- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-28
- Bylos Nr.
- 1-207-295/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00303-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- Z. N.
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Z. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2012 m. vasario 11 d., veikdamas tiesiogine tyčia, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę į 800 EUR (2762,24 Lt) skolą, iš autoserviso, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 22000 Lt vertės ir negrąžino, tokiu būdu neteisėtai jį užvaldė, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22000 turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais Z. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.
Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis Z. N. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. N. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės nepripažino. Kaltinamojo teigimu, jis buvo investavęs pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios ir vadovaujamos D. P., verslą, kuris buvo susijęs su automobilių pirkimu ir pardavimu. Kaltinamasis Z. N. taip pat fiziškai prisidėdavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jis padėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. P. tvarkyti automobilius, nuvairuodavo juos į automobilių remonto dirbtuves, plovyklas ir iš jų automobilius pasiimdavo bei perduodavo D. P. arba jo nurodytiems asmenims. 2012 metų vasario mėnesį, tikslios datos jis neprisimena, D. P. liepė jam paimti iš automobilių remonto dirbtuvių automobilį VW Touran, ant kurio buvo uždėti laikini valstybiniai registracijos numeriai. Kadangi tuo metu D. P. jam buvo skolingas pinigų už parduotus automobilius, jis naudojosi automobiliu VW Touran savo reikmėms, o D. P. pasakė, kad automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins tada, kai D. P. grąžins jam skolą. 2012 m. kovo 7 d. jie susitarė susitikti su D. P., kuris žadėjo grąžinti Z. N. skolą, o pastarasis perduoti jam automobilį, tačiau jų susitikimo metu Z. N. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. patvirtino, kad kaltinamasis Z. N. buvo investavęs pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslą ir dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Taip pat liudytojas D. P. patvirtino, kad automobilį VW Touran, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), iš automobilių remonto dirbtuvių, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis Z. N. paėmė liudytojo D. P. prašymu, kuris prieš tai perdavė kaltinamajam automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius. Po to, kaltinamasis Z. N. pareiškė, kad automobilį D. P. grąžins tik tuo atveju, jeigu pastarasis grąžins kaltinamajam pinigus, kuriuos buvo skolingas už parduotus automobilius. Todėl, nežinodamas kaip elgtis panašioje situacijoje, D. P. kreipėsi į policiją, kuri sulaikė kaltinamąjį Z. N. tuo metu, kai jis atvyko pasiimti pinigų. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. teigė, kad kreipdamasis į policijos pareigūnus dėl negrąžinamo automobilio, jis pasikarščiavo. Šiuo metu automobilis VW Touran yra parduotas ir jie su kaltinamuoju jokių pretenzijų vienas kitam neturi.
BK 294 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimą, t.y. pagal BK 294 straipsnį gali būti baudžiamas asmuo, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, BK 294 straipsnio saugoma vertybė – įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomais objektais yra sveikata, asmens laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai. Pagal BK 294 straipsnį savavališkai gali būti įgyvendinamos: a) turtinės ir neturtinės teisės; b) tikros ir tariamos teisės; c) savo ar kitų asmenų teisės; d) kito asmens ginčijamos ir pripažįstamos, bet nerealizuojamos teisės.
Savavaldžiavimo sudėtis yra materiali, todėl tam, kad inkriminuoti asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti padarinius - didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, nes savavališkas teisės realizavimas, nesukėlęs didelės žalos, gali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje, sudėties požymiu. Žalos turinį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobūdžio žala – tai fizinė, moralinė, organizacinė ar kitokia neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms.
Be to, savavaldžiavimo bylose būtina atriboti baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės klausimus, kadangi baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio) ir taikytina tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis ar kitų rūšių teisinėmis priemonėmis, taip pat kai faktinės aplinkybės (pažeidimo mastas, piktybiškumas, padaryta didelė žala ir pan.) rodo didelį pažeidimo pavojingumo laipsnį.
Taigi, pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis Z. N., būdamas liudytojo D. P. verslo partneris, D. P. paprašius, 2012 m.vasario 11 d. iš automobilių remonto dirbtuvių paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), - 22000 Lt vertės ir D. P. pareikalavus, automobilio negrąžino, pareikalavęs iš D. P. grąžinti 800 eurų, kuriuos pastarasis buvo skolingas kaltinamajam Z. N..
Šios teisiamojo posėdžio metu nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamojo Z. N. ir liudytojo D. P. konflikto dėl automobilio prigimtį. Automobilis VW Touran, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau naudojimosi automobiliu tvarka nustatyta nebuvo, automobilį iš remonto dirbtuvių kaltinamasis paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. prašymu, todėl kaltinamajam paėmus automobilį iš remonto dirbtuvių ir atsisakius jį grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. P., tarp kaltinamojo Z. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei liudytojo D. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o pažeistų teisių naudotis automobiliu gynimo principus ir būdus nustato civilinės teisės normos (CK 4.34 - 4.36, 4.95 straipsniai). Be to, nėra nustatytas esminis nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymis – didelės žalos padarymas. Kaltinamajame akte didelės žalos padarymas konstatuotas formaliai, nenurodant jokių motyvų ir kilusių padarinių atsiradimo pobūdžio, o tik nurodžius ginčo dalyko – automobilio vertę. Tačiau, kaip minėta, turtine žala gali būti pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o turto, dėl kurio kilo ginčas, vertė pati savaime neduoda pagrindo teigti, kad tokio dydžio žala ir buvo padaryta, jeigu turtas nebuvo prarastas arba nepataisomai sužalotas, tuo labiau, kad civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo šioje byloje nebuvo pareikštas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Z. N. veiksmais turtinė ar kitokio pobūdžio didelė žala nebuvo padaryta.
Teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad savavališki kaltinamojo Z. N. veiksmai, sprendžiant kilusį civilinį ginčą dėl turto, ir jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Z. N. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, ir dėl savavaldžiavimo jis turi būti išteisintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Z. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.