Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis du vaikus, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn:

1) 2004 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

2) 2006 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2007 m. gruodžio 22 d. išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs;

3) 2009 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL (390 Lt ) dydžio bauda, 2012 m. lapkričio 7 d. bauda išieškota;

4) 2013 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda. 2013 m. birželio 11 d. baudą sumokėjo;

5) 2014 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, 2015 m. lapkričio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

6) 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2017 m. lapkričio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

7) 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, teistumas pagal keturis pastaruosius teismų sprendimus neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2023 m. balandžio 28 d. apie 17.44 val. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, jog daugiabučio laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), metė vazoną į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, gestikuliavo rankos viduriniu pirštu I. K. prie veido, po to be jokios priežasties dešinės kojos padu spyrė T. G. į sėdmenis, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

jis 2023 m. gegužės 25 d. apie 23.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė savo sugyventinei K. L. už plaukų ir tampė ją, po to sudavė vieną smūgį ranka į kairę ausį, o pastarajai nukritus ant žemės, rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, po to rankomis apglėbęs kaklą ją smaugė, padarydamas poodines kraujosruvas kairio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kakle, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio antakio srityje, dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo šeimos nario K. L. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje E. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. balandžio 28 d. supainiojo duris su kaimynės, pradėjo su ja bartis, ši uždarė duris, tuomet paėmė ir metė vazoną prie jos durų. Tuo metu ėjo T. G., kuri jį filmavo, todėl trenkė jai su koja į sėdmenis. Negražus toks elgesys, bet atlygino jai žalą, atsiprašė. Konfliktas su kaimyne I. K. įvyko, nes susipyko dėl šmeižto, kaimynė juos paskundė Vaiko teisių tarnybai. Balandį pas juos buvo Vaiko teisių tarnyba atvažiavusi. Dėl jo elgesio tą dieną kaltas alkoholis, jis prieš tai gėrė su draugais. Prieš tai buvo užsikodavęs, negėrė daug laiko. Bet buvo stresas dėl kitos bylos, įtampa šeimoje dėl jam pareikštų kaltinimų, susijusių su podukra K. P., todėl vėl išgėrė. Dabar viskas šeimoje išsisprendė, todėl jis nebegeria visai.

Dėl 2023 m. gegužės 25 d. įvykio paaiškino, kad tą dieną abu su sugyventine buvo išgėrę. Ji buvo net peilį paėmusi. Pirmą kartą gyvenime taip ją mušė. Labai blogai vertina dabar savo elgesį. Pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinime. Su nukentėjusiąja susitaikė. Po gegužės nebegeria, nes tai trukdo ir darbui, ir santykiams namuose. Kartu su K. L. gyvena jau penkeri metai, butas yra jos motinos. Konfliktas tą dieną įvyko dėl jos dukters K. P. Dėl to buvo abu konfliktai. Su sugyventine K. L. turi dvynukes (duomenys neskelbtini) metukų dukras, sugyventinė nedirba, nes vaikai nuolat serga. Jis išlaiko juos visus, perveda pinigus maistui, pragyvenimui (pateikė teismui mokėjimo pavedimus). Labai gailisi dėl savo veiksmų, stengsis, kad jie niekada nepasikartotų. Prašo neskirti realaus įkalinimo, nes jis praras darbą ir negalės išlaikyti šeimos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. E. R. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Dėl 2023 m. balandžio 28 d. veikos

Kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. R. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Lietuvių kalbą moka, todėl vertėjas jam nereikalingas. Narkologinėse ir psichiatrinėse įstaigose nesigydė ir nesigydo. Psichiškai ir fiziškai yra sveikas. Dėl jam pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad 2023 m. balandžio 28 d., tikslaus laiko nepamena, bet gali būti įtarime nurodytu laiku, t. y. 17.44 val., jis, grįždamas namo adresu (duomenys neskelbtini), ir būdamas neblaivus, supainiojo buto duris ir beldė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Kadangi buvo stipriai neblaivus, visų įvykio aplinkybių neatsimena, bet pamena, kad duris jam atidarė kaimynė I. K., su kuria įvyko žodinis konfliktas. Po konflikto jai uždarius savo buto duris, jis paėmė nuo koridoriaus palangės vazoną ir metė prie jos durų, ant žemės. Su I. K. prieš tai buvo konfliktai, todėl, kai ji atidarė duris, jis prisiminė senus konfliktus ir šaukė ant jos. Po to jis ketino eiti į savo butą. Ant laiptų stovėjo kaimynė T. G. Jis neprisimena ir negali paaiškinti, kodėl jai jis spyrė. Dėl to, kad jai įspyrė, jis gailisi. Daugiau aplinkybių neatsimena, nes, kaip ir minėjo, buvo neblaivus. Yra informuotas apie civilinį ieškinį ir yra pasirengęs atliginti padarytą žalą (1 t., b. l. 120-121).

Dėl 2023 m. gegužės 5 d. veikos

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad E. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad būdamas neblaivus supainiojo buto duris, pasibeldė į butą Nr. (duomenys neskelbtini), o duris atidarius kaimynei I. K. prisiminęs, kad su šia kaimyne praeityje būta konfliktų, paėmęs nuo koridoriaus palangės vazoną, metė jį į žemę prie jos durų, šaukė ant jos. Kodėl spyrė praeinančiai kitai kaimynei T. G., iš viso paaiškinti nebegali, nes neprisimena.

Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir kiti byloje surinkti duomenys, kaltinamojo kaimynų T. G., I. K. ir V. M., stebėjusių agresyvų neblaivaus kaltinamojo elgesį įvykio dieną, parodymai. I. K. parodė, kad išgirdusi smūgį į buto duris ir per durų akutę pamačiusi gulintį ant grindų vazoną, atidarė buto duris pažiūrėti, kas nutiko. Tuomet pamatė iš kito aukšto link jos besileidžiantį svirduliuojantį kaimyną, kuris ant jos pradėjo šaukti ir keikti ją necenzūriniais žodžiais, grasinti pradurti automobilio ratus. Išsigandusi ji verkė ir kvietė policiją, o agresyvų kaimyną nuramino ir nuo jos atitraukė išėjęs kitas kaimynas. Žala jos buto durims nepadaryta, tačiau prašo nubausti kaimyną dėl chuliganiško elgesio. Liudytojas V. M. patvirtino, kad išgirdęs didžiulį triukšmą laiptinėje, išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Laiptinėje pamatė išgėrusį, suirzusį ir agresyviai nusiteikusį kaimyną, gyvenantį virš jo buto, kuris šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Priėjęs jį ramino ir liepė eiti namo, kaimynas pakluso. Ten pat matė verkiančią kaimynę iš (duomenys neskelbtini)-ojo buto. T. G. nurodė, kad grįždama namo laiptinėje pamatė laiptinėje verkiančią moterį iš (duomenys neskelbtini)-ojo buto ir girtą bei agresyvų vyrą šalia jos. Kai ji praėjo pro juos, agresyvus vyras ją pasivijo ant jos šaukdamas, grasindamas ir keikdamas necenzūriniais žodžiais, be to grasinimą trenkti tuoj pat įvykdė spirdamas jai į sėdmenis. Pradėjus jį filmuoti, vyras vėl grasino sumušti. Kai vyras nutolo, ji nuėjo pas verkusią kaimynę paklausti, ar jai viskas gerai, ši pasakė, kad tas vyras be jokios priežasties į jos buto duris metė vazoną. T. G. kambariokė R. J. patvirtino, kad 2023 m. balandžio 28 d. apie 17.30 val. grįžusi kambariokė T. G. paaiškino, kad laiptinėje prieš ją buvo pavartotas smurtas, kai ji ėjo pro verkiančią laiptinėje moterį ir agresyvų vyrą, kuris jai praeinančiai spyrė į sėdmenis. Nedelsdama paskambinusi Bendrąjį pagalbos centrą, liudytoja išėjo į laiptinę pažiūrėti, ar minėtas vyras tebėra laiptinėje, ir dar spėjo išgirsti jo riksmus ir rusiškus keiksmažodžius. Šis vyras išgąsdino tiek jos kambariokę, tiek ją pačią, tiek kaimynę, kuri dėl jo elgesio apsiverkė, vyras sutrikdė namo gyventojų rimtį ir ramybę.

Kaip minėta, įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti keiksmai viešoje vietoje, vandališki veiksmai, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Be priežasties ar dėl menkavertės priežasties panaudotas fizinis smurtas teismų praktikoje taip pat pripažįstamas įžūliu elgesiu. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo padaryti dienos metu, viešoje vietoje – daugiabučio bendro naudojimo laiptinėje, kurioje jis pirmiausiai atliko vandališkus veiksmus mesdamas į svetimo buto duris vazoną, o jo gyventojai I. K. išėjus pasižiūrėti triukšmo priežasties, ją užsipuldamas, garsiai ant jo šaudamas, ją keikdamas ir jai grasindamas. Į triukšmą reagavo pašaliniai žmonės – kiti laiptinės gyventojai. Apie netinkamą kaltinamojo elgesį laiptinėje liudijo tiek kita nukentėjusioji T. G., ant kurios jis taip pat šaukė, jai grasino ir jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, galiausiai jos atžvilgiu pavartojo smurtą vien todėl, kad jam galimai nepatiko, jog mergina tapo jo neteisėtų veiksmų prieš I. K. liudininke, tiek liudytojai V. M. ir R. J., nematę visų kaltinamojo veiksmų, tačiau girdėję jo riksmus ir keiksmus kaimynių atžvilgiu. Įvykio vietos apžiūros metu nufotografuotas sudaužytas vazonas prie (duomenys neskelbtini)-ojo buto durų, o nukentėjusiosios T. G. pateiktame įvykio dienos vaizdo įraše užfiksuota, kad ji priekaištauja kaltinamajam dėl kaimynų spardymo, šis nesigina dėl kaltinimo, nurodo galintis spardyti, nes jis iš (duomenys neskelbtini). Aptartų duomenų visuma nepalieka teismui abejonių, kad E. R. atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus – daugiabučio laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini) metė vazoną į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, gestikuliavo rankos viduriniu pirštu I. K. prie veido, po to, be jokios priežasties dešinės kojos padu spyrė T. G. į sėdmenis, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo viešai atlikti vandališki, įžūlūs ir netgi smurtiniai veiksmai šokiravo ir išgąsdino namo gyventojus, dėl jų kilo nemenkas sąmyšis, buvo kviečiama policija. Tokiu būdu, E. R. elgėsi įžūliai, atliko vandališkus veiksmus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl jo veiksmų realiai buvo sutrikdytas laiptinės gyventojų vakaro poilsis, rimtis bei ramybė, todėl jo veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymius.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą arba sveikatą. Šios nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti būtini ir padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ir/arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad E. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 25 d. su sugyventine abu buvo išgėrę ir susitikę namuose pradėjo konfliktuoti, atsimena, kad šio konflikto metu sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu jai į ausį ir vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, nuo kurių ji parkrito. Kitų smūgių nebeatsimena, bet neatmeta galimybės, kad jie galėjo būti. Neigia, kad ją smaugė. Teisminio nagrinėjimo metu jam pareikštą kaltinimą pripažino visa apimtimi. Pati nukentėjusioji įvykio dieną atvykusiems pareigūnams teigė, kad konflikto metu E. sugriebęs ją už plaukų tampė, išraudamas jų kuokštą, vieną kartą trenkė per ausį, o jai parkritus, mušė kumščiais į veidą, mušė ją abiem rankomis, nepaisydamas prašymų liautis, buvo sugriebęs už kaklo. Smurtas truko, kol jai pavyko ištrūkti ir išbėgti į laiptinę, kur ji išsikvietė policijos pagalbą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad prisimena tik vieną smūgį į ausį ir vieną – į veidą, po kurių jai sutino akis ir liko mėlynė, kitų smūgių teigė neprisimenanti dėl patirto šoko, nors neneigė, kad po minėtų dviejų smūgių vyras smurtavo ir toliau. Teismui nėra pagrindo abejoti pirminiais nukentėjusiosios aiškinimais apie patirto smurto pobūdį, kadangi juos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Įvykio vietos apžiūros metu miegamajame prie lovos ant grindų buvo rastas ilgų plaukų išrautas kuokštas, kad patvirtina nukentėjusiosios pareigūnams nurodytą aplinkybę, kad ji buvo tąsoma už plaukų, jų kuokštas buvo net išrautas. Pareigūnai tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėjo mažiausiai penkis sužalojimus nukentėjusiosios galvos ir kaklo srityse (aplink dešinę ausį, kairiajame lūpų kampe, aplink dešinę akį, skruostą, kaklo priekinėje dalyje), tarp sužalojimų nurodydami kraujuojančią žaizdą, patinimą, įdrėskimą, kraujosruvą. Sužalojimai ant moters kaklo ir prie dešinės akies aiškiai matomi ir policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose. Tuo tarpu iš RVUL 2023 m. gegužės 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), cituojamo teismo medicinos specialisto išvadoje, matyti, kad RVUL medikai fiksavo moters akies voko ir periokulinės srities sumušimą, dešinio antakio ir voko sumušimą, galvos plaukuotosios dalies paviršiaus sužalojimą ir sumušimą. Kaklo paviršinį sužalojimą, sumušimą. Kaktos kraujosruvas. Įtariami dešinės plaštakos delno ir piršto sumušimus, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimai. Pacientė medikams skundėsi galvos, veido, kaklo ir dešinės plaštakos skausmu. Teismo medicinos specialistas, apžiūrėdamas nukentėjusiąją objektyviai konstatavo poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kakle, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio antakio srityje, dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Iš detalesnių sužalojimų aprašymo specialisto išvados tiriamojoje dalyje matyti, kad moteriai ant kaklo yra poodinės taškinės kraujosruvos, kai kurios apvalios, pirštų pagalvėlės dydžio, čiuopiant kaklas skausmingas. Skausmingi ir daugelis likusių sužalojimų. Objektyviai užfiksuoti sužalojimų pėdsakai ant moters kūno teismui nepalieka abejonių, kad jos atžvilgiu panaudotas smurtas buvo žymiai intensyvesnis nei du smūgiai. Skausmingas kaklas ir pirštų pėdsakus atitinkančios mėlynės ant kaklo rodo itin grubų ir stiprų sugriebimą už kaklo, kurį nukentėjusioji pagrįstai galėjo įvertinti kaip jos smaugimą. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, jie nebūdingi griuvimui. Aptarti duomenys patvirtina moters pirminius aiškinimus apie tai, kad ji buvo tąsoma už plaukų, pargriauta ir mušama į galvos ir veido sritį kumščiais, smaugiama. Teismo vertinimu, pirminiai moters paaiškinimai apie patirto smurto pobūdį atitinka tikrovę.

Aukščiau aptarti duomenys vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad E. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo sugyventinę – sugriebė savo sugyventinei K. L. už plaukų ir tampė ją, po to sudavė vieną smūgį ranka į kairę ausį, o pastarajai nukritus ant žemės, rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, po to rankomis apglėbęs kaklą ją smaugė. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kakle, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio antakio srityje, dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, ir neabejotinai sukeltas skausmas. Teismas daro išvadą, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi stipriai sugriebdamas už kaklo ir suduodamas smūgius kumščiais į itin pažeidžiamą kūno dalį – veidą ir galvą, jis suvokė, kad tokie veiksmai gali sukelti skausmą ir fizinius sužalojimus, bei to siekė. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją veikos padarymo metu siejo artimas ryšys, jie gyveno vienuose namuose kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Todėl konstatuotina, jog smurtas buvo vartojamas prieš šeimos narį. E. R. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl bausmių skyrimo

E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visiškai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad abu nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikaltimų padarymo metu tebebuvo neišnykęs teistumas už kitus nusikaltimus.

Skirdamas E. R. bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimų padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. R. jau aštuntą kartą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, praeityje daugiausiai buvo teisiamas būtent už smurtinio ar vandališko pobūdžio nusikaltimus (numatytus BK 138, 180, 187, 284 straipsniuose). Nors visos praeityje skirtos bausmės yra atliktos, nagrinėjamas veikas padarė neišnykus teistumui. Per pastaruosius vienerius metus nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 148). Dirba (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris jį apibūdina kaip pareigingą, atsakingą, sąžiningą, kruopštų, sugebantį greitai ir lengvai įsisavinti naują informaciją darbuotoją, neturintį pravaikštų ir drausminių nuobaudų, nekonfliktišką asmenybę (2 t., b. l. 8). Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies gydymo įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, tiek teigiamai, tek neigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. R. už abu nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, nesiekiantį šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio.

Padaryti nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį, pagal pavojingumą labai nesiskiria, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaltinamojo asmenybę, kad jis gailisi dėl nusikaltimų, atlygino padarytą turtinę žalą civiliniams ieškovams, į nukentėjusiosios K. L. teisminio nagrinėjimo metu išreikštą prašymą nebausti realaus įkalinimo bausme jos sugyventinio, kadangi jis dirba ir vienintelis išlaiko penkių asmenų šeimą, jiedu susitaikė ir nebevartoja alkoholio, į kaltinamojo šeiminę padėtį (šeimoje auginami trys mažamečiai vaikai), bausmės vykdymas atidėtinas.

Pats kaltinamasis savo elgesį teisino įtampa šeimoje (tuo metu jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal sunkaus nusikaltimo požymius, įtarimai nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) ir patiriamu stresu dėl nepagrįstų įtarimų jo atžvilgiu. Iš jo teistumų istorijos, nagrinėjamų veikų pobūdžio matyti, kad kaltinamojo elgesio problemos tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu, agresyvų ir konfliktišką jo elgesį iššaukia girtumas. Sugyventinės ir darbdavio teigimu, kaltinamajam esant blaiviam jis nėra konfliktiškas asmuo.

Aukščiau aptarta kaltinamojo asmenybė nesudaro pagrindo laikyti jį tokiu pavojingu, kad būtų būtina jam skirti ir intensyvią priežiūrą, todėl ši neskirtina, tačiau kaltinamajam nustatytini pozityvų užimtumą, atsakingą gyvenimo būdą, elgesio koregavimą skatinantys įpareigojimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji T. G. ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo pareiškusi 200 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad įvykio metu patyrė fizinį skausmą, stresą ir ilgalaikį išgąstį. Dėl E. R. elgesio kiekvieną kartą būdama laiptinėje jaučia baimę, kad vėl būdamas neblaivus kaimynas elgsis agresyviai (1 t., b. l. 35).

Kaltinamasis E. R. civilinio ieškinio neginčijo. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. R. pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 69536598, kad jis pervedė į T. G. sąskaitą 200 Eur žalos atlyginimui pagal civilinį ieškinį (2 t., b. l. 11). Konstatuotina, jog neturtinė žala T. G. yra atlyginta, atsisakymo nuo ieškinio negauta, todėl jis atmestinas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 156,89 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios K. L. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108-111). Su ieškiniu pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nukentėjusiajai VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2023 m. gegužės 26 d. buvo suteiktos radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas), vidaus ligų gydytojo, skubiosios medicinos pagalbos I paslaugos, kompiuterinės tomografijos, kai atliekamas dviejų anatominių sričių tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis, paslaugos, kurių bendra suma – 156,89 Eur (1 t., b. l. 110).

2023 m. spalio 10 d. gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kuriame nurodoma, jog E. R. visiškai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškovas patvirtino, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (2 t., b. l. 1-2). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. R. savo ruožtu pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 69537030, kad jis pervedė į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą 156,89 Eur žalos atlyginimui už K. L. gydymą (2 t., b. l. 10).

Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala yra visiškai atlyginta, darytina išvada, kad civilinio ieškovo atsakymas nuo civilinio ieškinio niekieno teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia ir gali būti priimtas, procesas šio civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašais (BPC garso įrašu, nukentėjusiosios T. G. pateiktu vaizdo įrašu, pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašu) paliktina saugoti byloje.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti plaukai, 2023 m. rugpjūčio 18 d. aktu Nr. PD-00000007110 perduoti saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (1 t., b. l. 70-71), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. (R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

E. R. (R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės T. G. civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 156,89 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesą šio ieškinio dalyje nutraukti.

Skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais (BPC garso įrašu, nukentėjusiosios T. G. pateiktu vaizdo įrašu, pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašu) palikti saugoti byloje.

Plaukus, 2023 m. rugpjūčio 18 d. aktu Nr. PD-00000007110 perduotus saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (ar baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.