Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus Doleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Langų servisas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus Doleta“ skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

UAB „Langų servisas“ įrodinėdamas susidariusią skolą, rėmėsi Sutartimi, tačiau nepateikė prie Sutarties priklausančios projektinės dokumentacijos, kuri įrodytų, kad subrangos darbai buvo atlikti. Apeliantas pagrįstai reikalavo pateikti projektinę dokumentaciją, kaip įrodomąjį dokumentą kad darbai iš tiesų buvo atlikti, kurioje tiksliai vietoje ir kada;Priteista skola nėra paremta jokiu dokumentu tik ginčytina PVM sąskaita faktūra. Apeliantas projektinės dokumentacijos, kurioje būtų nurodyta darbų kaina neturi, nes jis buvo perduotas subrangovui UAB „Langų servisas“, kad šis atliktų darbus, taip pat Apelianto buvusiam direktoriui yra iškelta civilinė byla dėl dokumentų dingimo, dėl to Apeliantas neturi minėto dokumento kopijos;Sutarties 8.1 punktas numato 10 metų garantiją atliktiems darbams, dėl to Apeliantas turi pilną teisę stabdyti mokėjimus, jei yra rasti darbo defektai. Apeliantas pagrįstai, t.y. remdamasis LR civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalimi, paprašė teismo, kad šis išreikalautų trūkstamų dokumentų, tačiau teismas atsisakė išreikalauti projektinę dokumentaciją, nepateikdamas jokių pagrįstų atsisakymo motyvų, tik konstatavo, jog tokio dokumento kaip projektinė dokumentacija nėra, nors šis dokumentas egzistuoja pagal pateiktą Sutartį;Apeliantas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvusiam Apelianto direktoriui yra iškelta civilinė byla dėl dokumentų dingimo, todėl Apeliantas neturi projektinės dokumentacijos kopijos, tačiau šiuos įrodymus teismas atsisakė priimti, nepriėmimą argumentavo formaliais pagrindais t.y. dėl to, kad nebuvo pakankamai pateikiamų įrodymų kopijų;Iš esmės, byloje buvo vertinama tik vienos šalies įrodymai ir pagal juos priimtas sprendimas, taip buvo pažeistas rungimosi, šalių procesinės lygybės principai;

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus;Subrangos sutarties 4.1.3 punktas nustato, kad subrangovas (ieškovas) patvirtina, kad yra gavęs visus darbų atlikimui reikiamus dokumentus ir kad tų darbų atlikimui Generalinis rangovas (atsakovas) suteikė tinkamas sąlygas. Šiame sutarties punkte nenurodyta, kokius būtent dokumentus atsakovas perdavė ieškovui, todėl jis nepatvirtina, kad ieškovui buvo perduota projektinė dokumentacija;Ieškovas savo 2011-11-28 Prašyme dėl įrodymų prijungimo prie civilinės bylos dėl 5183,02 Lt skolos priteisimo, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinęs, kad ieškovo ir atsakovo pasirašyta sutartis neturėjo jokių projektinės dokumentacijos priedų. Subrangos sutartis buvo vienintelis dokumentas, pagal kurį buvo išrašomos visos sąskaitos;Prie šio prašymo buvo pateikta ieškovo apyvartos nuo 2007-01-01 iki 2011-08-31 su atsakovu bei PVM sąskaitų faktūrų nuorašai, iš kurių aiškiai matyti, kad po Subrangos sutarties pasirašymo (2008-02-28) atsakovui buvo išrašyta daug kitų sąskaitų pagal nurodytą sutartį, kurios visos, išskyrus nurodytą ieškinyje, buvo apmokėtos. Nei vienam iš sąskaitose minimų darbų nebuvo atskirai ruošiama arba derinama projektinė dokumentacija. Nors sutartyje ir minima projektinė dokumentacija, tačiau pagal susiformavusią ieškovo ir atsakovo praktiką tokios dokumentacijos nereikalavo nei viena iš Subrangos sutarties šalių. Darbai buvo fiksuojami ir atsiskaitymai vyko remiantis ieškovo pateiktomis sąskaitomis - faktūromis, kurias atsakovas apmokėdavo, nors darbai buvo atliekami be projektinės dokumentacijos;Ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje LS Nr. 249-2 yra numatyta, kad ji taip pat laikytina atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu. Šią PVM sąskaitą faktūrą be išlygų priėmė ir pasirašė atsakovas, tuo patvirtindamas, kad visi užsakyti darbai buvo atlikti kokybiškai ir laiku, o nurodytos sumos teisingos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus.

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005, ir kt.).

Prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, todėl šaliai neabejotinai tenka atsakomybė dėl sutarties terminų pažeidimo, jeigu ji laikytina pažeidusia prievolę. CK 6.652 straipsnio 1 dalis nustato, jog rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ir pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Užsakovui įstatymu suteikta teisė tiek reikalauti sutartinių netesybų, tiek atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.657 str.2d.).

Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas.

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) normose. Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje šios nurodytos išimtys nenustatytos ir neįrodytos.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktoje 2008-10-06 PVM sąskaitoje- faktūroje 26435,54 Lt sumai, pažymėta, kad ji yra ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, visi darbai atlikti kokybiškai ir baigti laiku, pretenzijų dėl kokybės nėra (b.l. 10). Iš į bylą pateiktos 2008-10-06 PVM sąskaitos faktūros dalinio apmokėjimo santraukos matyti, kad atsakovas, nors ir nesilaikydamas 2008-02-28 Subrangos sutarties Nr. 080228 5.1 p. nustatytų terminų, tačiau iš dalies apmokėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau liko neapmokėta 5045,02 Lt. 2009-12-23 šalys pasirašė skolos grąžinimo grafiką (b.l.12). Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog darbus atsisakė priimti, ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra nebuvo grąžinta, nėra jokių žymų su pastabomis ar išlygomis apie darbų trūkumus, esminė išrašytos PVM sąskaitos dalis yra apmokėta, šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog darbus iš ieškovo priėmė, todėl jam kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus (CK 6.655 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad 2008-10-06 PVM sąskaitą faktūrą pasirašė neįgaliotas asmuo. Pagal į bylą pateiktas kitas sąskaitas faktūras akivaizdu, kad tas pats asmuo pasirašė ir kitas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovas yra apmokėjęs, ir teismas padarė pagrįstą išvadą, jog projektų vadovą K. M. atsakovas pripažino tinkamu asmeniu priimti atliktus darbus (51-70).

Nepagrįstas apelianto argumentas yra ir dėl to, kad jam nebuvo žinoma už kokius darbus buvo išrašyta ginčo sąskaita išrašo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors sutartyje ir minima projektinė dokumentacija, tačiau pagal susiformavusią ieškovo ir atsakovo praktiką tokios dokumentacijos nereikalavo nei viena iš Subrangos sutarties šalių. Darbai buvo fiksuojami ir atsiskaitymai vyko remiantis ieškovo pateiktomis sąskaitomis - faktūromis, kurias atsakovas apmokėdavo, nors darbai buvo atliekami be projektinės dokumentacijos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.