Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis statybininku pagal verslo liudijimą, nevedęs, nuo 2005-01-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nuo 2016-04-13 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

-2016-02-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

-2016-02-25 pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; Kauno apylinkės teismo 2016-04-05 nutartimi 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant P. G. neišvykti už gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

-2016-05-30 pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 64 str. 1 d. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

-2016-09-07 pagal BK 227 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. 2016-10-09, apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo sugyventinę A. G., žodžiu sakydamas, kad ,,geriau sėdėsiu kalėjime 15 metų, bet tavęs nebebus, bus pilnas kibiras kraujo“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad būdamas išgėręs galėjo grasinti sugyventinei, kad ją nužudys, tačiau taip padaryti – negalėtų. 2016-10-09 visą dieną gėrė alų, iš viso išgėrė apie 5-6 butelius alaus ,,Tornado“, kurio stiprumas 7 laipsniai. Krovėsi daiktus, nes kitos dienos rytą turėjo išvykti atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Dėl to jautė stresą, gėrė alų, todėl galėjo netyčia išsprūsti žodžiai, jog jis sugyventinę A. G. nužudys, kai ši kažką jam pasakė apie pataisos namus. Po to jis atsigulė pamiegoti, atvykę policijos pareigūnai jį pažadino ir išvežė jį į policiją, nes buvo girtas.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2016-10-09 sugyventinis P. G. nuo ryto gėrė alų, kitos dienos rytą jam reikėjo prisistatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Po to jie kartu ėjo į parduotuvę, pirko dar alaus, grįžus ji kartu su juo gėrė alų ir ramino, kad jis nepergyventų dėl laisvės atėmimo bausmės, kad nesislapstytų, nes anksčiau ar vėliau ją vis tiek reikės atlikti. Išgėręs jis tapo agresyvus, liepė nedėti jam prastų rūbų, reikalavo sudėti geriausius, priekaištavo jai, kad grįžęs iš pataisos namų ras ją su kitu vyru, o jis nebeturės kur gyventi. Jis buvo įpykęs, girtas ir pasakė, kad geriau atsėdėsiu 15 metų, bet tavęs nebebus, bus pilnas kibiras kraujo. Vadino ją įžeidžiančiais žodžiais (šliucha, žertva ir kt.). Ji išsigando, nes toks grasinimas jai atrodė realus, anksčiau jis ne kartą buvo prieš ją smurtavęs. Išsigandusi tokių žodžių pradėjo verkti, tada jis jai liepė gerti raminančiuosius vaistus, kad abu numirtų, sakė, kad jis irgi gers. Kai jis užmigo, ji kvietė policiją.

Iš 2016-10-09 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. A. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policiją kvietė A. G., kuri atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad neblaivus sugyventinis P. G. grasino sumušti ir užmušti. Neblaivus P. G. pradėjo ant jos rėkti, grasino, kad ją nužudys, nes kai anksčiau buvo ją sumušęs, dėl to buvo nuteistas, todėl jam dabar tas pats, kiek sėdės kalėjime – vienerius ar penkiolika metų. A. G. buvo susijaudinusi, kaip pati teigė, išgėrusi raminamųjų vaistų, nes bijo sugyventinio (b.l. 9-10).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2876 nustatyta, kad 2016-10-09,17.30 val. P. G. nustatytas 2,53 promilių girtumas (b.l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas grasinimu nužudyti žmogų P. G. pasitvirtino.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, paaiškindamas, kad įvykio dieną jautė stresą, nes kitą dieną turėjo išvykti atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl būdamas išgėręs, galėjo grasinti sugyventinei, jog ją nužudys, tokie jo žodžiai galėjo išsprūsti netyčia, tačiau taip padaryti – negalėtų. Nukentėjusioji A. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog savo sugyventinio P. G. bijo, nes kai jis išgeria, tampa agresyvus, prieš ją smurtauja, nuo jo yra nukentėjusi ne vieną kartą. 2016-10-09 jis priekaištavo jai, kad grįžęs iš pataisos namų ras ją su kitu vyru, o jis nebeturės kur gyventi. P. G. buvo įpykęs, girtas ir pasakė, kad geriau atsėdėsiu 15 metų, bet tavęs nebebus, bus pilnas kibiras kraujo. Tokius jo žodžius suprato kaip realią grėsmę.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. G. parodymais, kadangi ir pats kaltinamasis pripažino galėjęs pasakyti nukentėjusiajai grasinančius žodžius, tik negalėtų to padaryti, tai yra negalėtų jos nužudyti. Tačiau BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo t.y. aktyviais veiksmais (šiuo atveju žodžiais) išreikšto grasinimo nužudyti. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kokioje situacijoje kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją. Nustatyta, kad kitos dienos rytą P. G. turėjo prisistatyti policijos pareigūnams laisvės atėmimo bausmės atlikimui pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendį. Minėtu nuosprendžiu P. G. pripažintas kaltu už smurtą savo sugyventinės A. G. atžvilgiu. P. G. pripažino, jog dėl to, kad reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę, jautė stresą ir vartojo alkoholį. Tuo tarpu nukentėjusioji A. G. ragino jį nesislapstyti, nes anksčiau ar vėliau vis tiek reikės atlikti paskirtą bausmę, be to, kaltinamasis jai priekaištavo ir dėl to, kad grįžęs iš pataisos namų ją ras su kitu vyru, o jis – nebeturės kur gyventi, nes butas, kuriame jie gyvena, priklauso A. G.. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog P. G. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad grasina nužudymu ir siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas gali būti realizuotas ir norėjo taip veikti. Tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinimas grasinimu nužudyti žmogų P. G. kaltinamajame akte buvo formuluojamas, jog grasinimą P. G. išreiškė sakydamas žodžius: ,,nužudysiu, pakasiu, nusuksiu sprandą“. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, jog grasinimą ją nužudyti P. G. išreiškė žodžiais:,, ,,geriau sėdėsiu kalėjime 15 metų, bet tavęs nebebus, bus pilnas kibiras kraujo“. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir 2016-10-09 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kaltinamasis P. G. neįvardino, kokiais žodžiais grasino nužudyti nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į tai, kaltinimo faktinės aplinkybės (dėl žodžiu išreikšto grasinimo nužudyti) keistinos tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo nustatytos teisiamojo posėdžio metu.

P. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę P. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant P. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas ketvirtą kartą (2016-09-07 nuosprendis dar neįsiteisėjęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba pagal verslo liudijimą, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais P. G. buvo pripažintas kaltu dėl smurto A. G. atžvilgiu, tačiau išvadų iš to nedaro ir toliau savo nusikalstamą elgesį nukreipia prieš tą pačią nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą P. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant artimą vidurkiui dydį.

Nors ši byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nebuvo nuoširdus, todėl nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 2 d.).

Laikinajame sulaikyme P. G. išbūtas laikas 2016-10-09 iki 2016-10-11 (dvi paros) įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką (BK 66 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką P. G. įvykdė po Kauno apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendis dar neįsiteisėjęs (gautas nuteistojo apeliacinis skundas), siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė nebendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tai bus galima padaryti nuosprendžių vykdymo procese BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. G. neskirtina, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-10-11 pažymą Nr. TP-7-10849 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 57,90 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš P. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti P. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-09 iki 2016-10-11 (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-10-20.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės P. G. neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.