954,59 Eur) turtinė žala (1 t., b. l. 32).

16. 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „J“ tarnybos darbuotojų D. N. ir T. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. 2.00 val. iš centrinio stebėjimo pulto buvo gautas pranešimas apie nuspaustą mygtuką adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus prie objekto, pastebėjo degalinės salėje išmėtytas prekes ir išplėštą kasos aparatą. Įėjus į degalinę, pastebėjo kairėje pusėje atidarytas duris, pro kurias matėsi išdaužtas langas. Operatoriaus degalinėje nerado. Buvo iškviesta policija. Belaukiant policijos, priėjo mergina, kuri prisistatė degalinės operatore D. K. ir paaiškino, kad kažkokie asmenys išdaužė degalinės langą ir įlindo į degalinės patalpas, tuo metu ji, tai yra operatorė, iš išgąsčio pabėgo iš degalinės į (duomenys neskelbtini). Atvykstant į objektą, įtartinų transporto priemonių nepastebėjo (1 t., b. l. 35, 38).

17. 2022 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atliekant vaizdo įrašo apžiūrą, atidarius CD-R diską, pavadinimu „QUER“, matomas vaizdo įrašas pavadinimu „c0002110930020000.vgz“. Atidarius minėtą vaizdo įrašą matomas degalinės vidus (pagrindinės patalpos / salė), patalpose esantis prekystalis, ant kurio matomas kasos inventorius, taip pat matomas degalinėje esančios prekės. Dešinėje pusėje matoma dalis įėjimo į degalinės vidų. Vaizdo įrašo kokybė gera, vaizdas nespalvotas. Kairėje pusėje viršuje matomas pavadinimas „Camera13“, apačioje matomi skaičiai „02:00:00, 02:00:00, 04:00:00“. 02:01:23 matoma degalinės darbuotoja vaikščiojanti po salę. 02.03.00 degalinės darbuotoja iš pagrindinės salės nueina į kairę pusę. 02:10:20 matoma, kaip degalinės darbuotoja greitai atbėga iš kairės pusės ir turėdama raktus rankose atsirakina pagrindines degalinės duris ir išbėga pro jas. 02:11:11 matoma, kaip iš kairės pusės degalinės patalpų į salę prie prekystalio atbėga galimai vyriškis, vilkintis juodos spalvos džemperį ir juodos spalvos kelnes, taip pat juodos spalvos pirštines ir ant veido užsidėjęs juodos spalvos kaukę. Pribėgęs asmuo prie prekystalio griebia už ant prekystalio padėto kasos stalčiaus ir 02:11:20 paėmęs kasos stalčių išbėga atgal. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 88–92).

18. 2011 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, tai yra degalinę „V.“, esančią (duomenys neskelbtini), apžiūros metu pagrindinėje degalinės salėje rasti avalynės pėdsakai. Taip pat apžiūros metu pagalbinėse / administracinėse patalpose ant grindų rastos dvi rausvos (rudos) spalvos skysčio dėmės, paimti jų pavyzdžiai ant vatos tamponų (1 t., b. l. 19–28).

19. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas G. V. paaiškino, kad dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, kraujo dėmės buvo aptiktos patalpos viduryje ant grindų, jų aptikimui nereikėjo specialios įrangos. Jis paėmė lyginamuosius pavyzdžius ant vatos tamponų. Nurodė, kad šviežias kraujas imamas tiesiai ant vatos tampono, o jei kraujas būna sudžiūvęs, tada imama nuoplova su skysčiu. Taip pat paaiškino, kad jeigu kraujas šviežias, gali būti ir raudonos spalvos, o jeigu rudos, tai gali būti jau pradėjęs krešėti.

Žemesnės instancijos teismas

21. 2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. 20-G-20638 nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2011 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros metu nuo dviejų rudos spalvos dėmių ant grindų esančioje degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), (žiūrėti 2011 m. spalio 27 d. LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(6316)-IS1-6143, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-00950-11), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR Duomenų registre: V. A., gimęs (duomenys neskelbtini) .(1 t., b. l. 7).

22. Įvertinęs visus šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 30 d. apie 2 val. išdaužus lango stiklą buvo įsibrauta į degalinės „V.“ patalpas ir iš prekybinės salės pavogtas kasos aparato stalčius su jame buvusiais pinigais, o iš degalinėje esančio kabineto pavogtas seifas su jame buvusiais pinigais, viso degalinei padaryta 3 296 Lt, t. y., 954,59 Eur žala. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, kad neįrodyta, jog šio nusikaltimo padaryme dalyvavo V. A., yra nepagrįstos. Kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo V. A., teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina aplinkybė, jog įvykio vietoje administracinėse patalpose rastas V. A. kraujas. Kad tai yra jo kraujas, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(6316)-IS1-6143 ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 20-G-20638 pateikta informacija. V. A. neginčija aplinkybės, jog įvykio vietoje rastas kraujas priklauso jam, tačiau pateikė versiją, kuria patikėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog jo kraujas degalinės administracinėse patalpose galėjo atsirasti, kai jis buvo užėjęs į degalinę ieškodamas binto, kadangi buvo įsispjovęs su skardine ranką ir jam labai bėgo kraujas. Tikino, kad pats tokį įvykį dėl praėjusio ilgo laiko tarpo prisimena lyg per miglą, tačiau buvus tokį įvykį jam priminė mama. Siekiant patikrinti šią išteisintojo versiją, apeliacinės instancijos teisme buvo siekta apklausti išteisintojo motiną V. A., tačiau ši, pasinaudodama jai įstatyme numatyta teise neduoti parodymų, atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus.