Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-19 · Administracinė byla Nr. eI-5318-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
eI-5318-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04870-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Violeta Petkevičienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
K. J.
Advokatai
Nerijus Plėdys, Justina Antanaitė
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-5318-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-04870-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjų A. Z. ir A. Z. atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. K., trečiojo suinteresuoto asmens K. J. atstovei advokato padėjėjai Justinai Antanaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. ir A. Z. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. Z. ir A. Z. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, atsakovė) viršininko 2014-10-15 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-11-28 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-15 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) bei priteisti jiems iš VTPSI bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškino, kad 2011-11-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog K. J. sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), tvora (toliau – ir Tvora) yra pastatyta pareiškėjų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nustatytų pažeidimų atsakovė K. J. 2011-11-28 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir savavališkos statybos aktas) ir 2011-12-15 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius), kurių K. J. neskundė. 2012-09-17 patikrinus situaciją vietoje atsakovė nustatė, jog K. J. geranoriškai nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl buvo inicijuota civilinė byla dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priverstine tvarka, kuri yra sustabdyta, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla dėl sklypo ribų keitimo. Atsakovė skundžiamu įsakymu pati panaikino savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi Tvora pastatyta buvo dar 2005 metais ir per 1 metus nebuvo gauti suinteresuotų asmenų skundai dėl Tvoros. Mano, kad toks teisės aktų taikymas yra klaidingas, atsakovė pažeidžia jų teises į netrukdomą disponavimą savo nuosavybe, nes K. J. Tvora neteisėtai yra apsitvėręs dalį jų žemės sklypo (apie 41,73 kv. m.) ir dalį valstybinės žemės (apie 32,15 kv. m.). Pareiškėjų teigimu, turi būti taikomos Tvoros statybos metu galiojusios teisės aktų redakcijos. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 str. 25 d. nuostata apie vienerių metų laikotarpį reikšti pretenzijas dėl neteisėtų statybų įsigaliojo tik nuo 2010-10-01, o iki tol galiojusios šio teisės akto redakcijos nuostatos imperatyviai nurodė, kad statinio statyba be statybos leidimo, kai jis šio įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, draudžiama. Tvoros statyba svetimame žemės sklype buvo įvykdyta savavališkai ir todėl yra neteisėta nuo pat pradžių, nepriklausomai nuo vėlesnio statybų santykių teisinio reglamentavimo. Pareiškėjų teigimu, padaryta teisės taikymo klaida. Be to, net ir dabartinė Statybos įstatymo redakcija nurodo, kad vienerių metų pretenzijų reiškimo terminas netaikytinas statybos valstybinėje žemėje atvejais, o šiuo atveju nustatyta, kad dalis Tvoros (apie 16,9 kv. m.) stovi valstybinėje žemėje, tuo neteisėtai aptveriant apie 32,15 kv. m. valstybinės žemės. Kartu pažymėjo, kad neišaiškinta įsakymo apskundimo tvarka, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 2 d.

VTPSI su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti tik dėl pareiškėjų žemės sklype pastatytos tvoros dalies, o ne dėl valstybinėje žemėje pastatytos tvoros dalies. Neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Statybos įstatymo 23 str. 25 d. yra nurodyta, kad ši nuostata taikoma anksčiau pastatytiems statiniams. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 str. 1 d. nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme yra įtvirtintas šio įstatymo nuostatų, susijusių su savavališka statyba, galiojimas atgal. Tvorai pareiškėjų rašytinis sutikimas buvo neprivalomas, iki 2011 m. dėl 2005 m. pastatytos tvoros jie pretenzijų nereiškė, todėl savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti neteisėtai. Skundžiamas įsakymas yra pagrįstas. Kartu pažymėjo, kad skundžiamame įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl esminė informacija apie jo apskundimą buvo nurodyta. Tai nėra esminis trūkumas, sudarantis pagrindą naikinti įsakymą. Pripažinti negaliojančiais savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nepanaikina pareiškėjų galimybės ginti savo teises privačia tvarka.

K. J. su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 22 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Vadovavosi Statybos įstatymo 23 str. 25 d., pabrėždamas, kad praėjus vieneriems metams nuo statybos pradžios ir negavus pretenzijų, statyba nėra laikoma savavališka. Kartu pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal jo ieškinį pareiškėjams dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kurioje priimtas sprendimas nulems, kur turėtų būti ginčo žemės sklypų riba. Vadovavosi Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 str. 1 d., nurodydamas, kad Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nuostata galioja atgal, tai yra ir tiems santykiams, kurie atsidaro iki 2010-10-01. Paaiškino, kad ginčo tvora buvo pastatyta dar 1981 m., šiuo metu esanti Tvora buvo rekonstruota ir įrengta senosios tvoros vietoje 2005 m. Jokių pretenzijų dėl Tvoros nebuvo gavęs. Be to, jam priklausančios Tvoros pastatymo metu pareiškėjai net nebuvo gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkais ar valdytojais. Mano, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VTPSI viršininko 2014-10-15 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-11-28 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-15 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VTPSI 2011-11-28 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-15 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. atžvilgiu dėl 2005 m. perstatytos Tvoros A. Z. ir A. Z. sklype. VTPSI viršininkas 2014-10-15 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-11-28 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-15 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais“.

VPSVPĮ 22 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą.

Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio.

2010-07-02 Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (galiojančio nuo 2010-07-15) 24 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

VAĮ 8 str. 2 d. nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Dėl valstybinės žemės dalies aptvėrimo Tvora

Savavališkos statybos aktas patvirtina, kad juo buvo konstatuotas tik K. J. Tvoros pastatymo pareiškėjų sklype faktas. Apie pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog dalis Tvoros pastatyta valstybinėje žemėje, byloje duomenų nėra, tokia informacija nebuvo vertinama savavališkos statybos akte, todėl pareiškėjų teiginiai, jog vienerių metų pretenzijų reiškimo terminas netaikytinas statybos valstybinėje žemėje atvejais, o šiuo atveju nustatyta, kad dalis Tvoros (apie 16,9 kv. m.) stovi valstybinėje žemėje, tuo neteisėtai aptveriant apie 32,15 kv. m. valstybinės žemės, šioje byloje nevertinami kaip neturintys įtakos nagrinėjamai bylai. Kartu pažymėtina ir tai, kad valstybinėje žemėje stovinčių statinių statybos pagrįstumo ir teisėtumo pareiškėjai neturi teisės ginčyti, nes tai nėra susiję su jų teisėmis ir interesais.

Dėl pareiškėjų sklypo dalies aptvėrimo Tvora

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Tvora perstatyta 2005 m. vietoj senosios tvoros. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų <...> taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vadinasi, įtvirtintas nuostatų galiojimas atgal. Tokį teisės normų taikymą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014). Taigi, Statybos įstatymo nuostata, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, privalo būti taikoma nagrinėjamoje situacijoje. Šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta, kad vienerių metų terminas skaičiuojamas būtent nuo statybos pradžios. Kadangi per vienerius metus nuo Tvoros statybos (perstatymo) pradžios (2005 m.) rašytinių pretenzijų pateikta nebuvo, ši išvada nėra paneigta priešingais įrodymais, todėl terminas reikšti pretenzijas yra praleistas, vadinasi, tiek savavališkos statybos aktas, tiek reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo priimti nepagrįstai, todėl skundžiamu įsakymu buvo panaikinti, kaip to reikalauja aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos. Būtent VPSVPĮ 22 str. 1 d. 3 p. suteikia atsakovei tokią teisę. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1025/2013).

Kartu pažymėtina, kad jeigu pareiškėjai mano, kad jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl savo civilinių teisių gynimo.

Dėl VAĮ 8 str. 2 d. nuostatų laikymosi

Pareiškėjų teigimu, skundžiamame įsakyme nurodant tik tai, jog įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, laikoma tinkamos apskundimo tvarkos neišaiškinimu. Teismas su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka, kadangi VAĮ 8 str. 2 d. reikalavimo nurodyti akto apskundimo tvarką, laikytasi, tačiau sutiktina, kad ją atsakovė turėtų išdėstyti išsamiau, kad ją galėtų lengvai suprasti net ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo. Tačiau vien tokia aplinkybė nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą, be to, tokia apskundimo išaiškinimo tvarka nesutrukdė pareiškėjams laiku kreiptis į teismą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, LVAT išaiškinimais, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. yra pateikęs prašymą priteisti jam 600 Lt bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų už advokato padėjėjos Justinos Antanaitės atsiliepimo surašymą ir atstovavimą. Nurodytą sumą patvirtina kartu su atsiliepimu pateikta atstovavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuotojo asmens K. J. teisės apgintos, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Rekomendacijų 5 p. nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus dydžio.

Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 3 minimalios mėnesinės algos dydžius, taip bendra suma už advokato padėjėjos atsiliepimo surašymą gaunasi 719,42 EUR (2 484 Lt) (80 proc. nuo 3×1 035 Lt) (atsiliepimo surašymo laikotarpiu nustatyta 1 035 Lt dydžio MMA), vadinasi, K. J. prašoma priteisti 173,77 EUR (600 Lt) suma už atsiliepimo surašymą yra pagrįsta ir priteistina iš pareiškėjų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjų A. Z. ir A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. iš pareiškėjų A. Z. ir A. Z. iš viso 173,77 EUR (600 Lt) (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus, septyniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Donatas VansevičiusVioleta PetkevičienėHenrikas Sadauskas